Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, nukentėjusiajam A. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) II kurso moksleivis, teistas 2010-06-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai,

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) I kurso moksleivis, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2009 m. balandžio 4 d., apie 20 val., Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, V. aikštėje – viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2009-12-01 nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju, įžūliu elgesiu, tyčia metė į įeinantį į daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę A. G. tuščią butelį, kuris atsimušęs į laiptinės duris, sudužo, po to, įbėgęs į namo laiptinę, sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajam A. G. į veidą, kuris nuo smūgio nugriuvo ant grindų, nugriuvusiam A. G. kartu su E. K. spirdami kojomis ir mušdami rankomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip po du smūgius, padarė nukentėjusiajam A. G. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje nugaros pusėje, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, kaltinamieji K. P. ir R. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. gegužės 28 d., apie 21 val., Pakruojo rajone, Ž. miestelyje, V. aikštėje, netoli parduotuvės „Pas Gerdą“ – viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, K. P. necenzūriniais žodžiais iškoneveikus automobilyje AUDI-80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdėjusį D. R. ir įžūliu elgesiu suėmus jam už megztinio ir traukus jį iš automobilio lauk bei sudavus du smūgius į veidą, tuo sukėlus jam fizinį skausmą, D. R. pradėjus važiuoti, R. S. vandališkais veiksmais - koja spyrė į automobilio AUDI-80 galinį sparną ir jį apgadino, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. R. 300,00 Lt turtinę žalą, taip savo veiksmais abu kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio 4 d., apie 20 val. su draugais E. K., R. A., M. V., M. P. ir su kitais buvo Ž. miestelio centre, sėdėjo aikštėje ant suoliuko ir kalbėjosi. Pro juos praėjo girtas A. G. ir kažką pasakė. Jis su juo apsižodžiavo ir G. nuėjo į savo laiptinę šalia esančiame daugiabutyje. Netrukus G. išėjo iš savo namo laiptinės, išsinešė benzopjūklą ir priėjo visai netoli jų, tačiau benzopjūklas užgeso. G. buvo priėjęs kokių 5 metrų atstumu. Jis supyko, kad G. išėjo su benzopjūklu ir tada paleido butelį, o po to nubėgo į laiptinę ir tenai sudavė G. Jis ir jo draugai buvo blaivūs, o G., matėsi, kad neblaivus. Tik užgesus benzopjūklui, jis paleido butelį, kuris atsitrenkė į sieną ir sudužo, į G. nepataikė. Tada G. įbėgo į laiptinę, o jie jam iš paskos. Laiptinėje G. pargriuvo. Į laiptinę įbėgo jis, K. ir A. Pirmiausia vieną smūgį jis sudavė G. į veidą, o po to suspyrė kokius du smūgius. Kiek sudavė smūgių gerai neatsimena, tačiau pripažįsta visus smūgius, kurie išvardinti kaltinime. Neatsimena ar G. buvo kokie sužalojimai, nematė, ar jam bėgo kraujas. Laiptinėje pradėjo rėkti nukentėjusiojo žmona, pasakė, kad iškvies policiją ir tada jie visi išbėgo iš laiptinės. Pripažįsta, jog pasielgė negerai, nereikėjo taip daryti. Dėl to įvykio su G. jie buvo susitaikę, jokios žalos atlyginti G. neprašė.

Dėl kito epizodo kaltinamasis parodė, jog su draugais važiavo automobiliu į parduotuvę. Netoli parduotuvės pamatė, kad stovi automobilis AUDI 80, o R. S. su kažkuo kalbasi, koliojasi. Jis sustojo, išlipęs iš automobilio nuėjo prie R. ir paklausė, kas čia vyksta. R. pasakė, kad nieko, kad apsipyko. R. paklausė, kas tas vyras, o tas vyras jam kažką atsakė, ir tada jis tam vyrui trenkė, sugriebė už megztinio ir bandė ištraukti iš automobilio, bet nepavyko. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius, ar suplėšė nukentėjusiajam megztinį, nematė. Įvykio metu buvo blaivus. Kodėl kitiems atrodė, kad buvo neblaivus, nežino. Nepastebėjo, ar buvo išgėręs Rokas. Kitą dieną po įvykio jis skambino nukentėjusiajam ir siūlė pinigų, kad nerašytų pareiškimo policijai, tačiau šis nesutiko ir nesakė, kad jau yra parašęs policijai pareiškimą. Pripažįsta, kad pasielgė negerai. Ateityje stengsis daugiau nebedaryti nusikaltimų.

Kaltinamasis R. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš pradžių su nukentėjusiuoju apsižodžiavo ir tų žodžių nesureikšmino. Kai nukentėjusysis sustojo netoli alaus baro, jis nuėjo prie jo pasiaiškinti. Iš alaus baro išėjo D. S. ir M. S. S. jis pasakė, kad nori pašnekėti su nukentėjusiuoju ir tuo metu pamatė, kad nukentėjusysis R. su automobiliu nuvažiavo toliau ir sustojo. Tada priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir pradėjo aiškintis, tiksliai pažodžiui nepasakys, kaip aiškinosi ir ką sakė. Tuo metu privažiavo K. P., sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo paklausė, kas čia buvo, jis pasakė, kas buvo. Tada K. sudavė R., o jis K. traukė nuo R. ir ramino. Pradėjus važiuoti automobiliui, kuris ratu pervažiavo per jo batą, jis supyko ir spyrė vieną kartą į automobilio galinį sparną. Sparną įlenkė, žalos neatlygino. Tą dieną buvo išgėręs dvi stiklines sidro, girtu nesijautė. K. P. jam atrodė blaivus. Kitą dieną skambino nukentėjusiajam, nes norėjo tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Sutinka atlyginti padarytą žalą. Pripažįsta, jog blogai pasielgė, stengsis daugiau taip nebesielgti. Nežino, ar būdamas blaivus, būtų taip pasielgęs, tiesiog nesusivaldė, nereikėjo taip elgtis.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad tą vakarą, apie 20 valandą su savo vaikais A. ir O. ėjo iš stadiono į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (daugiabučiame name). Netoli jų namo ant suoliuko sėdėjo grupė vaikinų, gal koks 20 ar 30. Jam praeinant pro vaikinus, vienas iš vaikinų kažką pasakė ir jam įeinant į laiptinę metė butelį, tačiau butelis jo nekliudė, o atsitrenkė į sieną ir sudužo. Jis supykęs nuėjo į garažą, pasiėmė benzopjūklą ir išėjo į lauką, tačiau benzopjūklas užgeso ir jis grįžo į namo laiptinę. Staiga į laiptinę įbėgo du vaikinai ir jis gavo mušti. Pirmas smūgis buvo į nugarą ir jis nuo jo nukrito ant grindų ir tada jį apspardė. Iš kambario išėjusi žmona pradėjo ant jų šaukti, kad praneš policijai tada jie išbėgo iš laiptinės lauk. Jis buvo išgėręs du butelius po 0,5 litro talpos alaus, girtu nesijautė. Su P. jie buvo susitaikę, jis jo atsiprašė ir ant jo nepyksta. Nuo to karto daugiau su P. jokių konfliktų neturėjo. Jeigu ne tas P. mestas butelis, jis nebūtų ėjęs benzopjūklo ir nieko nebūtų buvę. Benzopjūklas užgeso gal dėl kuro trūkumo. Nuo jo iki vaikinų buvo gal 20-30 metrų atstumas, kai jis ėjo su benzopjūklu. Jis norėjo tik pagąsdinti vaikinus, o daugiau tikrai nieko blogo nebūtų daręs.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. parodė, kad jis apie 15 valandą atvažiavo į Ž. pas pusbrolį, kur eidamas sutiko R. S., kuris jam pasakė tokį komplimentą, kad „mažink savo rėmą“. Vakare jis, D. S., M. S. ir B. S. atvažiavo į Ž. centrą prie alaus baro. Matė, kad aikštėje abiturientai šventė išleistuves, kurių tarpe buvo R. S.. M. S. ir D. S. nuėjo į barą, o jis ir B. liko automobilyje. Pamatęs, kad R. S. ateina link automobilio, paskambino draugams, kad greičiau eitų iš baro, nes prie jo gali prisikabinti S. Jis su automobiliu pavažiavo toliau nuo baro ir sustojo. Matė, kaip Rokas kalbėjosi su M. S. ir S. R. S. atėjo prie jo automobilio, pasakė, kad nori pakalbėti. Po to pamatė, kad nuo aikštės pajudėjo trys automobiliai ir privažiavo netoli jo automobilio iš galo. Po kelių akimirkų priėjo P. ir jis pajuto du smūgius į veidą, tempimą iš mašinos, tačiau neištempė, nes buvo su saugos diržu. Tada jis užsikūrė automobilį, pradėjo važiuoti ir vienas iš vaikinų su koja spyrė į galinį sparną ir jį įlenkė. Pusbrolis S. pasakė, kad S. su koja spyrė į galinį sparną. Suduodant smūgius, sužalojimų jam nebuvo padaryta, tik sukeltas fizinis skausmas. Tempiant iš automobilio suplėšė megztinį, bet dėl to pretenzijų nereiškia. Automobilį pardavė už 700 litų, neremontavo ir dėl įlenkimo patyrė nuostolį. Kaltinamieji kitą dieną jam skambino, kalbėjo įžūliai, siūlė 50 litų, kad atsiimtų pareiškimą. Jis nesutiko. Civilinį ieškinį dėl automobilio sparno įlenkimo 300,00 Lt palaiko ir prašo priteisti. Daugiau kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi. S. ir P. tą vakarą buvo neblaivūs, matėsi iš elgesio, judesių, kalbos. Jau 15 valandą S. buvo neblaivus, nes matė, kaip aikštelėje su draugais vartojo alkoholį.

Liudytoja R. G. parodė, kad tą vakarą jai būnant namuose, į kambarį atbėgo sūnus G. ir pasakė, kad laiptinėje muša tėtį. Ji išbėgo į laiptinę ir pamatė, kad jos vyrą A. G., gulintį ant grindų, spardo kojomis ir muša rankomis du vaikinai, iš kurių vieną pažino, kad P. Ji sušuko, kad iškvies policiją, ir tie vaikinai pabėgo.

Liudytoja O. G. parodė, kad tą vakarą ji su tėčiu ir broliu A. buvo stadione pažaisti, o grįžtant iš stadiono, ant suoliuko sėdintys vaikinai pradėjo kolioti jos tėtį A. G. Kai jie jau buvo prie savo namo laiptinės durų, kažkuris iš vaikinų metė butelį link jų, tačiau butelis sudužo į laiptinės duris. Ji su broliu pasiliko prie namo, o tėtis nuėjo į namą. Po kelių minučių tėtis išėjo su užvestu benzopjūklu. Nuo tėčio iki tų vaikinų ant suoliuko buvo koks 10 metrų. Benzopjūklas užgeso ir tėtis nuėjo į laiptinę. Tėčiui nueinant, tie sėdintys ant suoliuko sušuko, kad puolam ir visi puolė prie tėčio. Ji matė, kaip vaikinai spardė jos tėtį ir mušė rankomis. Jos tėtis nuo suduotų smūgių pargriuvo. Jos tėtį mušė V., A., P. ir P.

Liudytojas O. B. parodė, kad tą vakarą jis su A. G., jo tėčiu G. ir dar keliais draugais mokyklos stadione žaidė futbolą, kurį pažaidę, ėjo namo. Jis ėjo su K. L., o G. ėjo atskirai. Jis matė, kaip ant suoliuko sėdėjo K., R., M. ir dar keli vaikinai. Tie vaikinai kažką pasakė G., o G. jiems atsakė, kad atsineš „družbą“ ir „visus išpjaus“. Tada K. metė į G. tuščią butelį, tačiau A. pasilenkė ir butelis sudužo kažkur į laiptinę. Po to tarpduryje pasirodė G. su užvesta „družba“, kuri užgeso. G. apsisuko ir ruošėsi eiti į koridorių, ir tada nuo suoliuko pašoko K. ir dar du ar trys vaikinai ir įbėgo į namo laiptinę. Kas vyko laiptinėje jis nematė. Po kokios minutės iš laiptinės išbėgo tie vaikinai ir O. G., kuri pasakė, kad tie vaikinai primušė jos tėtį.

Liudytojas J. B. parodė, kad jis buvo su draugais Ž. miestelio aikštėje ir matė, kad ant suoliuko sėdėjo apie 5 suaugusius vaikinus. Po to matė daugiabučio namo laiptinėje A. G. su „družba“ rankose, kuri buvo užvesta. Kai „družba“ užgeso, G. nuėjo į koridorių. Matė, kaip kažkuris iš vaikinų metė butelį į laiptinės duris. Po to matė, kaip du ar trys vaikinai įbėgo į namo koridorių, o kas vyko koridoriuje nematė. Po to matė, kaip tie vaikinai iš namo išbėgo, o išėjusi į lauką O. G. pasakė, kad tie vaikinai primušė jos tėtį.

Liudytojas K. L. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas O. B.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis būdamas miestelio aikštėje matė vaikinus sėdinčius ant suoliuko, tačiau jokio konflikto negirdėjo, matė, kaip G. buvo išsinešęs iš namo „družbą“, bet nesuprato, dėl ko. Matė, kaip K. metė butelį į namo duris ir butelis sudužo. Matė, kaip K., E. ir R. spyrė koja į duris, durys atsidarė ir jie subėgo į namo koridorių. Daugiau jis nieko nematė.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2010 m. gegužės 28 dienos vakare jis, M. S., B. S. ir D. R. nuvažiavo į Ž., nes norėjo nusipirkti gėrimo. Atvažiavę sustojo netoli alaus baro. Automobilis buvo AUDI 80, priklausė D. R. ir jį vairavo D. Sustojus netoli alaus baro, jis su M. S. nuėjo į barą nusipirkti alkoholio, o B. ir D. liko automobilyje laukti. B. sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo. Per baro langą jis pamatė, kad prie jų automobilio artėja koks 10 ar net daugiau jaunuolių. D. su automobiliu pavažiavo tolyn ir sustojo. Jis su M. išėjo iš alaus baro. Prie jų priėjo R. S., kuris pradėjo sakyti, kad turi reikalų su R. „kodėl R. vaikšto su rėmu“. Su „rėmu“ reiškia pasikėlęs, kietas. S. S. pasakė, kad eik ir išsiaiškinkite vienas su kitu. S. atrodė neblaivus, nes matėsi iš jo kalbos ir judesių. Jis ramino S., kad nereikia, bet tas nenurimo. Tuo metu, kai jie priėjo prie automobilio, dar privažiavo kokie trys automobiliai. S. su R. kalbėjosi pro atidarytą automobilio langą, kalbėjosi negražiai, aiškinosi, keikėsi. Iš vieno privažiavusio automobilio išlipo P. ir dar keli jo draugai. P. priėjo prie R. automobilio, atidarė dureles ir bandė R.ištraukti iš mašinos, du kartus sudavė jam per veidą. Jis su S. įlipo į automobilį ir R. nuvažiavo. Automobiliui nuvažiuojant S. su koja spyrė į galinį sparną ir jį įlenkė.

Liudytojas M. S. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas D. S..

Liudytoja B. S. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojai D. S. ir M. S., papildomai nurodydama, jog K. P. buvo išgėręs.

Liudytojas I. L. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas O. B., papildomai nurodydamas, kad jis matė, kaip K. spyrė A. G. koridoriuje į veidą, kadangi G. nuo vaikinų durų stūmimo, norint jas atidaryti, buvo nugriuvęs atbulas ant grindų ir sėdėjo užsidengęs veidą rankomis.

Liudytojas M. P. parodė, kad jis tą vakarą atvažiavo su dviračiu į miestelio Vienybės aikštę, kur ant suoliuko sėdėjo jo draugai A., V., P. ir K. Jis matė prie namo su benzopjūklu stovintį A. G. ir kažką rėkaujantį su jo draugais. Kai G. lygtai pasisuko eiti link jo draugų, nuo suoliuko pakilo P., K. ir A. ir įbėgo paskui G. į namo koridorių. Po keliolikos sekundžių draugai grįžo ir visi nuo to suoliuko nuėjo. Ką atėję draugai sakė, jis nepamena.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 15-16, I t.) matyti, kad įvykio vieta dėl nukentėjusiojo A. G. sumušimo yra Ž. miestelyje, V. aikštėje, prie kurios yra medinis suolelis ir daugiabutis namas Nr.9, prie kurio laiptinės ant žemės guli stiklinis tuščias alaus kokteilio butelis, o įėjus į laiptinę, koridoriuje ant grindų mėtosi tokio pat butelio šukės.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18, I t.) matyti, kad nukentėjusiajam A. G. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir dešinėje nugaros pusėje, kurie padaryti bukais kietais daiktais ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekmėje ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 108-110, I t.) matyti, kad viešosios tvarkos pažeidimas D. R. atžvilgiu padarytas Ž. miestelyje, V. aikštėje, netoli parduotuvės „Pas Gerdą“.

Iš automobilio apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 111-114, I t.) matyti, kad D. R. automobiliui AUDI-80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra įlenktas į vidų kairės pusės galinis sparnas ir ant jo matosi avalynės pėdsako fragmentas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r v e ikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų K. P. ir R. S. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo K. P. padaryta veika abiejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Ž. miestelyje, V. aikštėje, pirmiausia prie daugiabučio namo Nr. 9 ir šio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu, tyčia, mesdamas tuščią butelį į įeinantį į laiptinę nukentėjusįjį A. G., po to suduodamas nukentėjusiajam ranka į veidą ir nugriuvusiam kartu su E. K. spirdamas kojomis ir mušdamas rankomis, kitame epizode priėjęs prie nukentėjusiojo D. R., sėdinčio savo automobilyje, iškoneveikęs jį necenzūriniais žodžiais ir traukdamas jį už megztinio iš automobilio lauk bei suduodamas ranka du smūgius į veidą, padarant nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukeliant nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo R. S. padaryta veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Ž. miestelyje, V. aikštėje, netoli parduotuvės „Pas Gerdą“, nukentėjusiajam D. R. pradėjus savo automobiliu važiuoti, vandališkais veiksmais, koja spirdamas į automobilio galinį sparną ir jį apgadinus, padarė nukentėjusiajam D. R. 300 litų turtinę žalą ir taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo K. P. fizinis smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlęs vienam nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitam fizinį skausmą, necenzūriniai žodžiai ir įžūlūs veiksmai abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kaltinamojo R. S. vandališki veiksmai nukentėjusiojo turto - automobilio atžvilgiu, matant ir girdint aplinkiniams bei matant ir girdint nepilnamečiams vaikams epizode dėl nukentėjusiojo A. G. sumušimo yra susiję su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis K. P. pirmame epizode nepripažino pirmas metęs tuščią butelį į laiptinę įeinantį nukentėjusįjį A. G., aiškindamas, kad butelį metė tik po to, kai nukentėjusysis ėjo link jų su užvestu benzopjūklu bei antrame epizode nepripažino, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Tokie kaltinamojo K. P. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusysis A. G. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis benzopjūklą išsinešė tik po to, kai į jį buvo mestas butelis, nes norėjo tokiu būdu vaikinus pagąsdinti. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai O. G., O. B., J. B., Klaudijus ir I. L., A. K.. Nukentėjusysis D. R. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad kaltinamasis K. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtino ir liudytoja B. S..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (LR BK 59 str.).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. ).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis K. P. yra teisiamas antrą kartą, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (b.l. 142-143, 145-161, I t.), baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 164, I t.), gyvena su mama ir broliu, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (b.l. 162, 163, I t.), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, padarė du nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimais žalos nukentėjusiesiems nepadarė, nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam K. P. yra subendrintina su bausme, paskirta 2010-06-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kaltinamasis R. S. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 169, 170-172, I t.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 175, I t.), gyvena su mama, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (b.l. 173, 174, I t.), padarė nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre, pasižada atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme (LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo D. R. 300,00 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už automobilio apgadinimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. S., kadangi žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais (LR CK 6.263str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal LR BK 284 str. 1 d. (A. G. epizode) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje;

pagal LR BK 284 str. 1 d. (D. R. epizode) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su bausme, paskirta 2010 m. birželio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant tuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 24 val. iki 6 val., tęsti mokslą (duomenys neskelbtini) mokykloje ir atlyginti ankstesniu nuosprendžiu padarytą 1266 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, priteistą solidariai.

Į atliktą bausmės laiką K. P. įskaityti bausmę, atliktą pagal 2010 m. birželio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį.

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., ir per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam D. R. nusikaltimu padarytą 300 Lt turtinę žalą.

Priteisti iš nuteistojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 300,00 (tris šimtus) litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.