- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- e2-22774-1167/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17942-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- O. Č.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui O. Č. (O. Č.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo O. Č. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu šalys susilaukė sūnaus R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9127-1102/2021 šalių santuoka buvo nutraukta ir nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 250 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, dirba uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Kokio dydžio pajamas atsakovas gauna ir kokį valdo turtą, ieškovė duomenų neturi. Ieškovė nurodo, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose, jos 1 mėnesio pajamos siekia 1 100 Eur. Nuo 2021 m. balandžio 7 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, sūnaus poreikiai padidėjo, kadangi vaikui augant jo poreikiai didėja, palyginus su tais, kokie buvo 2021 metais. Per šį laikotarpį dėl infliacijos pasikeitė kainų dydžiai, kai kurių prekių kainos išaugo beveik du–tris kartus. Pasikeitus perkamajai galiai, nėra galimybių už tokį pat pinigų kiekį įsigyti panašų kiekį prekių, palyginus su situacija, kuri buvo 2021 metais. Dėl šios priežasties tarp šalių iškilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, jį padidinant. SMS pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu padidinti išlaikymą iki 350 Eur, tačiau gavo atsakymą, kad jei ieškovė apskritai atsisakytų išlaikymo, tuomet jis sutiktų mokėti po 300 Eur; kitu atveju atsakovas didinti išlaikymo neketina. Mediacijos procese atsakovas tinkamai nedalyvavo, todėl mediacija nedavė rezultatų. Ieškovė pažymi, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA yra 730 Eur, t. y. 13,7 proc. daugiau nei 2021 metais, kai šalių santuoka buvo nutraukta. Karas Ukrainoje iš pradžių sukrėtė pasaulinę energetikos rinką, tačiau dabar planeta pradeda susidurti su gilesne krize – maisto trūkumu. Lietuvoje maisto prekių kainos auga ir augs. Lietuvoje energijos ištekliai, palyginti su kitomis Europos šalimis, brango kur kas daugiau. Ieškovės paskaičiavimu, vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga apie 700 Eur, todėl iš ieškovo priteistina išlaikymo suma turėtų būti 350 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas O. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jo turtinė padėtis, palyginti su dabartinio išlaikymo dydžio priteisimo data, niekaip nepagerėjo, greičiau atvirkščiai – dėl atitinkamų aplinkybių ir padidėjusių išlaidų netgi tapo prastesnė, o būtent: jo atlyginimas vienintelėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apie 1 016 Eur per mėnesį, kartais, priklausomai nuo darbo rezultatų, yra išmokama ketvirtinė premija – apie 260 Eur, t. y. lyginant su išlaikymo priteisimo data, atlyginimas nė kiek nepadidėjo; jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, kurį galėtų realizuoti ir padidinti mokamo išlaikymo sumą, atsakovas neturi, visas pagrindinis turtas po skyrybų liko ieškovei; atsakovas po skyrybų buvo priverstas ieškoti gyvenamo būsto, šiuo metu būsto išlaidos sudaro: nuomos mokestis – 400 Eur ir apie 100 Eur komunaliniai mokesčiai, kurie artimiausiu metu dar padidės dėl pabrangusių energetinių išteklių, tad iš viso būsto išlaidos per mėnesį yra apie 500 Eur; netrukus po skyrybų mirė atsakovo tėvas, norėdamas tinkamai pagerbti jo atminimą, atsakovas pasiskolino 4 500 Eur paminklo pastatymui (kadangi po skyrybų iš esmės jokių piniginių lėšų neturėjo), šią skolą grąžina dalimis (šiuo metu bent po 150 Eur kas mėnesį), skolos grąžinimo užtikrinimui pasirašė 2 vekselius, skolos likutis yra 3 600 Eur. Pažymėjo, kad, atsiradus galimybei, vaiko padėčiai pagerinti stengiasi pervesti lėšų papildomai. Tokie pavedimai būdavo daromi prieš mokslo metų pradžią. Taip pat, turėdamas galimybę, perka sūnui drabužių, avalynę, apmoka lankymąsi kavinėse ir kitas pramogas, taip stengdamasis dar daugiau prisidėti prie jo išlaikymo. Atsakovas sutinka su nuostata, kad bendroji infliacija padidėjo, tačiau ieškovė labai abstrakčiai apibūdina infliacijos padidėjimo įtaką sūnaus išlaikymo dydžiui, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų, kokie ir kiek iš sūnui reikalingų produktų / paslaugų brango. Tikrai ne visos prekės, aktualios sūnui, brango du–tris kartus. Atsakovo nuomone, dabartinė vaiko išlaikymo suma – 580,50 Eur (250 Eur iš atsakovo, 250 Eur – iš ieškovės ir 80,50 Eur valstybės mokami vaiko pinigai), turint omenyje dar ir tai, kad atsiradus galimybei nuperka drabužių, avalynės, skiria lėšų ir ikimokykliniams pirkiniams, vaikui viešint pas atsakovą maisto išlaidos, pramogos motinai nekainuoja, vaikas specialių poreikių neturi, yra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia mokėti vaikui didesnio išlaikymo, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu priteistas išlaikymas gali būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
5. Šalys teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus / atsikirtimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
6. Šalys yra nepilnamečio vaiko R. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9127-1102/2021 nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, tai yra iki 18 metų, po 250 Eur, kasmet indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
9. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
10. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).
11. Teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) paaiškino, kad reikalavimą padidinti vaikui priteisto (teismo sprendimu nustatyto) išlaikymo dydį grindžia dviem pagrindais: pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi (dėl infliacijos sumažėjus ieškovės perkamajai galiai). Taigi ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, – esminį vaiko poreikių padidėjimą ir savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, vien ieškovės apeliavimas į 13,7 proc. padidėjusią MMA kaip orientacinį kriterijų, taikomą bylose dėl išlaikymo priteisimo, nėra pakankamas ieškinio patenkinimui, nes, kaip minėta, asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tai padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Atitinkamai ir Tarnybos išvadoje pateikta apibendrinta nuomonė, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja, vertintina visų bylos aplinkybių kontekste.
12. Ieškinyje nurodoma, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur, nurodomos atskirų poreikių (maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienai ir asmeninei priežiūrai, poilsiui bei laisvalaikiui, šventėms, internetui, mobiliam ryšiui, transportui, vasaros atostogoms) tenkinimui reikalingos sumos, tačiau šiuos poreikius ir jų esminį padidėjimą, palyginti su situacija buvusia pradinio išlaikymo priteisimo metu, patvirtinančių įrodymų iš esmės nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė penkis čekius, susijusius su vaiko poilsiu šių metų vasarą Druskininkuose ir apsilankymu kine, dvi nuotraukas, kurios, anot ieškovės, patvirtina vaiką lankant lauko teniso treniruotes, taip pat atsakovas pripažino aplinkybę, kad vaikas su ieškove atostogavo Turkijoje.
13. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, vaikui vasaros atostogoms reikalinga vidutiniškai 170 Eur per metus arba vidutiniškai po 15 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta suma yra palyginti nedidelė, teismas neturi pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai atostogoms iš esmės padidėjo (CPK 185 straipsnis).
14. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko lauko teniso treniruotes, kurių mėnesio kaina, mokant už jas tiesiogiai treneriui, yra 40 Eur per mėnesį (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek. – 46 min. 35 sek.). Viena vertus, iš pateiktų dviejų nuotraukų, kuriose vaikas žaidžia tenisą, negalima daryti išvados nei apie tų treniruočių lankymo faktą ar juo labiau intensyvumą, nei apie jas lankant patiriamas išlaidas. Kita vertus, atsakovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių iš esmės neginčijo, todėl, sistemiškai įvertinus minėtas nuotraukas bei ieškovės paaiškinimus, tikėtina, kad vaikas šias treniruotes lanko, o joms reikalinga skirti minėtą sumą (CPK 185 straipsnis). Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad tarp ieškinyje išvardytų vaiko poreikių nei teniso treniruotės, nei papildomos išvykos į užsienį (pavyzdžiui, Turkiją) nėra atskirai nurodomos, todėl teismas sprendžia, kad jos patenka į bendrą vaiko poilsio ir laisvalaikio poreikių kategoriją, kuriai, anot ieškovės, reikalinga kas mėnesį skirti 90 Eur per mėnesį arba 1 080 Eur per metus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atskirai skaičiuoja išlaidas įvairioms šventėms (20 Eur per mėnesį) ir vasaros atostogoms (15 Eur per mėnesį), teismas daro išvadą, kad nurodytos 90 Eur išlaidos per mėnesį vaiko poilsiui bei laisvalaikiui nėra pagrįsto dydžio, tuo pačiu nėra pagrįstas esminis šių poreikių padidėjimas.
15. Kitas ieškinyje nurodytas išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Nors suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas ir pan., įrodinėti nereikia, atsakovas šių išlaidų būtinumo taip pat neginčijo, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui tenkančios būsto išlaidos (mokesčiai už komunalines paslaugas, šildymą ir kt.) yra apie 130 Eur per mėnesį (pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, ieškovės gyvenamojoje vietoje, be ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko, gyvena dar vienas asmuo (vaikas), iš viso – 3 asmenys) (b. l. 49–51), taip pat, teismo vertinimu, išlaidos vaiko gydymui, sveikatos priežiūrai, vitaminams ir vaistams (60 Eur per mėnesį), įvertinus tai, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus, pripažino, jog vaikas sveikatos problemų neturi, bei išlaidos higienos ir asmeninės priežiūros reikmėms (55 Eur per mėnesį) nėra pagrįsto dydžio.
16. Abiem tėvams kas mėnesį skiriant vaiko išlaikymui po 250 Eur, taip pat vaikui kas mėnesį gaunant 80,50 Eur vaiko išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), bendra vaiko išlaikymui skirta suma per mėnesį yra 580,50 Eur (be to, kad skyrium gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas turi būti indeksuojamas kasmet atsižvelgiant į infliaciją). Taigi, net kas mėnesį skiriant vaiko maistui 210 Eur, 70 Eur vaiko aprangai bei avalynei, 20 Eur įvairioms šventėms, 50 Eur internetui, mobiliam ryšiui, transportui, 15 Eur vasaros atostogoms (t. y. tiek, kiek nurodyta ieškinyje), iš viso – 365 Eur, teismas neturi pagrindo spręsti, kad likusios sumos – 215,50 Eur (neįskaitant indeksavimo), neužtenka likusiems vaiko poreikiams: būsto išlaikymui, vaiko gydymui, sveikatos priežiūrai, vitaminams ir vaistams, higienos ir asmeninės priežiūros prekėms, vaiko poilsiui bei pramogoms, tenkinti ir kad šie poreikiai būtų iš esmės padidėję. Tokių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).
17. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo ir vienkartinėmis išmokomis – ieškovė patvirtino, kad prieš mokslo metų pradžią atsakovas pervedė 200 Eur mokyklinėms prekėms (pratyboms), nupirko sportbačius („kedukus“), megztinuką, praėjusiais metais prieš mokyklą vaiką aprengė (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 12 sek. – 45 min. 57 sek.). Atsakovas paaiškino, kad, būdamas su vaiku, taip pat tenkina kasdienius, įskaitant laisvalaikio, vaiko poreikius, jo vertinimu, skiria tam virš 100 Eur per mėnesį (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 12 sek. – 49 min. 40 sek.; 54 min. 50 sek. – 55 min. 16 sek.). Nors pagal ieškovės poziciją, tuo atsakovas patvirtino, kad vaiko išlaikymui gali papildomai skirti 100 Eur, tačiau, viena vertus, pagrindas teismine tvarka padidinti vaiko išlaikymui priteistą sumą yra iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, kurie nagrinėjamu atveju neįrodyti, kita vertus, suprantamas ir skyrium gyvenančio tėvo noras turėti piniginių išteklių, iš kurių galėtų pats tenkinti vaiko poreikius jiems būnant kartu (CK 1.5 straipsnis). Ir nors ieškinyje pažymima, kad atsakovas nuo 2021 metų iki mediacijos proceso su sūnumi beveik nebendravo ir tik nuo ieškinio padavimo pradėjo daugiau dalyvauti vaiko gyvenime, atsakovas paaiškino, kad visada bendravo su vaiku, tik, anksčiau neturėdamas nuosavo būsto, imdavo vaiką pas savo mamą (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 51 sek. – 49 min. 8 sek.), šiuo metu atsakovas yra pasirūpinęs nuosavu būstu, 2022 m. rugsėjo 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė, kad su abiem tėvais jo santykiai geri, su tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį, tėvas jam nuperka saldainių, duoda retkarčiais pinigų, vaikui patinka bendrauti su tėvu (b. l. 52). Taigi bet kuriuo atveju atsakovo bendravimas su vaiku vyksta, antra vertus, ši aplinkybė nėra tiesioginis nagrinėjamos bylos dalykas.
18. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad nuo pradinio išlaikymo priteisimo būtų atsiradę specialiųjų vaiko poreikių, kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad vaiko sveikata yra gera, tik užsiminė, jog tikėtina, kad ateityje reikės tvarkyti dantis, kas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (2022 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 45 sek. – 47 min. 18 sek.). Taigi galimo vaiko dantų tvarkymo aplinkybės bei išlaidos dar nėra aiškios, šio poreikio ieškovė byloje ir neįrodinėjo, kita vertus, tai neužkerta ieškovei kelio, tuo atveju, jeigu šalims nepavyktų šio klausimo išspręsti tarpusavio sutarimu, ateityje kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus realioms papildomos vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
19. Ieškovė ieškinyje argumentuoja, kad dėl padidėjusios infliacijos yra pasikeitusios prekių kainos, kai kurių prekių kainos išaugo beveik du–tris kartus. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo suma yra (turi būti) kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktas), taigi išaugusi infliacija ar kiti ieškinio argumentai apie pabrangusius energijos išteklius ar maisto trūkumo krizę pasaulyje savaime nėra pagrindas didinti iš kito iš tėvų priteisto vaiko išlaikymo dydį, jeigu individualios konkrečios bylos aplinkybės nepagrindžia iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, o tokie, kaip minėta, byloje neįrodyti.
20. Kaip minėta, ieškovė reikalavimą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį grindė abiem pagrindais, t. y. ne tik (iš esmės) pasikeitusiais vaiko poreikiais, bet ir pablogėjusia ieškovės turtine padėtimi. Pastarąjį pagrindą ieškovė motyvavo tuo, kad dėl išaugusios infliacijos sumažėjo ieškovės perkamoji galia. Pirmiausia teismas pažymi, kad išaugusi infliacija paveikė ne tik ieškovės, bet tuo pačiu mastu ir atsakovo perkamąją galią, todėl sutikus su ieškovės argumentacija, tektų pripažinti, jog ir atsakovo turtinė padėtis pablogėjo ir jis atitinkamai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. Antra, pagal įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą ne bet koks vieno iš tėvų turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas) yra pagrindas keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, o tik esminis. Pagal bylos duomenis, ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 aukštų name, gauna 1 100 Eur per mėn. atlyginimą, įrodymų, kad jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, konkrečiai – pablogėjo, ieškovė nepateikė, taigi neįrodė ir šio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindo (CPK 178 straipsnis).
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė nei iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, nei savo iš esmės pablogėjusios turtinės padėties, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.
22. Dėl šalių argumentų, susijusių su paminklo statymo aplinkybėmis, atsakovo skolomis bei palikimo atsisakymu, teismas plačiau nepasisako, nes, nenustačius byloje iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Teismui netenkinus ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovas neprašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.
25. Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.