Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.;

1.2.25.4.1.; 2.1.4.4.;2.1.4.5.4.;2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.10.2.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.;2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.7.; 2.2.2.3.3.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

2012 m. kovo 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteista, bausta administracine nuobauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto priemonių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

ji, 2009 m. liepos 9 d., apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km 800m, vairuodama automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antroje juostoje link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 134. punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pastebėjusi kliūtį skersai kelio važiavimo dalies iš dešinės pusės judėjusį pėsčiąjį A. K. savalaikiai nestabdė automobilio, dėl ko patrenkė važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį nukentėjusįjį A. K., ko pasėkoje pastarajam dėl nustatytos muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairio raktikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. M. (toliau-kaltinamoji) kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 209-07-09 baigusi darbą važiavo namo. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) plento, nes jai reikėjo apsisukti. Tuo metu buvo didelis eismas, nes įmonių labai daug toje vietoje. Dėl didelio judėjimo važiavo antra kelio juosta. Greitis buvo apie 50 km/h. Ji likus 10 – 15 metrų pastebėjo A. K. pirmoje kelio juostoje ir kaip vėliau paaiškėjo jo brolį jau perėjusį kelią. Po partrenkimo sustojo iškarto. Daug automobilių sustojo. Ji kvietė pagalbą 112 telefono numeriu. Policija ir greitoji atvažiavo labai greitai. A. K. parkritęs dar nebuvo sąmonės praradęs. Moteris, kuri su jais neva ėjo prisistatė vėliau, sakydama, kad prisiperka visokių mašinų ir žudo žmones, jos kelyje iškarto nebuvo. Buvo galima išvengti eismo įvykio, jei pėstieji būtų ėję pėsčiųjų perėja, kuri buvo už 800 metrų nuo įvykio vietos. Ji buvo blaivi, važiavo viena, vairavimo stažas 3 metai. Matomumas buvo kelio geras, bet automobilių labai daug. Toje vietoje leistinas greitis 60 km/h. Ji pamatė kartu du keleivius, S. K. jau buvo perėjęs jos važiuojamąją kelio kryptį, jis ėjo už aitvarų jau. A. K. ėjo kampu. Veidas buvo nukreiptas link jos. Ji pastebėjo A. K. pirmoje eismo juostoje. Pradėjo stabdyti ir spausti garsinį signalą. Po šitų jos veiksmų A. K. pradėjo bėgti link jos automobilio ir jis tiesiog užšoko ant jos automobilio.

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko. A. K. pradžioje ėjo sparčiu žingsniu, o po garsinio signalo jis pradėjo bėgti, atstumas tuomet buvo 5-8 m. Ji signalizuodama stabdė. Jai buvo netikėtas keleivio šokimas. Jį pamatė likus 15 metrų iki jo. Jai nebuvo kur dėtis, kai jis šoktelėjo ant jos automobilio. Nukentėjusysis ėjo skersai keliu nesustodamas. Jis link jos buvo atsisukęs. Kai ji signalizavo jau pėsčiasis buvo žengęs į jos juostą, jau jai buvo pavojingas. Jos automobilyje yra ABS stabdymo sistema, kuri žymių stabdymo kelyje nepalieka. Jį nukentėjusiojo nelankė ligoninėje, tik skambino ir jai pasakė, kad jau jis paleistas. Ji neieškojo nukentėjusiojo, nesigaili, nes nieko blogo nepadarė, keista, kad girti žmonės vaikšto kur neleistina, o mes už tai turim mokėti. Mano, kad ekspertizėje yra daug techninių klaidų, jei ji būtų nestabdžiusi, tai būtų pervažiavusi A. K.. Ieškinio prašo netenkinti. Automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu.

Papildomos apklausos metu kaltinamoji I. M. paaiškino, kad nukentėjusįjį pamatė jau pirmoje eismo juostoje. Važiavo iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Atvažiavo prie apsisukimo vietos, teko sustoti, eismas buvo intensyvus. Sugebėjo įvažiuoti iškarto į antrą eismo juostą. Suprato, kad jei įvažiuos į pirmą eismo juostą sutrukdys važiavusiam krovininiam automobiliui pirmąją eismo juosta. Prieš jos automobilio pirmoje juostoje link (duomenys neskelbtini) pusės priekyje važiavo gal 15-20 m. krovininis automobilis. Ji ruošėsi jungti ketvirtą pavarą. Pamatė, kad priekyje važiuojanti mašina pristabdo, manė, kad ji suks, bet tada pastebėjo pėsčiąjį pirmoje juostoje. Pradėjo stabdyti, bet jau nespėjo visiškai sustoti. Tas priekyje esantis krovininis automobilis jai užstojo kelią. Kelkraštyje pėsčiojo nematė. Matė tik vieną pėsčiąjį, tai buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis ėjo priekyje krovininio automobilio iš dešinės. Mano, kad jos greitis buvo apie 50 km/h, nes važiavo antrąja eismo juosta. Mano, kad 30 km/h galėjo būti partrenkimo greitis, nes ji stabdė. Mano, kad buvo 50 km/h, nes jau jungti ketvirtą bėgį norėjo. Jos versija yra viena. Visą laiką sakė, kad buvo krovininių automobilių priekyje, tik jos buvęs gynėjas ir tyrėjas to nefiksavo anksčiau. Mano, kad važiavo apie 50 km/h iki pradedant stabdyti. Po apsisukimo išvažiavo iškarto į antrą eismo juostą, iki susidūrimo visą laiką važiavo antra juosta. Pėsčiąjį pamatė pirmoje juostoje arčiau jos. Kelio danga buvo sausa. Negali vertinti ar buvo kokie stabdymo pėdsakai ant kelio. Įvykio schema buvo nubraižyta komisariate. Ji neapžiūrinėjo nei automobilio nei kelio. Iškvietė greitąją ir policiją iškarto. Sunkvežimis važiavo pirma kelio juosta. Kai ji įsukinėjo į pagrindinį kelią krovininis automobilis važiavo už jos, bet jai greitėjant jis ją aplenkė. Pamačiusi pėsčiąjį ji spaudė garsinį signalą, stabdė automobilį, truputį bandė pasukti automobilį. Apie sunkvežimį ji sakė ir tyrėjui, bet ten neužfiksuota, nemanė, kad taip reikšminga tai. Apie sunkvežimius ji minėjo visada. Ji nemiega naktimis, vis bando prisiminti naujas detales (t. 1, b.l. 84-87, 89, t. 2, b.l. 37-39, 63-64).

Nukentėjusysis A. K. (toliau-nukentėjusysis) palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2009-07-09, apie 17 val. jis kartu su savo broliu S. ir broliene P. ėjo iš (duomenys neskelbtini) kapinių į autobusų stotelę. Kadangi autobusų stotelė yra kitoje kelio pusėje, jiems reikėjo pereiti kelią (duomenys neskelbtini). Prieš pereidami kelią jie apsidairė. Pirmas per kelią perėjo jo brolis. Kai jis jau kelią perėjo, jie tik pradėjo eiti. Būdamas 2-oje ( vidurinėje ) eismo juostoje, jis pamatė iš kairės link jų artėjantį automobilį, kuris važiavo negreitai ir buvo nuo jų apie 30-40 metrų. Kai jis įėjo į 3-ą eismo juostą, dar kartą atsisuko ir pamatė visai arti automobilį ( apie 10 metrų). Po akimirkos, jis pajuto stiprų smūgį ir prarado sąmonę. Atsigavo greitosios pagalbos automobilyje vežamas į ligoninę ( t. 1, b.l. 29-30, 64).

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2009-07-09 aplankius kapines jie ėjo į autobusų stotelę. Kelias yra dviejų juostų, ten yra atitvaras. Visi kaimo gyventojai toje vietoje vaikšto. Įsitikinės, kad kelias laisvas jis kirto kelią. Kirtus vieną juostą ir įpusėjus antrą juostą jis pamatė mašiną, buvo atsisukęs ir pamatė, kas I. M. važiavo ne viena. Ji pora kartų buvo pasilenkusi, jis tai matė. Jis sąmonę prarado jau po to kai nukrito ant žemės. Po įvykio I. M. pakeleivis dingo. Kaltinamoji jam jokios pagalbos nesuteikė, jis gulėjo paplūdęs kraujuose, nedavė net savo telefono kad greitąją iškviestų. Brolis stabdė pakeleivingą automobilį ir tik tada jam buvo greitoji iškviesta ir pagalba suteikta. Jam niekada net nepaskambino kaltinamoji, jis turėjo labai daug išlaidų, kurios nėra įrodomos, operacijos metu gydytojui reikėjo duoti, ištisai seselėms duoti pinigų, kad nors kiek į jį pažiūrėtų. Jei kaltinamoji nors truputį dėmesį būtų parodžiusi jokių čia bylų nebūtų. Smūgis pirminis buvo į kairę kūno pusę. Kai jį užmetė ant automobilio jis buvo su sąmone, o vėliau nukritęs ant žemės praradau ją. Jis ėjo kartu su (duomenys neskelbtini), buvo kairiau. Matė priekyje sėdintį jauną vaikiną, kuris prieš atvažiuojant policijai pabėgo. Automobilį I. M. prieš patrenkimo nestabdė. Jie gydėsi Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, ten buvo operuotas. Jam yra sutrikęs skrandžio virškinimas, todėl gydytoja liepė išgerti dažnai alaus, todėl alkoholio kraujyje galėjo būti nuo poros stiklinių alaus, kurį išgėrė dėl skrandžio geresnio virškinimo. Dėl lūžio yra nedarbingas su dešine ranka, negali dirbti sode, o sodas jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Įvykio metu buvo senatvės pensininkas, gaudavo (duomenys neskelbtini) Lt pensiją. Avarijos metu jo visas sodas 12 arų buvo apsodintas, buvo firminis daržas, moterys pavydėdavo. Be Lazdynų ligoninės gydėsi dar Antakalnio poliklinikoje. Gydymas užtruko apie 4-5 mėnesius, bet ir dabar blogai jautėsi.

Ieškinyje nurodė neturtinę žalą įvertinus savo sveikatą. Jis turi visišką negalią turinčią žmoną, kurią po avarijos prižiūrėti turėjo O. M.. Prašo priteisti jai mokėtą atlyginimą. Neturi įrodymų, patvirtinančių kuro išlaidas.

Jo ligos metu žemės sklypo niekas neprižiūrėjo, todėl buvo surašytas aktas .Jis buvo operuotas du kartus. Po įvykio iškarto operavo galvą ir ausį susiuvo. Išleido vėliau namo ir vėliau pakvietė raktikaulį operuotis. Krūtinkaulio jam neoperavo, sveikata sugadinta ir dėl to prašo neturtinės žalos. Jis ėjo ten, kur vaikšto visi žmonės. Nebuvo nurodyta, kad eiti galima ten. Eidamas žiūrėjo ar neatvažiuoja automobilis. Matė automobilį, bet jis buvo toli, kokiu atstumu negali pasakyti. Mano, kad kaltinamoji su tuo vyriškiu užsikalbėjo ir tuo metu per dvi sekundes jį partrenkė. Alaus išgėrimas jam nieko nereiškė, jis jautėsi visiškai blaivus. Į perėjimą jis ėjo tiesiai skersai kelią (t. 2, b.l. 35-37).

Liudytoja P. M. parodė, kad nukentėjusysis yra vyro brolis. Tą dieną buvo su vyro broliais kapinėse. Grįžtant namo norėjo pereiti į kitą kelio pusę. Ten yra perėjimas pėstiesiems. Yra barjeras ir ten galima po vieną žmogų eiti. Pirmas S. praėjo, tada A. ir ji paskutinė. Staiga pamatė, kad pakėlė A. į viršų mašina ir partrenkė. Jie per kelią norėjo pereiti, nes reikėjo į autobuso stotelę patekti. Jie įsitikino, kad nėra automobilio, buvo laisvas kelias. Jie jau buvo praėję kelią ir visi ėjo palei metalinį kelio atitvarą. Tas atitvaras skiria dvi kelio juostas. Ten buvo specialus kelio perėjimas pėstiesiems. Jie jau buvo praėję kelią ir mano, kad yra saugūs, todėl nesidairę ar yra automobilių. Kaltinamosios vairuojamas automobilis partrenkė A.. Ji matė kaip ta mašina važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės. Jį matė, kai norėjo pereiti į kitą kelio pusę, bet buvo dar ji labai toli. A. buvo nutrenktas iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Buvo ta diena saulėta. Ji ėjo arčiau kelio važiuojamosios dalies, o A. ėjo arčiau atitvarų. Vairuotoja važiavo arčiau atitvarų, todėl partrenkė A.. Negirdėjo garsinio signalo. Kai automobilis sustojo partrenkęs A. išlipo jį vairavusi mergina ir šalia jos sėdėjęs jaunas vaikinas. Ji priėjo prie merginos, paprašė iškvieti greitąją, bet ji jai nieko neatsakė. Ji tada sustabdė keliu važiuojančią mašiną ir ją vairavusio žmogaus paprašė iškvieti pagalbą. Tas žmogus suteikė pirmąją pagalbą ir iškvietė greitąją bei policiją. A. po smūgio kraujas bėgo iš ausies, iš galvos, jis gulėjo ant kelio be sąmonės. A buvo blaivus. A žmona invalidė, ji visai nevaikšto, tada kai A. buvo blogai po avarijos, A. ir jo žmona rūpinosi medicinos sesuo, kuriai reikėjo atlyginimą mokėti. A. po avarijos buvo nuvežtas į ligoninę. Nukentėjusysis buvo juodu kostiumu apsirengęs. Po avarijos kostiumas buvo netinkamas dėvėti, krauju išteptas. A. iki avarijos nedirbo, jis darže dirbo ir žmoną prižiūrėjo (t. 1, b.l. 24-25, t. 2, b.l. 27, 30-31).

Liudytojas S. K. parodė, kad nukentėjusysis jo brolis, kaltinamosios iki įvykio nepažinojo. 2009-07-09 jie visi lankė brolio kapą. Ėjo trise keliu (duomenys neskelbtini). Turėjo pereiti kelią, nes reikėjo į automobilio stotelę. Jie ten kur kirto kelią visada kirsdavo. Jis ėjo priekyje, A. su P. ėjo už jį. Jis perėjo pirmą juostą ir staiga išgirdo smūgį, kurio metu pakėlė A. į viršų. Tada jiems rūpėjo kaip greičiau suteikti pagalbą A., stabdė automobilius. Prieš pereinant kelią matė automobilį, kuris buvo ne arčiau kaip 800 m. A. žmona su visiška negalia, ją iki avarijos A. visą laiką prižiūrėjo. A. turėjo ir sodą, jam buvo labai sunku. A. po avarijos samdė moterį, kuri jį ir žmoną prižiūrėjo. A. turėjo iki įvykio sodą, ten buvo du šiltnamiai, daug daržovių prisodinta. Po įvykio matė, kad brolio rūbai buvo kruvini, naujas kostiumas buvo vietomis suplėšytas. Kaltinamoji po įvykio nė nepriėjo, ji greitosios nekvietė. Ženklų, leidžiančių eiti per kelią nematė, tačiau ten visada žmonės eina. Jie buvo įsitikinę kad kelią kirsti saugu, matė automobilį labai toli. Kiek matė, A. ėjo normaliu žingsniu. Ant kelio dangos buvo A. kraujo. Priekine automobilio dalimi buvo partrenktas A.. Lyg kairiu šonu labiau buvo jis partrenktas. A. buvo blaivus. A. kostiumas buvo dėvėtas vos kelis kartus. Nežino, kodėl A. kraujyje buvo alkoholio. Kostiumas galėjo kainuoti gal 800 Lt. Automobilį vairavo moteris, o ar buvo daugiau keleivių neatkreipė dėmesio. Negirdėjo ar vairuotoja ką nors kalbėtų. Po eismo įvykio brolis gydėsi Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje ir ambulatoriškai. Gal puse metų, gal metus gydėsi brolis, jis jautė skausmą, negalėjo dirbti sode, nors tai mėgo daryti. Partrenkimo metu jis buvo gal metras, pusantro nuo atitvaro tarpo. A. gulėjo gal pora metrų nuo aitvarų. Mano, kad vairuotoja turėjo A. matyti. Jei būtų stabdžiusi nebūtų tokio smūgio buvę, garsinio signalo nebuvo. A. nebėgo per kelią, visą laiką ėjo vienu tempu. Negirdėjo garsinio signalo (t. 1, b.l. 26-27, t. 2, b.l. 28, 31-32).

Liudytoja O. M. parodė, kad gali parodyti, kad ji slaugė po avarijos nukentėjusiojo žmoną. Ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą. Jai paskambino A. K. dukra, su kuria anksčiau dirbo ir paprašė, kad slaugyčiau jos mamą ir iš ligoninės grįžusį tėvą. Lyg mokėjo jai 8,5 Lt už valandą. Dirbo laisvu nuo darbo metu. Žodžiu sutartį sudarė, o vėliau pasirašinėjo. K. pildė aktą. Matė, kad sodas buvo labai suniokotas, daržovės nunyko. Ji už darbą pinigus gavo. Algą gaudavo kiekvieną mėnesį nuo avarijos iki šiol. Mokėjo A. K.. Nelabai jau prisimena kiek gavo pinigų. Ji žino, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis daržą turėjo. P. K. ten dirbo, labai gražus, sutvarkytas 12 arų daržas. Po įvykio niekas daržo neprižiūrėjo, ji negalėjo to daryti, nes jau žmoną prižiūrėdavo (t. 2, b.l. 29, 32-33).

Specialistas M. M. (M. M.) parodė, kad savo surašytą specialisto išvadą palaiko. Kažkiek automobilis buvo stabdomas, bet su kokiu lėtėjimu buvo stabdoma negali pasakyti. Ji specialisto M. išvados nevertino. Vertino techninę automobilio būklę. Partrenkimas įvyko prieš kraujo dėmę. Negali pasakyti tiksliai prieš kiek metrų ir centimetrų. Nukentėjusiojo kūnas buvo bloškiamas į priekį. Jei automobilis buvo ant pavaros jis galėjo ir pats sustoti. Jis surašė išvadą pagal galutinę padėtį. Kiek buvo bloškiamas nukentėjusysis priklauso nuo greičio, jo svorio ir daugelio priežasčių. Jei būtų buvęs pėdsakas pėsčiojo ant važiuojamosios kelio dalies, būtų buvę galima pasakyti kurioje vietoje buvo susidūrimas su pėsčiuoju. Dešinėje pusėje automobilis apgadintas, reiškia susidūrimas buvo automobilio dešinėje pusėje. Pagal pažymėtą planą priėmė kokia yra lėtėjimo juosta. Buvo parašytas koks važiuojamosios dalies kraštas. Jeigu netinka metrai, galima perskaičiuoti, bet vis tiek butų buvusi išvada, kad buvo techninė galimybė sustabdyti. Pavojus atsiranda, kai važiuojamoje dalyje atsiranda kliūtis. Jei vairuotojo važiuojamoje dalyje nėra šiuo metu kliūties nereiškia, kad reikia važiuoti kaip tunelyje, reikia žiūrėti kas yra visose pusėse. Jis kompetentingas nustatyti greitį technine prasme, jei nėra stabdymo žymių, tai galim greitį priimti pagal apgadinimus automobilio. Schema yra perbraižyta pagal eismo įvykio schemą. Trečiame puslapyje yra parašyta, kad dviejų juostų plotis 8 metrai, todėl buvo priimta, kad pirmos eismo juostos plotis 4 m, nes nėra parašyta, kad pirmos juostos 4 metrai. Kai pėsčiasis įžengė į važiuojamąją kelio dalį iškilo grėsmė. Pėsčiasis išėjo iš kitos pusės nei priekyje būtų važiavęs automobilis. Kiek būtent skersai ėjo pėsčiasis negali pasakyti. Pėsčiasis privalo nestoviniuoti važiuojamoje kelio dalyje. Vairuotoja turėjo techninę galimybę sustoti. Greitis buvo tikėtinas, mechanizmas tikėtinas. Pagal automobilio sugadinimus greitis 50 km/h negalėjo būti. Jei automobilyje yra ABS sistema tai stabdymo pėdsakas galėjo likti arba nelikti dėl pačios ABS sistemos, padangų mišinio, kelio temperatūros. Techniniu požiūriu saugaus greičio nėra. Praktika yra ta, kad dažniausiai visi nusukinėja į kliūtį norėdami jos išvengti. Jis negali pasakyti ar buvo norima išvengti kliūties. Mano, kad jei būtų laiku stabdoma, būtų užtekę laiko sustabdyti (t. 2, b.l. 48-49).

Liudytojas R. N. parodė, kad planą braižė tarnybinėse patalpose iš juodraščio, eismo įvykio vietoje jis nebuvo, įvykio neformino, kur yra juodraštis nežino (t. 2, b.l. 46, 49).

Liudytoja G. M. parodė, kad buvo eismo įvykio liudininkė prie stotelės. Jos manymu pats nukentėjusysis kaltas. Ėjo trise, du praėjo, o tas tračias į mašiną ėjo. Pėstieji ėjo nuo kapinių pusės link stotelės. Viena moteris ėjo ir du vyrai. Kelią perėjo vyras ir moteris, o nukentėjusysis paskutinis. Nukentėjusysis eidamas per kelią skubėjo, jis lietė mašiną ir buvo partrenktas. Vairuotoja buvo sustojusi, tie du praėjo, nukentėjusysis buvo padėjęs ranką ant mašinos ir tada moteris pradėjo judėti, ji buvo praleidusi pirmus du pėsčiuosius. Buvo eismo įvykio vietoje policijos pareigūnai. Jos vardo ir pavardės niekas neklausė. Ar buvo garsinis signalas neatsimena (t. 2, b.l. 47, 49-50).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2009 liepos mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal atskirą įsakymą vykdavo į įvykį, kuriuose nukenčia žmonės. Vieta kur buvo įvykis žinoma, tenka dažnai pravažiuoti. Į darbo pabaigą daug transporto priemonių pravažiuoja. Eismas ten intensyvus, nes yra tranzitinis kelias. Nepamena ar atvykus į eismo įvykį buvo intensyvus eismas. Atsimena, kad buvo automobilio stiklas dužęs. Galėjo būti, kad priekinis numeris būtų įlinkęs, dėl to ir pažymėjo protokole. Detalių neatsimena. Ką tuo metu matė, tą fiksavo. Tvirtino viską, kas užfiksuota. Vietoje kur buvo įvykis pėsčiųjų perėjos nėra (t. 2, b.l. 62-63).

Liudytojas R. U. parodė, kad detaliai bylos nepamena, tik iš esmės. Vertino veiksmus ekspertai, jis kaip tyrėjas tik rinko įrodymus. Remiasi specialisto išvadomis. Galimai ekspertas pasisakė dėl pėsčiojo veiksmų. Įvertino pėsčiojo veiksmus. Reikėjo imti už pagrindą veiksmus, kurie buvo pagrindinė techninė sąlyga eismo įvykiui kilti. Administracinio teisės pažeidimo sudėties pėsčiojo veiksmuose mano nebuvo, jokio dokumento nebuvo priimta pėsčiojo atžvilgiu. Mano savo pareigą atliko taip kaip turėjo. Jam klausimų dėl vietos apžiūros protokolo nekilo. Protokolą surašė asmenys, kurie nuolat tai daro. Iš gynybos prašymų apklausti ekspertus negavo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta: (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) atvira vietovė. Važiuojamosios kelio dalies plotis 8 m, kelkraščio kairės pusės plotis- 1,3 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai 527., 203., važiuojamoji dalis paženklinta punktyrine linija. Apžiūra atlikta pagal automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį. Nuo automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio kairio rato iki kairio kelio krašto yra 0,3 m, nuo kairio galinio rato iki kairio kelio krašto yra 0,5m. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės pagal raudonos spalvos, panašią į kraujo dėmę. Pagrindiniai duomenys, kurie apibūdina transporto priemonių susidūrimo vietą - pagal kraujo dėmę, kuri matoma ant kelio. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu 300 m. ( t. 1, b.l. 8-14).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota: (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas, variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas. Pėdsakų ir kitų daiktinių įrodymų ant transporto priemonės nėra. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis - 1,3 m, padangų protektorių brėžinys- paprastas, priekinės padangos (duomenys neskelbtini), galinės - , (duomenys neskelbtini)50 R15, atitinka KET reikalavimus. Automobilis nepakrautas, stabdžių sistemos manometro parodymų nėra, rankinis stabdis užtrauktas, pavarų perjungimo svirčių padėtis - laisva eiga, vairo judesiai persiduoda ratams, kojinio stabdžio būklė- tolygus stabdymas. Rankinio stabdžio svirtis siekia kraštinę padėtį per penkis spragtelėjimus, rankinis laiko nuokalnę. Apšvietimo signalų prietaisų būklė nepagadinta. Sudaužytas priekinis stiklas. Kitų agregato mechanizmų būdingų gedimų nėra. Apžiūra atlikta esant natūraliam apšvietimui (t. 1, b.l.17-18).

M. R. universiteto TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. nustatyta muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairio raktikaulio lūžis, padaryta veikiant kietu buku daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. A. K. vartojo alkoholį. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrinka ilgiau kaip 10 d. ( t. 1, b.1.36-37).

Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VTS KPP 2010-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje dėl eismo įvykio nustatyta, kad automobilio vairuotoja I. M. važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės antrąją eismo juosta savalaikiai nereagavo į važiuojamąją dalimi ėjusius pėsčiuosius. S. K. perėjo važiuojamąją dalį, o sekantis A. K. buvo pertrenktas antroje eismo juostoje automobilio priekine dalimi, dešiniau nuo centro. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo vairuotojos I. M. veiksmai - t.y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pastebėjusi kliūtį laiku savalaikiai nestabdė automobilio, dėl ko partrenkė kelio važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį. Pėsčiojo A. K. veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, t.y. ėjo skersai kelio važiuojamosios dalies, kur eiti draudžiama (įrengti transporto atitvarai), neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kad nebus trukdoma transporto priemonėms ( t. 1, b.l. 53-55).

2011-03-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pėsčiasis A. K. buvo partrenktas prieš užfiksuotą kraujo dėmę apie l,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (antroje eismo juostoje), žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi. I. M., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini) „ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo apsisukimo vietos, (duomenys neskelbtini) kryptimi ir, neprivažiavus skiriamojoje juostoje esančio praėjimo, antroje juostoje partrenkė iš dešinės pusės judėjusį pėsčiąjį A. K.. Tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini) „ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo apie 30 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos I. M. veiksmai iškilus grėsmei eismo saugumui, skersai kelio išėjus pėsčiajam, privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, bet laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį A. K., -techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga ( t. 1, b.l. 62-65).

Kaltinamojo kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo įrodyta Vilniaus apskrities Vilniaus VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais kuriuose išdėstytos nustatytos eismo įvykio faktinės aplinkybės, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kur konstatuota, kad 2009-07-09 18.00 val. A. K. kraujyje rasta 1,22 % (promilės etilo alkoholio), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kur nustatyta, kad 2009-07-09 20.00-20.05 val. I. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta ir ji buvo blaivi (t. 1, b.l. 1-2, 33, 91-92, t. 2, b.l. 78-79).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. M. kalta dėl 2009-07-09 kelio (duomenys neskelbtini) 9,800 km įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, neprisipažino. Nurodė, kad dėl šio eismo įvykio kaltas pats pėsčias A. K., kuris buvęs neblaivus išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir tai jis darė nesaugiai, neapsidairė ir neįvertino atstumo iki automobilio ir jai sudarė kliūtį. Ji, pamačiusi nukentėjusįjį prieš likus 10 – 15 metrų pirmoje kelio juostoje ir kaip vėliau paaiškėjo jo brolį jau perėjusį kelią. Bandė išvengti nelaimės, tuo tikslu garso signalu perspėjo nukentėjusįjį, po šitų jos veiksmų A. K. pradėjo bėgti link jos automobilio ir jis tiesiog užšoko ant jos automobilio. Būdama apklausta papildomai teismo posėdyje kaltinamoji parodė, kad ji po to kai apsisuko ir išvažiavo į antrą eismo juostą pamatė, kad priekyje važiuojantis krovininis automobilis pristabdo, pagalvojo, kad ji suks, tik tada pastebėjo pėsčiąjį pirmoje juostoje. Pradėjo stabdyti, bet jau nespėjo visiškai sustoti. Tas priekyje esantis krovininis automobilis jai užstojo kelią, todėl ji negalėjo matyti išėjusio į kelio nukentėjusiojo. Tokia kaltinamosios versija atsirado tik teisme, nors kaltinamoji tvirtino, kad tyrėjui apie tai sakė ir ikiteisminio tyrimo metu, nors tai nėra niekur užfiksuota ir tame tarpe jos skunduose dėl prokuroro nutarimo panaikinimo (t. 1, b.l. 114-149). Pagal šią kaltinamosios versiją buvo padaryta ir pateikta teismui specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 67-77) kurioje specialistas D. M. pateikė išvadą: automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos I. M. parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo, duoti 2012-01-16 teismo posėdžio metu, techniniu požiūriu yra tikėtini. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad minėti automobilio vairuotojos I. M. parodymai techniniu požiūriu yra pagristi/tikėtini ir šiuo atveju jos veiksmuose nenustatyta prieštaravimo KET reikalavimas ir priežastinio ryšio su eismo įvykio, užsiregistruoto 2009-07-09 Vilniaus rajono kelio (duomenys neskelbtini), kilimu. Teismas atmeta naują atsiradusį kaltinamosios versiją dėl priekyje važiavusio krovininio automobilio, nes per visą ikiteisminį tyrimą ir teismo nagrinėjimo metu pradžioje I. M. apie tai neparodė, nukentėjusysis ir nei vienas liudytojas nepaminėjo apie galimai važiavusį krovininį automobilį, todėl teismas specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) atmeta. Be to, jeigu laikyti kaltinamosios versijos, kad eismo įvykio metu važiavo krovininis automobilis pirmoje juostoje link (duomenys neskelbtini) ir užstojo kaltinamajai matomumą matyti judantį nukentėjusįjį, po to pristabdo ir tada kaltinamoji pastebėjo pėsčiąjį pirmoje juostoje, tai kaltinamajai reikėjo suvokti, kad yra kliūtis ir savalaikiai stabdyti automobilį ir tokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo. Nors kaltinamoji ir nepripažino savo kaltės, tačiau tiek specialisto išvadoje, tiek bylos kitoje medžiagoje įrodyta, jog kaltinamoji susidarius aukščiau aprašytai situacijai siekiant tikslo išvengti pėsčiojo partrenkimo privalėjo savalaikiai ir efektyviai stabdyti, ko ji nepadarė. Tai, kad ji stabdė, kaltinamoji savo parodymais patvirtino, tačiau nei nukentėjusysis nei liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamoji bandė stabdyti automobilį ar įspėjo garsiniu signalu. Jeigu kaltinamoji laiku pamatytu judėjusį iš dešinės skersai kelio pėsčiąją, o tai, galėjo pamatyti nes įvykio vietos apžiūros protokolu konstatuota, kad matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje yra dienos metu 300 m, kelio aplinka-atvira vietovė ir savalaikiai stabdytų automobilį neįvyktų pėsčiojo patrenkimas. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat pažymėta, kad stabdymo žymių nėra. Veikos apibūdinimas išplaukia iš eismo saugumo taisyklių pažeidimo, t.y. blanketinio BK 281 straipsnio, kurio turinys užpildomas poįstatyminiu aktu 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) (toliau – KET) patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis (toliau tekste - KET). Būtent šių taisyklių pažeidimas siejamas su neteisėta ir šiuo atveju baudžiamojo įstatymo uždrausta ir pavojinga veika. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji pažeidė KET 9., 134. punktų reikalavimus. KET 9 punkto kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintina nuoroda į KET 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

Teismas sutinka su specialisto išvadomis, kad efektyviai stabdydama transporto priemonę, I. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra neginčijamai įrodyta, jog kaltinamoji I. M. 2009-07-09 apie 17.12 val. kelio –(duomenys neskelbtini) km vairuodama automobilį ,, (duomenys neskelbtini)" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 134. punkto reikalavimus, t .y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pastebėjusi kliūtį savalaikiai nestabdė automobilio, dėl ko patrenkė važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį A. K., dėl ko pastarajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo ir numatytas BK 281 str. 1 d.

Civilinis atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ teismui pateikė raštišką pareiškimą ir prašė byla nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas įtraukė į procesą civilinį atsakovą UADB „Ergo Lietuva“. Minėtame rašte nurodė, jog atsižvelgdami į draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiamą draudimo apsaugą, UADB „Ergo Lietuva“ atsakomybė dėl nukentėjusiojo – civilinio ieškovo, patirtos neturtinės žalos yra 1000 EUR ribose. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumą, taikytą gydymą, gydimosi trukmę yra apskaičiuota 2360 Lt neturtinės žalos draudimo išmoka. Iš draudiko priteistina neturtinės žalos išmoką nustato teismas. Vadovaujantis nukentėjusiojo pateikta 2009-07-10 atlygintinų paslaugų sutartimi dėl nukentėjusiojo sutuoktinės slaugos nukentėjusiojo gydymo metu, šioms išlaidoms kompensuoti galėtų būti išmokėta 3000 Lt draudimo išmoka. Dėl eismo įvykio metu sugadintų drabužių, nesant jų vertę patvirtinančių dokumentų bei nepateikus jų apžiūrai, galėtų būti išmokėta 150 Lt draudimo išmoka. Civilinis atsakovas taip pat nurodė, jog teismui nustačius draudėjos I. M. kaltę bei atsakomybę dėl 2009-07-09 eismo įvykio pasekmių, nedelsdami, įstatymo ribose atlygins turtinę ir neturtinę žalą (t. 2, b.l. 18-19, 23-25, 57-58).

Dėl eismo įvykio nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti:

iš kaltinamosios 9060 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 6-8).

Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos: jos žmona 1 grupės invalidė su visiška negalia, kuriai reikalinga pastovi globa. Po autoįvykio jam iškilo būtinybė samdyti moterį, kad būtų prižiūrėta žmona. Išleido per 3 mėnesius 3000 Lt. Po operacijos metu turėjo 500 Lt išlaidos, gydymo metu 160 Lt transporto išlaidų, autoavarijos metu sugadintas kostiumas 750 Lt. Jo pragyvenimo šaltinis yra daržovių auginimas, todėl jis negalėjo po autoavarijos prižiūrėti augančių daržovių dėl ko derlius sunyko. Nuostolis 3000 Lt.

Įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę bei neturtinę žalą. Sprendžiant jos dydžio klausimą atsižvelgta į tai, kad prašoma priteisti turtinė žala nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Tačiau ieškinys šioje dalyje tenkintinas tik iš dalies, t. y. 3000 Lt dėl sutuoktinės slaugos nukentėjusiojo gydymo metu ir 150 Lt dėl eismo metu sugadintų drabužių, kadangi UADB „Ergo Lietuva“ sutinka atlyginti turtinę žalą šioje dalyje; 3000 Lt dėl patirtų nuostolių susijusių su derliaus sunykimu kas įrodyta liudytojų parodymais ir 2009-08-20 aktu (t. 2, b.l. 34). Iš viso 6150 Lt.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisinčiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Spręsdamas ieškinio dydžio klausimą dėl padarytos neturtinės žalos, teismas taip pat atsižvelgia ir tai, kad nukentėjusysis taip pat pažeidė patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 Kelių eismo taisyklių 49., 55.1 p. punkto nuostatas, t. y. ėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę apsvaigęs nuo alkoholio kur draudžiama pėstiesiems eiti, kadangi tas kelio ruožas kuriuo jis ėjo yra ne pėsčiųjų perėja bei kelio važiuojamos dalies dvejų juostų pusės skiriamos transporto įrengtais atitvairais (t. 1, b.l. 14, 53-55). Šie pėsčiojo pažeidimai nebuvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl civilinis ieškinys neturtinės žalos priteisimo dalyje mažintinas iki 8000 Lt. Kaltinamosios atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „Ergo Lietuva“, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai, neviršijant sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041) 11 str. numatytos sumos. Kadangi draudimo sutartyje ir įstatyme numatytas draudimo atlyginimas nepadengia visos priteistinos šiuo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos,-todėl kitą jos dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo bendrais pagrindais. Tai įvertinus, priteistini nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ 3150 Lt turtinei ir įstatyme numatyta 2360 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita 5640 Lt neturtinės žalos dalis ir 3000 Lt turtinės žalos dalis dėl patirtų nuostolių susijusių su derliaus sunykimu priteistinos iš kaltinamosios (Civilinio kodekso 6.254 str. 1 ir 2 d., BPK 115 str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas (t. 2, b.l. 6-13, 18-25, 34, 57-58).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo), jo padarymo aplinkybes, veika sukeltus nesunkius ir nepataisomus padarinius, kaltinamosios asmenybę (dirba, kuri anksčiau neteista, veikos padarymo metu administracine tvarka galiojančių nuobaudų neturi, ji neatsiprašė nukentėjusiojo teismas mano, kad bausmė neturi būti susijusi su areštu ar laisvės atėmimu), todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o vertinant, kad kaltinamosios asmenybė yra teigiama, jai skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bauda vidurkio ribose.

Nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise.

Atsižvelgiant, į kaltinamosios teigiamą asmenybę, jos elgesį po nusikaltimo padarymo (neatsiprašė nukentėjusiojo), kad bausmė turi būti paskirta bauda vidurkio ribose, tai, kad kaltinamoji, padarė nusikaltimą blaivi ir turėdama teisę vairuoti transporto priemones, pažeidė tik vieną KET punkto reikalavimą kuris yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykyje pasekmėmis, jos vairuotojo stažas 3 metai, ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino, į tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 49., 55.1. punktų nuostatas, dėl kurių padarymo jis administracine tvarka baustas nebuvo, kaltinamajai būtina automobiliu važinėti nuo gyvenamosios vietos į darbą, todėl teismas mano, kad kartu su bausme netikslinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą jai naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes toks uždraudimas pasunkintų jos gyvenimą (t. 1, b.l. 93-101).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 37 MGL-4810 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt) Lt dydžio baudą (2003-04-10 įstatymo redakcija Nr. IX-1495).

Vadovaujantis BVK 22 str. 1-2 d. 37 MGL (4810 Lt) bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dešimt mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 481 Lt įmoką.

I. M. iš kaltinimo pašalinti nuorodą į Kelių eismo taisyklių 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

Priteisti A. K. naudai iš civilinio atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ 3150 turtinei ir 2360 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. K. naudai iš I. M. 5640 Lt neturtinei ir 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje A. K. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.