Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-558-315/2012

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01219-2009-8

2012 m.birželio11 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. M. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteista 37 MGL (4810 Lt) dydžio bauda.

Iš civilinio atsakovo UAB „E.“ priteista 3150 Lt turtinei ir 2360 Lt neturtinei žalai A. K. naudai atlyginti, iš I. M. priteista 5640 Lt neturtinei ir 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje A. K. ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto priemonių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: ji, 2009 m. liepos 9 d., apie 17.12 val., Vilniaus r., kelio Vilnius - Minskas 9 km 800m, vairuodama automobilį ,,Mercedes Benz A 170“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) antroje juostoje link Minsko m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 134. punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pastebėjusi kliūtį skersai kelio važiavimo dalies iš dešinės pusės judėjusį pėsčiąjį A. K. savalaikiai nestabdė automobilio, dėl ko patrenkė važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį nukentėjusįjį A. K., ko pasėkoje pastarajam dėl nustatytos muštinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairio raktikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl I. M. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl I. M. kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistosios kaltės pagrindė ne samprotavimais ir prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Nagrinėjant bylą rungimosi principas nebuvo pažeistas, gynybos teisės nesuvaržytos, o tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistosios gynėja, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymas) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo.

Gynėja taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo eismo įvykio aplinkybių suvokimui bei gebėjimui jas atkurti galėjo turėti įtakos ne tik jo patirta trauma, bet ir fiziologinė būklė, t.y. 1,22 promilės neblaivumas, o abiejų liudytojų – senyvas amžius bei ketinimas pateisinti savo priešingus teisei veiksmui – ėjimą per kelio važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje. B to, I. M. paaiškinimai dėl to kad jai įsukus į kelio važiuojamosios dalies antrą eismo juostą pirmąja juosta važiavęs krovininis automobilis galėjo užstoti tuo metu greitėjimo/lėtėjimo juosta ir prieš jį pirmąja eismo juosta ėjusį pėsčiąjį, dėl ko ji laiku negalėjo sureaguoti į staiga jos vairuojamo automobilio eismo juostoje atsiradusią kliūtį bei išvengti susidūrimo stabdant automobilį ar kitu būdu, liko nepaneigti. Kolegija pažymi, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojus davė nuoseklius ir pagrįstus parodymus, kuriuos vienu ar kitu atžvilgiu patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Vien jų senyvas amžius ir nukentėjusiojo neblaivumas nėra ir negali būti nuteistosios baudžiamąją atsakomybę šalinantys veiksniai. I. M. aiškinimai dėl to, kad jai galėjo užstoti kelią pirmąja eismo juosta važiavęs krovininis automobilis taip pat motyvuotai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tai, kad priekyje važiavo krovininis automobilis, kuris galimai apribojo jos matomumo zoną, nuteistoji neužsiminė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje. Apie tai, kad krovininis automobilis galimai užstojo vairuotojai I. M. matomumo zoną, neparodė nei nukentėjusysis, nei liudytojai S. K. bei P. M., nei kiti byloje apklausti asmenys. Be to, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, net jeigu laikyti šią nuteistosios versiją teisinga, tuomet ji turėjo suvokti, kad krovininis automobilis, sustojęs pirmoje eismo juostoje praleidžia pėsčiuosius, todėl ji ir šiuo atveju turėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį ir tokiu būdu išvengti pėsčiojo partrenkimo.

Nors gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad I. M. automobilis prieš eismo įvykį nebuvo stabdomas, nes specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje nurodoma, jog automobilis po pėsčiojo partrenkimo buvo efektyviai stabdomas, o tai, kad stabdymo pėdsakai neužfiksuoti, paaiškinama automobilio Mercedes Benz stabdžių sistemos konstrukcija, t.y. įrengta stabdžių antiblokavimo sistema (ABS), kolegija pažymi, kad to nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. To fakto, kad nuteistoji prieš partrenkdami nukentėjusįjį A. K., būtų stabdžiusi savo vairuojamą automobilį, nenurodė nei nukentėjusysis, nei įvykį matę liudytojai S. K. bei P. M.. Stabdymo žymių nebuvo nurodyta ir įvykio vietos apžiūros protokole. Nagrinėjamo situacijoje, konstatuotina, kad jeigu vairuotoja būtų savalaikiai stabdžiusi eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju būtent I. M. veika buvo būtina pagrindinė eismo įvykio metu kilusių pasekmių sąlyga ir šių pasekmių priežastis.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl I. M. kaltės.

Nuteistosios gynėjos teigimu, tai jei net ir būtų neginčijamai nustatytas teisinis pagrindas civilinei atsakomybei kilti, tai visa įrodymais pagrįsta nukentėjusiojo patirta turtinė žala turėjo būti priteisiama tik iš draudiko. Tuo tarpu teismui nustačius neturtinės žalos dydį, tai bet kuriuo atveju teismui nustačius didesnę nei 3452,8 Lt neturtinę žalą, iš draudiko neturtinės žalos atlyginimui turėjo būti priteisiama iki 1000 EUR (arba 3452,8 Lt) dydžio suma. Be to, iš I. M. priteisti 3000 Lt neva A. K. turėtų jo sutuoktinės slaugymo išlaidų nebuvo pagrįstos jokiais patikimais įrodymais. Teisme liudytoja apklausta O. M., t.y. asmuo, kuri teigia slaugiusi nukentėjusiojo sutuoktinę, negalėjo tiksliai paaiškinti, nei kiek iš viso jai už šias paslaugas buvo sumokėta, nei kaip ta kaina buvo nustatyta ir apskaičiuota. Gynėjos teigimu, nukentėjusysis nepateikė įrodymų ir apie sugadintus drabužius, todėl ieškinys ir dalyje dėl kostiumo sugadinimo turėjo būti atmestas.

Kolegija pažymi, kad I. M. atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „E.“, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą tenka draudimo kompanijai, tačiau jeigu draudimo sutartyje ir įstatyme numatytas draudimo atlyginimas nepadengia visos priteistinos nusikaltimu padarytos žalos, likusią dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo bendrais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš civilinio atsakovo UADB „E.“ 3150 Lt turtinei ir 2360 Lt neturtinei žalai A. K. naudai atlyginti, iš I. M. – 5640 Lt neturtinei ir 3000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nors nuteistosios gynėja teigia, kad A. K. turėtos jo sutuoktinės slaugymo išlaidos nebuvo pagrįstos jokiais patikimais įrodymais, tai paneigtina byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti iš atlygintų paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp O. M. ir A. K., O. M. įsipareigojo rūpintis nukentėjusiojo sutuoktine (t.2, b. l. 24-25). Taip pat pagrįsta ir 3000 Lt turtinė žala dėl sodo derliaus sunykimo (t.2, b. l. 34). Tai, kad minėtą aktą dėl sodo derliaus sunykimo surašė ne antstolis, o O. M., dalyvaujant L. S., savaime nesuteikia pagrindo atmesti reikalavimą priteisti minėtą žalą.

Dėl nukentėjusiojo A. K. apeliacinio skundo argumentų

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškovui gali būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka tada, kai negalima civilinio ieškinio apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

Nors nukentėjusysis teigia, kad nesuprantama, kodėl sugadinto kostiumo vertė buvo sumažinta nuo 750 Lt iki 150 Lt, be to, teismas atmetė prašymą priteisti išlaidas ligoninėje (500 Lt) ir gydymo metu turėtas transporto išlaidas (160 Lt), tačiau jis neįrodė nuostolių atsiradimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos išlaidos nebuvo įrodytos, tačiau buvo priteistos atlyginti ta dalimi, kuria sutiko atlyginti UADB „E.“.

Be to, nukentėjusiojo teigimu, neaišku, kodėl teismas atmetė turėtas išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, nors buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo procesinio sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Kolegija pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė A. K. reikalavimą priteisti turėtas išlaidas už suteiktą advokato pagalbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. už teisinę pagalbą J. Skruzdžiui sumokėjo 1650 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteistinos iš nuteistosios I. M. nukentėjusiojo naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Taip pat pažymėtina, kad priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo procesinio sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą bei nepatogumus, dėl to gydėsi ir buvo nedarbinga. Tačiau nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dėl patirtas sužalojimas O. L. sukėlė negrįžtamas bei neigiamas pasekmes. Atsižvelgtina į tai, jog kaltinamojo veiksmai buvo netyčiniai ir padaryti dėl neatsargumo.

Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis neviršija sumos, kurią išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ kaip neturtinės žalos atlyginimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p

nutarė:

nuteistosios I. M. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. reikalavimo priteisti turėtas išlaidas už suteiktą advokato pagalbą pakeisti:

Iš I. M. priteisti 2850 Lt A. K. už teisinę pagalbą advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.