Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „BnP Finance“ patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., K. G., antstoliui Jonui Petrikui dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-371-980/2017 dėl 305,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 305,86 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 121 Eur advokato atlygis už suteiktas teisines paslaugas išieškojimo iš A. G. išieškotojos akcinės bendrovės „BnP Finance“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė A. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su K. G. (v.b.l. 18). Duomenų apie skolininkės A. G. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra (v.b.l. 43, 119). Antstoliui vykdant vykdomąją bylą 2017-07-13 buvo nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis K. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį uždarojoje akcinėje bendrovėje „DNB Investicijų valdymas“ (v.b.l. 74). Antstolio padėjėja 2017-07-17 patvarkymu „Areštuoti pinigines lėšas“ Nr. S17-24028 areštavo turtinę teisę į 353,50 Eur skolos, 14,66 Eur metinių palūkanų ir 297,04 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 665,20 Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į uždarosios akcinės bendrovės „DNB Investicijų valdymas“ sąskaitas ar kasą, priklausančią skolininkės sutuoktiniui K. G. pagal (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sutartį (v.b.l. 82). Antstoliui vykdant vykdomąją bylą nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis K. G. dirba (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 73). Antstolės padėjėja 2017-07-17 patvarkymu „Dėl darbo užmokesčio arešto“ Nr. S17-24030 pareikalavo iš skolininkės sutuoktinio K. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (v.b.l. 83).

CPK 667 straipsnio 1 dalis stato, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Pažymėtina, jog, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra A. G. ir K. G. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjo prašymas tenkinamas. Pareiškėja prašo nustatyti A. G. turto dalį K. G. su darbo užmokesčiu gaunamoms lėšoms, taip pat lėšoms, esančioms pensijų kaupimo įstaigoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „DNB Investicijų valdymas“, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su K. G., lygią ½ daliai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatoma, kad skolininkei A. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu K. G. priklauso ½ dalis sutuoktinio K. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, ir ½ dalis priklausančių piniginių lėšų (turtinių teisių), esančių pensijų kaupimo įstaigoje UAB „DNB Investicijų valdymas“ (CPK 667, 737 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų (turtinių teisių), esančių pensijų kaupimo įstaigoje UAB „DNB Investicijų valdymas“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.