- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- 2-3492-512/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01440-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovei N. Š., jos atstovei advokatei G. M., institucijos atstovei A. V., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui N. Š. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo įrašą dukros M. P. gimimo liudijime apie tėvą N. P. laikyti negaliojančiu; nustatyti, kad atsakovas yra M. P. tėvas; nustatyti, kad atsakovas yra R. P. tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymo įsiskolinimą 4140 Eur už laikotarpį nuo 2012-02-12 iki 2015-02-12; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. P. išlaikymo įsiskolinimą 4140 Eur už laikotarpį nuo 2012-02-12 iki 2015-02-12.
Nurodė, kad su atsakovu vedant bendrą ūkį kartu pragyveno apie 12 metų, jiems gimė dvi dukros. Kadangi santuokos su atsakovu nebuvo sudarę M. P. gimimo liudijime įrašytas išgalvotas tėvas N. P.- atsakovo vardas ir ieškovės pavardė (mergautinė). 2008 m. vasarą atsakovas paliko šeimą, teigdamas, jog išvažiuoja dirbti į užsienį, ir nuo to laiko jokių ryšių nepalaiko, išlaikymo dukroms neteikia.
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, ieškovė iš esmės paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Institucijos išvadai duoti atstovė su ieškiniu sutiko.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad M. P. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė N. P. (šiuo metu Š.), tėvas N. P. (b.l. 7). R. P. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos motina nurodyta ieškovė N. P. (šiuo metu Š.), tėvas nenurodytas (b.l. 8). Šalys yra nesusituokę, nuo 2008 m. kartu negyvena, vaikai gyvena su ieškove.
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose. Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų dėl atsakovo tėvystės - DNR ekspertizės išvados – nėra, tačiau atsakovo tėvystę patvirtina byloje esantys netiesioginiai įrodymai, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinantys įrodomieji faktai: ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu artimai bendravo ilgą laiką apie 12 metų, iki 2008 m. kol atsakovas išvyko į užsienį, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, gimus dukroms, kartu jomis rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P., kuri yra ieškovės motina. L. P. patvirtino, jog atsakovas apie dukrų gimimą žino, dukromis rūpinosi bei faktiškai pripažino save vaiko tėvu, šalys pas ją (ieškovės motiną) gyveno iki dukrų gimimo ir gimus dukroms. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šios nustatytos aplinkybės – bendras šalių gyvenimas iki vaikų gimimo, tolesnis bendravimas, atsakovo faktinis tėvystės pripažinimas - patikimai patvirtina atsakovo tėvystę į M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas N. Š. yra M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CPK 177, 185 straipsniai, CK 3.146 – 3.148 straipsniai). Teismo vertinimu, vaikų interesai pažeisti nebus N. Š. įrašant tėvu vaikų gimimo liudijime.
Iš byloje esančio M. P. gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, kad jos tėvas įrašytas N. P.. Ieškovė nurodo, kad gimimo liudijime įrašytas išgalvotas tėvas- vardas atsakovo, o pavardė kaip jos mergautinė pavardė. Civilinės būklės aktų registravimo laikinosiose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65, kurios galiojo M. P. gimimo registravimo metu, 20.2. punkte nurodyta, kad kai vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir kai vaiko tėvystė nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu. Vaiko tėvas įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas - motinos nurodymu. Vaiko tėvo tautybė nenurodoma. Kadangi M. P. gimimo liudijime įrašytas išgalvotas tėvas, todėl įrašas apie M. P. tėvą N. P. naikintinas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2008 m., nepilnametės mergaitės gyvena su ieškove. Ieškovės pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena kartu su savo motina, yra sudariusi santuoką su M. Š.. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas, turimą registruotiną turtą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra. Tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu atsakovas uždarbiauja užsienyje. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji M. P. ir R. P. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Byloje duomenų apie nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikimus ar kitus jų specialius poreikius nėra. Ieškovė reikalauja po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, reikalavimo neginčijo.
Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaikų amžių ir jų poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. P. ir R. P. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.
Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą skaičiuojant po 115 Eur už laikotarpį nuo 2012-02-12 iki 2015-02-12 iš viso po 4140 Eur.
Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Taigi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2008 m., kai išvyko uždarbiauti į užsienį. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, skaičiuojant po 115 Eur, kiekvienam vaikui 4140 Eur. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2015-02-10, todėl patikslinamas priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis, t.y. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2015-02-10.
Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Be to, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovei 2015-02-03 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 108 Eur (150 Eur × 12 mėnesių × 3% = 54 Eur x 2 = 108 Eur) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis; iš viso 149 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t.y. 156,33 Eur (CPK 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įrašą gimimo liudijime apie M. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą N. P. panaikinti.
Nustatyti, kad atsakovas N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), yra M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. P. yra atsakovo N. Š. dukra.
Nustatyti, kad atsakovas N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), yra R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. P. yra atsakovo N. Š. dukra.
Priteisti iš atsakovo N. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-02-10 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo N. Š. nepilnamečiui vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4140 Eur.
Priteisti iš atsakovo N. Š. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-02-10 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo N. Š. nepilnamečiui vaikui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 4140 Eur.
Paskirti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise N. Š..
Priteisti iš atsakovo N. Š. 149 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 156,33 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokėti į Valstybinės mokesčio inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630).
Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.