Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu R. V. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 straipsnyje („Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“) numatytą veiką skiriant už tai 200 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. V., UAB „Tigesta“ direktorei, skirta už tai, jog ši 2010 m. balandžio 1 d., apie 7.38 val., Leičių gatvėje, Vilniuje, neužtikrino, kad jai, pagal teismo sprendimą kaip administratorei, priskirti žemės sklypai su juose esančiais avarinės būklės bei griūvančiais, nenaudojamais pastatais būtų aptverti, ir kad į juos negalėtų patekti kiti asmenys, taip pažeisdama Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr.1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.3 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. V. skundą, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi paliko Komisijos nutarimą nepakeistą. Teismas nurodė, jog pagal Taisyklių 5.3 punktą statinių savininkai (ar asmenys, valdantys statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu), daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai ir bendrijos privalo aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus (atskiras jų dalis, patalpas) ar kaupti juose atliekas, o R. V. nutarimą ginčija teigdama, jog yra netinkamas subjektas ir jos veikoje nėra kaltės. Teismas nustatė, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad žemės sklypas su statiniais, dėl kurių neaptvėrimo buvo nubausta R. V., nuosavybės teise priklauso UAB „Rūmas“, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties matyti, kad UAB „Rūmas“ administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“, o iš bendrovės 2009 m. lapkričio 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovės direktore paskirta R. V., kuri 2009 m. gruodžio 28 d. įgaliojimu paskirta atstovauti UAB „Rūmas“ jos bankroto byloje bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisėmis bei atlikti išvardintus veiksmus, kurių pirmame sąraše nurodyta „disponuoti įmonės turtu, piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje ir kasoje“. Teismas pabrėžė, jog šie įrodymai paneigia R. V. skunde keliamą klausimą dėl jos, kaip netinkamo subjekto, nubaudimo, nes turėdama administratoriaus įgaliojimą disponuoti UAB „Rūmas“ turtu, R. V. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pagrindu turėjo pareigą užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, todėl jos kaltė nustatyta. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors R. V. savo skunde teigė, kad ji nėra tinkamas subjektas, tačiau pagrindine priežastimi, dėl kurios nebuvo tinkamai vykdoma turto apsauga, nurodė, kad bendrovė neturėjo tam reikalui skirtų lėšų ir tam pagrįsti pateikė pažymą apie UAB „Rūmas“ grynųjų pinigų likučius kasoje ir bankų sąskaitose, tačiau, kaip matyti iš 2010 m. balandžio 22 d. rašto, R. V. vis tik po protokolo surašymo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama apsvarstyti galimybę skirti lėšų bankrutavusios bendrovės turto apsaugai, sutvarkymui ar nugriovimui, tokiais savo veiksmais paneigdama pačios skunde nurodytus argumentus, kad ji nėra tinkamas subjektas.

III.

Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Komisijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jo kaltės, todėl mano, kad priimta nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, jog ji nėra tinkamas pažeidimo subjektas, nes poveikio priemonės pagal ATPK taikomos juridinio asmens atstovui, kuriuo šiuo atveju yra juridinis bankroto administratorius, kuriam suteiktos tik Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 31 straipsniuose numatytos teisės ir pareigos. Pabrėžia, jog jos kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tik pagrindžia, kad nėra jos kaltės, nes neskyrus lėšų buvo prarasta galimybė įvykdyti švaros taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. V. kaltė, padarius ATPK 161 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pabrėžtina, jog ATPK 161 straipsnyje įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Rūmas“ bankroto administratoriumi paskirta bendrovė „Tigesta“, kurios direktore nuo 2009 m. lapkričio 19 d. paskirta R. V., o bankroto administratoriaus 2009 m. gruodžio 28 d. ji įgaliota atstovauti UAB „Rūmas“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens teisėmis bei atlikti inter alia šiuos veiksmus: disponuoti įmonės turtu, piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje ir kasoje; pateikti valstybės įstaigoms ir kitoms organizacijoms bendrovės raštus, pareiškimus, prašymus, užklausimus bei kitus dokumentus ir gauti į juos atsakymus; atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b. l. 26). Pažymėtina, jog R. V. surašant jai administracinio teisės pažeidimo protokolą nuo paaiškinimo ir parašų jame atsisakė (b. l. 36 – 37), būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą Komisijoje joje nedalyvavo (b. l. 35), jokių dokumentų neteikė. Apeliantė tvirtina, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų įgyvendinti negalėjo, nes įmonė neturėjo lėšų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būdama įgaliotu bankroto administratoriaus asmeniu per beveik keturis mėnesius būtų ėmusis kokių nors priemonių taisyklių reikalavimams įgyvendinti, nes Tvarkymo ir švaros taisyklių 5.3 punkte įtvirtinta pareiga statinių savininkams (ar asmenims, valdantiems statinius nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu) aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į griūvančius, nenaudojamus, avarinės būklės pastatus ar kaupti juose atliekas. Pastarosios raštas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl lėšų BUAB „Rūmas“ skyrimo turto apsaugai, sutvarkymu ar nugriovimui įteiktas tik 2010 m. balandžio 22 d., t. y. skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo dieną, kas įvertinus tai, kas nustatyta anksčiau, vertintina kaip aplaidus asmens elgesys, leidžiantis pripažinti jos neveikimą kaip padarytą dėl neatsargumo (ATPK 11 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Apeliantė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 84), nors toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.), todėl jis grąžintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti R. V. 2010 m. lapkričio 15 d. sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.