Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu sprendė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų (neveikimo), t. y. nesudarymo nuteistiesiems (taip pat ir pareiškėjui) sąlygų rūkyti ne 1 val. per parą, kurios metu nuteistieji eina pasivaikščioti, bet tada, kada nori, o taip pat nesudarymo tinkamų sąlygų (vietos) tabako gaminiams laikyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos byloje gali būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu ir pažymėjęs, jog Alytaus pataisos namų buveinė yra Ulonų g. 8A, Alytuje, teismas konstatavo, kad skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą bei atsisakė priimti jo skundą kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį kaip neteismingą šiam apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-713/2011).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, reikalavimą atlyginti 10 000 eurų neturtinės žalos atsiradimą jis kildina iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Seimo) veiksmų, priimant Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriuo, be kita ko, BVK 110 straipsnis buvo papildytas 9 punktu, numatančiu draudimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, kadangi šiuo pakeitimu ribojama laisvės atėmimą atliekančių asmenų galimybė rūkyti kitu nei pasivaikščiojimams skirtu metu. Pareiškėjo teigimu, dėl šio BVK pakeitimo pareiškėjas patiria kančias, juo yra ribojamos jo konstitucinės ir žmogaus teisės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą ir jo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas ginčija laisvės atėmimo įstaigos – Alytaus pataisos namų – veiksmus, kuriais, įgyvendinant BVK pakeitimo įstatymą, yra ribojamos pareiškėjo galimybės rūkyti, todėl pagal atsakovo buveinės vietą pareiškėjo skundas yra teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde aiškiai nurodė, jog siekia neturtinės žalos, kurią kildina iš Lietuvos valstybės veiksmų – BVK pakeitimo įstatymo priėmimo, atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, skųsdamas Alytaus pataisos namų veiksmus, turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, kadangi šioje byloje pareiškėjas ginčija Lietuvos valstybės veiksmus, kuriuos šiuo atveju atliko Lietuvos Respublikos Seimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas šios nuostatos atitiktį tam tikroms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, kad, sprendžiant suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju vertinamas šių subjektų veiklos (neveikimo) pobūdis ir pareikštų reikalavimų turinys. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad ABTĮ 15 straipsnio „Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 1 dalies 1 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 3 punkto (2007 m. birželio 7 d. redakcija), 5 punkto (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) nuostatos suponuoja, kad administraciniai teismai gali nagrinėti inter alia bylas dėl Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog šis išaiškinimas taikytinas ir Seimo veiklos (neveikimo) rezultatui ar jo padariniui.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu, kaip jau minėta, prašo priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo taikymo, atlyginimą, t. y. dėl Seimo veiklos (neveikimo), kuria galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio – žalos atlyginimo. Taigi, dėl to administracinis teismas tokią bylą nagrinėti gali.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Seimas, iš kurio veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kuri priima (leidžia) teisės aktus (Konstitucijos 67 str.), t. y., kaip minėta, vykdo valstybės valdžią, tačiau teisės aktų netaiko. Todėl Seimas, šiuo atveju, negali būti susijęs (arba nėra aišku, kaip susijęs) su pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nurodytų aplinkybių neįvertino. Nustatęs, jog pareiškėjo reikalavimas ar jį pagrindžiančios aplinkybės (šiuo atveju, valstybės institucija ar jos pareigūnai, kurių veiksmai, galimai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, taip pat patys veiksmai, kuriais buvo sukelta žala) nėra pakankamai aiškios, teismas, remdamasis ABTĮ 10 straipsniu, galėjo pakartotinai pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą ar jį pagrindžiančias aplinkybes, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010). Taip pat galėjo svarstyti galimybę pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise pakeisti skunde nurodytą netinkamą atsakovo atstovą tinkamu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimų dėl Seimo veiksmų priimant Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą, neginčijo šio įstatymo konstitucingumo (tik nurodė manąs, kad jis prieštarauja konstitucijai), o prašė priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl šios normos taikymo pareiškėjui būnant Alytaus pataisos namuose atlyginimą, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą nebuvo pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną tam teismui, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.