Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja 2020 m. kovo 12 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2020 m. vasario 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės sprendimą Nr. 20-IL-20-00454-e ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėja skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjai išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000452. 2017 m. balandžio 6 d. ji pateikė prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Minėtas prašymas buvo patenkintas ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklą pratęstas. 2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai iš jos paėmė ginklą, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-0696-10 jos sutuoktiniu buvo pareikšti įtarimai. 2020 m. sausio 1 d. pareiškėja pateikė prašymą atsakovui grąžinti jai priklausantį ginklą. 2020 m. vasario 13 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, kuriame nurodė, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, nes jis buvo išduotas pareiškėjai pateikus sąmoningai klaidingus duomenis apie kartu gyvenančius asmenis, t. y. nenurodė, jog kartu gyvena jos sutuoktinis G. J., kuris neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktuose. Atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, konstatavęs, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus. Vadovaujantis sprendime nurodytomis Įstatymo nuostatomis, kuriomis remiantis teigiama, jog buvo priimtas ginčijamas sprendimas, akivaizdu, jog jis neatitinka nei Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ), nei teisėtumo reikalavimų. Iš skundžiamame sprendime nurodomų teisės aktų susidaro įspūdis, jog pati pareiškėja neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, nes nė vienoje iš atsakovo cituojamų teisės aktų nuostatų nėra nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklą gali būti panaikinamas, jeigu kartu su pareiškėju gyvenantis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Akcentavo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog šio Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, net jeigu būtų laikoma, jog pareiškėja iš tiesų gyvena su sutuoktiniu, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos, ši aplinkybė nesudarytų teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėja turi teisę įsipareigoti laikyti ginklą ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas. Atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos sutuoktinis gyvena kartu su pareiškėja, vadovaudamasis tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2 valdybos rašte pateikta informacija, jog jo faktinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. gruodžio 28 d. (nuo santuokos su pareiškėja sudarymo) yra (duomenys neskelbtini). Tokia atsakovo išvada neatitinka tikrovės, nes iš tiesų sutuoktinio faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur jis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1996 m. gruodžio 5 d.

Pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (LR CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str.). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.). G. J. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, jog minėtu adresu jis nuolat ar daugiausiai gyvena. Adresu (duomenys neskelbtini), G. J. negyvena, šiuo adresu tik epizodiškai lankosi.