Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-20 · Administracinė byla Nr. I-2820-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
I-2820-505/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2820-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui M. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, jog jis 2013 metais (tikslios datos neprisimena) laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Kamerų plotas buvo per mažas – mažose kamerose gyveno po 4 žmones, o kamerų plotas buvo apie 10 kv. m. Didelėse kamerose gyvendavo 6-8 žmonės, o jų plotas buvo apie 12 kv. m. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo jautė dusulį, sutriko miegas, pasitikėjimas savimi. Kamerose ant langų buvo grotos, todėl pareiškėjas pastoviai buvo įsitempęs, jausdavo psichologinį spaudimą, jautėsi kankinamas, suvaržytas. Pažymėjo, kad maistas, kurį pirkdavo parduotuvėje, būdavo normuojamas, jį liepdavo palikti dėžėje prie valgyklos ir galėdavo pasiimti tik per pavakarių ir vakarienės laiką. Dėl to pareiškėjas jautėsi kankinamas, alkanas. Net ir sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas negalėjo rūkyti, todėl patyrė didžiulę depresiją, buvo kankinamas. Nurodė, kad buvo laikomas karantino patalpose, kuriose trūko gyvenamojo ploto. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. l. 38-43).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno NTI – PN) su pertraukomis buvo nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. Pareiškėjui visą bausmės atlikimo laiką gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kauno NTI – PN keliamas reikalavimas sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką laikomiems asmenims. Kadangi pareiškėjas bausmę atliko nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose kartu su nepilnamečiais (ir sulaukus pilnametystės), todėl draudimas rūkyti jam ir toliau buvo taikomas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Analogiški reikalavimai nustatyti ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Todėl atsakovo veiksmai dėl grotų įrengimo kamerose neprieštarauja teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Ginčo laikotarpiu galiojusio Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos aprašo 20 punkte buvo numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji (tardymo

izoliatoriuje) prekes laiko kamerose, o greitai gendančius maisto produktus šaldytuvuose, esančiuose aukšto koridoriuje, 28 punkte numatyta, jog nuteistųjų įsigytos maisto prekės laikomos specialiai tam įrengtos patalpos spintelėse, o greitai gendančios – šaldytuve. 29 punkte reglamentuota, kad įsigyti maisto produktai nepilnamečiams nuteistiesiems išduodami pusryčių ir vakarienės metu, o pilnamečiams nuteistiesiems pavakarių metu, dalyvaujant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl maisto produktų įsigijimo normavimo yra nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo patalpintas į karantino patalpas, kurios plotas 34,87 kv. m, joje buvo laikomi 6 asmenys, vienam asmeniui teko 5,82 kv. m, o tai atitinka ploto normos reikalavimus vienam asmeniui, todėl pareiškėjo teiginys dėl karantino patalpos perpildymo nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjui atliekant bausmę Kauno NTI – PN buvo užtikrinta reikiama ploto norma vienam nuteistajam ir buvo suteikta visiška judėjimo laisvė jam skirtoje teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, patvirtinančių jam padarytą neturtinę žalą, nenurodė kaip įkalinimas kameroje neigiamai įtakojo jo sveikatą, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas M. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, atstovas. Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d.). Pareiškėjo ir atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Kauno NTI - PN).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašo neturtinės žalos, patirtos jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI - PN 2013 metais atlyginimo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.3. punkte reglamentuota, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,1 kv. m vienam žmogui.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2016 m. balandžio 18 d. Kauno NTI - PN pateiktos pažymos Nr. 24-1447 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. su pertraukomis laisvės atėmimo bausmę atliko tardymo izoliatoriuje kamerose Nr. 501, 408, 509, 510, 508, 512, 502, 406, 404, 411, 506, 410, o nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. bausmę atliko karantino patalpoje (teko gyvenamojo ploto 5,82 kv. m), nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno NTI – PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje ir jo argumentai dėl netinkamo ploto kamerų atmetami kaip nepagrįsti (b. l. 44-47, 48).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose ant langų buvo grotos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2009 m. liepos 17 d.) 1 punktas numato, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, o pagal 2 punktą šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Įvertinus teisinį reglamentavimą dėl grotų ant langų įrengimo, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog maistas, kurį pirkdavo parduotuvėje, būdavo normuojamas, jį liepdavo palikti dėžėje prie valgyklos ir galėdavo jį pasiimti tik pavakarių ir vakarienės laiku.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija (2 dalis).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktorius 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-160 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis tvarkos (toliau – Tvarka) aprašą (kuris galiojo ginčo laikotarpiu). Tvarkos 20 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji (tardymo izoliatoriuje) prekes laiko kamerose, o greitai gendančius maisto produktus šaldytuvuose, esančiuose aukšto koridoriuje, 28 punkte nurodyta, jog nuteistųjų įsigytos maisto prekės laikomos specialiai tam įrengtos patalpos spintelėse, o greitai gendančios šaldytuvuose, 29 punkte reglamentuota, kad įsigyti maisto produktai nepilnamečiams nuteistiesiems išduodami pusryčių ir vakarienės metu, o pilnamečiams nuteistiesiems pavakarių metu, dalyvaujant Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (b. l. 59-62).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y., kad atsakovas nesuteikė galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, neišdavė maisto produktų Tvarkoje nustatytu laiku, todėl pareiškėjo teiginiai dėl maisto normavimo, galimybės jį pasiimti tam nustatytu laiku, atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad net ir sulaukus pilnametystės, jis negalėjo rūkyti.

1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui, o šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1648 redakcija) numatanti, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti, įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., 19 straipsnio nuostatose nebuvo įtvirtintas minėtas draudimas. Kadangi teisės aktai ginčo laikotarpiu nenumatė amžiaus ribos, nuo kada galima rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, sulaukęs 18 metų 2014 m. vasario 15 d., dar 2 mėnesius (nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.) bausmę atliko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, kuri nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros įstaiga (ginčo laikotarpiu galiojusi minėto įstatymo 19 straipsnio redakcija), teismas daro išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo pasirinkimo teisė bausmės atlikimo metu ne bendrose gyvenamosiose, kitose ne bendro naudojimo patalpose rūkyti (vartoti) tabako gaminius, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi, CK 1.138 straipsniu, kai kuriais atvejais konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-919-442/2016 ir kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir EŽTT, spręsdamas dėl Konvencijoje numatytų teisių gynimo (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją). Šie teismai savo praktikoje akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą M. prieš Lietuvą).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, nes nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis - t. y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sąlygomis, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo pažeista pareiškėjo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (pasirinkimo teisė rūkyti (vartoti) tabako gaminius) Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Daina Kukalienė