- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-481-440/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilhelmo pasažas“
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Taupukas“, V. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilhelmo pasažas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-2430-650/2016 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilhelmo pasažas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Taupukas“, V. M., V. M. ir antstolei E. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „Vilhelmo pasažas“ prašė teismo nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V. M. turto dalį, lygią ½ V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.
2. Pareiškėja nurodė, kad jai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimu už akių iš atsakovės UAB „Taupukas“ ir subsidiariai iš atsakovo V. M. yra priteista 1938,27 Eur skola, 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1938,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 658,15 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Sprendimo atsakovas nevykdo nei kaip juridinis asmuo, nei kaip fizinis asmuo, nors buvo bendraatsakovis. Į antstolės patvarkymus reagavo porą kartų telefonu tik atsakovo sutuoktinė, pranešusi, kad vyras išvykęs dirbti į Norvegiją. Pareiškėja mano, kad atsakovas persiunčia sutuoktinei lėšas, kadangi jų turimas nekilnojamas turtas įkleistas bankui pagal būsto paskolą, kad atsakovas vengia atsikaityti iš pajamų, nors dirbdamas ir įsiskolindamas Klaipėdoje ieškovui, veikė šeimos poreikių tenkinimui. Kito turto iki šiol nerasta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ prašymą atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pateiktame prašyme nėra tikslių duomenų apie pagrindinio skolininko (juridinio asmens) sumokėtas ar priverstinai išieškotas sumas išieškotojo naudai.
6. Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 69-2367/2015 nėra duomenų apie išieškotojo veiksmus, siekiant išieškoti priteistas sumas iš pagrindinio skolininko UAB „Taupukas“, dėl to teismas negali spręsti, ar pagrįstai 2015-07-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas už akių 2015-09-28 nukreiptas priverstinai vykdyti subsidiaraus skolininko V. M. atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Vilhelmo pasažas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nepriėmus ir neišnagrinėjus atmesto parašymo, būtų pažeistos pareiškėjos teisės išieškoti skolą, nes subsidiariai atsakingas skolininko UAB „Taupukas“ buvęs vadovas piktybiškai delsė ir išsisukinėjo, ką daro ir šiandien, o dabar, sužinojęs apie ketinimus išieškoti iš šeimos turto, paslėps žmonai siunčiamas pajamas, ir teismo sprendimo įvykdymui būtų užkirstas kelias.
7.2. Iki šiol pareiškėja bei jo atstovė neturėjo jokių rašytinių įrodymų apie UAB „Taupukas“ bankrotą ir galimumą išieškoti skolą nukreipiant įstatymo numatyta tvarka išieškojimą, nustatant dalį iš bankrutavusios bendrovės vadovo, solidaraus atsakovo, šeimos turto. Tik 2016-03-01 pareiškėja gavo iš UAB „Taupukas“ bankroto administratorės raštą, iš kurio matyti, kad nenusimato galimybės išieškoti pareiškėjos skolą, nes lėšų nėra, o pareiškėja yra tik 3 eilės kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jos teises bei teisėtus interesus, o tik atkartojo savo prašymo teiginius, kurie jau buvo analizuojami pirmosios instancijos teismo.
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės teigimu, nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme, apeliantė šių dokumentų neturėjo, juos gavo tik 2016-03-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sprendžia, kad tikslinga priimti apeliantės teikiamus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK ) 6.245 straipsnio nuostatos)). Tai reiškia, kad iš V. M. priteista suma gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko (nagrinėjamu atveju – UAB „Taupukas“) turto, piniginių lėšų nepakanka visai skolai ar jos daliai apmokėti.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad kartu su prašymu nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V. M. turto dalį, lygią ½ V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu, pareiškėja UAB „Vilhelmo pasažas“ nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip siekė iš pagrindinio skolininko UAB „Taupukas“ išsiieškoti skolą. Dėl to, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie pagrindinio skolininko sumokėtas ar priverstinai išieškotas sumas išieškotojos naudai, turėjo pagrindą pareiškėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ prašymą atmesti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, kuriuos teismas nutarė prijungti ir vertinti, iš kurių matyti, kad pagrindiniam skolininkui UAB „Taupukas“ Šiaulių apygardos teisme 2015 m. rugpjūčio 27 d. iškelta bankroto byla, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta bankrutuojančiai UAB „Taupukas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, kadangi įmonė turto neturi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-368/2015 patvirtintas apeliantės UAB „Vilhelmo pasažas“ trečios eilės 2 635,93 Eur kreditorinis reikalavimas. Bankrutavusios UAB „Taupukas“ bankroto administratoriaus MB „Falitas“ įgaliotas asmuo I. K. apeliantei patvirtino, kad šią dieną įmonė turto ir piniginių lėšų neturi, skirtų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, dėl to tikėtina, kad galimybės išieškoti skolą iš bankrutavusios UAB „Taupukas“, nebus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pradinio skolininko bankrutavusios UAB „Taupukas“ skolos apeliantė neturi galimybės atgauti, todėl pagrįstai prašo nustatyti subsidiaraus kartu su UAB „Taupukas“ skolininko V. M. turto dalį, lygią ½ V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.
13. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. M. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas.
14. Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
15. Vykdomojoje byloje Nr. 69-2367/2015 antstolė E. R. nustatė, kad skolininko V. M. sutuoktinė V. M. turi banke sąskaitų ir galimai gauna pajamas, kurios buvo areštuotos ir pasiūlyta pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą, dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pažymėtina, jog skolininko V. M. sutuoktinė V. M. teismui nurodė, kad į antstolės areštuotą sąskaitą pinigus perveda sutuoktinis, kuris šiuo metu dirba Norvegijoje.
16. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu būdu).
17. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
18. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
19. Pažymėtina, kad nei skolininkas V. M. nei jo sutuoktinė V. M. nepareiškė teismui jokių prieštaravimų, kad butų nustatyta skolininko V. M. turto dalis, lygi ½ V. M. turimo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jos sutuoktiniu.
20. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, tai pat į CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas. (CPK 667 straipsnis). Dėl to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ prašymas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui V. M. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. M. nuosavybėje po santuokos sudarymo priklauso ½ dalis sutuoktinės V. M. lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Vilhelmo pasažas“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje po santuokos sudarymo priklauso ½ dalis sutuoktinės V. M. lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).