Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės teismų administracijos 2022 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 4R-897-(1.13.Mr) (Raštas Nr. 1) ir 2022 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 4R-898-(1.13.Mr) (Raštas Nr. 2) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundus.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.1. NTA ginčijamais raštais atsakė į pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. atsakovui pateiktus du skundus, kuriuose pareiškėjas iš NTA pareikalavo:

– 1) nedelsiant ir visiškai nutraukti NTA vykdomą pareiškėjo asmens duomenų viešinimą LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje ir galbūt kitose NTA kontroliuojamose sistemose; 2) sustabdyti NTA vykdomą pareiškėjo asmens duomenų viešinimą LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje laikotarpiui (įskaitant ginčo nagrinėjimo teismuose laikotarpį), per kurį bus patikrinta, ar NTA teisėtai ir pagrįstai viešina minėtus duomenis; 3) informuoti pareiškėją apie antrojo reikalavimo įvykdymą arba vykdymo procesą, jeigu tai truks ilgiau nei 3 darbo dienas (toliau – ir Pirmasis 2022 m. gegužės 22 d. skundas);

– 1) nedelsiant nutraukti NTA vykdomą pareiškėjo asmens kodo atskleidimą kitoms proceso šalims EPP; 2) sustabdyti NTA vykdomą pareiškėjo asmens kodo atskleidimą kitoms proceso šalims EPP laikotarpiui (įskaitant ginčo nagrinėjimo teismuose laikotarpį), per kurį bus patikrinta, ar NTA teisėtai ir pagrįstai atskleidžia pareiškėjo asmens kodą kitoms proceso šalims; 3) informuoti pareiškėją apie antrojo reikalavimo įvykdymą arba vykdymo procesą, jeigu tai truks ilgiau nei 3 darbo dienas (toliau – ir Antrasis 2022 m. gegužės 22 d. skundas).

18.2. Į Pirmąjį 2022 m. gegužės 22 d. skundą NTA atsakė Raštu Nr. 1. Iš šio rašto turinio matyti, kad NTA, įvertinusi paminėto skundo turinį, konstatavo, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, nesutinka su tuo, kad Viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje būtų nurodomi jo asmens duomenys. NTA pažymėjo, jog paminėtame skunde keliami iš esmės tokie pat klausimai, į kuriuos jau buvo atsakyta Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūnės 2021 m. spalio 11 d. ir 29 d. el. laiškais, detaliai paaiškinant pagrindines galiojančios teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su duomenų ne(viešinimu) Viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje. NTA iš esmės pakartojo 2021 m. spalio 11 d. ir 29 d. el. laiškuose išdėstytus argumentus, juos papildė ir konstatavo, kad NTA, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturi teisės spręsti pareiškėjo skunde keliamų klausimų.

18.3. Į Antrąjį 2022 m. gegužės 22 d. skundą NTA atsakė Raštu Nr. 2. Šiame rašte NTA nurodė, kad į paminėtame pareiškėjo skunde pakartotinai keliamus klausimus jam buvo atsakyta Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 36P-15-(1.25E), kuriame išdėstytai pozicijai NTA pritaria, ir NTA 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4R-476-(1.25E), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymus, todėl papildomai nepasisakys dėl skunde keliamų klausimų.

19. Taigi atsakovas ginčijamais raštais, be kita ko, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundus iš esmės, konstatavęs, kad (i) NTA, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturi teisės spręsti skunduose keliamų klausimų, susijusių su pareiškėjo asmens duomenų viešinimu, (ii) šių klausimų sprendimas priskirtas konkrečias bylas nagrinėjančiam teismui, be to, (iii) į šiuos ir kitus susijusius klausimus pareiškėjui ne kartą atsakyta ankstesniuose NTA ir Teisėjų tarybos raštuose.

20. VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje yra išvardyti atvejai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, įskaitant šiuos atvejus: jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 p.); jeigu prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją (6 p.). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

21. NTA, priimdama ginčijamus raštus, privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

22. Vadinasi, vertinant ginčijamų raštų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar NTA turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundus ir ar ji, atsakydama į šiuos pareiškėjo skundus, nepažeidė iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų.

23. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su NTA kompetencija, sprendžiant dėl proceso dalyvių asmens duomenų viešinimo LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje, pritartina motyvuotai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NTA neturi teisės spręsti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skunduose nurodytų klausimų, susijusių su pareiškėjo asmens duomenų viešinimu LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje.

24. Tai, kad ne NTA, o konkrečią bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas nuspręsti, kokie konkretūs byloje dalyvaujančių asmenų asmens duomenys ir kokia apimtimi privalo būti naudojami Viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje, seka iš šiuo aspektu aktualaus teisinio reglamentavimo, kuriuo, be kita ko, rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste primintina, kad vienas pagrindinių NTA uždavinių – padėti užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, teismų organizacinį savarankiškumą (Teismų įstatymo 124 str. 2 d. 1 p.), NTA, įgyvendindama Teismų įstatyme nustatytus uždavinius, „sudaro ir tvarko su NTA veikla susijusias duomenų bazes, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, administruoja teismų informacines sistemas ir jas tobulina“ (NTA įstatymo 2 str. 22 p.). NTA direktorius 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtino LITEKO nuostatus, kurie inter alia (be kita ko) reglamentuoja duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus. LITEKO nuostatų 6 punkte įtvirtinta, kad „asmens duomenų tvarkymo LITEKO tikslas – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti asmens duomenis, naudojamus teisingumo vykdymo funkcijų įgyvendinimo procese, ir (ar) susijusius su taikinamuoju tarpininkavimu ir viešųjų teismų elektroninių paslaugų teikimu“. Pagal LITEKO nuostatus teismai kaip LITEKO tvarkytojai atlieka šias funkcijas: „atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos tvarkytojui nustatytas funkcijas ir turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas“ (17.1 p.); „tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais“ (17.2 p.). Vadinasi, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas dėl jo asmens duomenų pripažinimo neviešais ir šių duomenų tvarkymo turi teisę kreiptis į konkrečią bylą nagrinėjantį teismą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo reikalavimai yra susiję su pačia LITEKO ir netinkamu (neteisėtu) jos funkcionalumu bei veikimu. Bylos duomenys patvirtina, kad tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, o iš 2022 m. gegužės 22 d. skundų bei kitų su ginču susijusių ankstesnių pareiškėjo prašymų turinio akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję ne su LITEKO funkcijų netinkamumu arba netinkamu jų veikimu, o su pareiškėjo asmens duomenų (ne)viešinimu.

26. Vertinant tai, ar Rašte Nr. 1 pagrįstai konstatuota, kad Pirmajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde keliami iš esmės tokie pat klausimai, į kuriuos jau buvo atsakyta Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūnės 2021 m. spalio 11 d. ir 29 d. el. laiškais, paminėtina, kad:

26.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 5 d. el. laiškais (2 el. laiškai) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismų duomenų apsaugos pareigūną, prašydamas panaikinti galimybę LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje atlikti privačių asmenų paiešką pagal vardą, pavardę ir gimimo datą.

26.2. Į 2021 m. spalio 5 d. el. laiškus NTA direktoriaus vyresnioji patarėja, kartu einanti Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūnės pareigas, pareiškėjui atsakė 2021 m. spalio 11 d. el. laišku, kuriame nurodė, kad viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje atvaizduojamų duomenų apimtį reglamentuoja Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 13P-51-(7.1.2) patvirtintų Informacijos apie teismo veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklių 45 punktas. Tokia informacija skelbiama viešai, siekiant padėti užtikrinti teismų veiklos viešumą, skaidrumą ir atvirumą visuomenei. Fizinių asmenų vardai ir pavardės tvarkaraštyje nurodomi tik tuomet, kai paieška atliekama įvedus jų vardą, pavardę ir gimimo datą, išskyrus, jei įstatymuose arba bylą nagrinėjančio teisėjo sprendimu nustatyta kitaip. Uždarame posėdyje nagrinėjamų bylų proceso dalyvių vardai ir pavardės bei nepilnamečių proceso dalyvių vardai ir pavardės tvarkaraščiuose nenurodomi. Teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti, o teismo posėdžių tvarkaraščiuose pateikiamos informacijos apimtis ir jos (ne)viešinimas iš esmės priskirtinas teisingumą vykdančio ir bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) kompetencijai. Pagal Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-61-(7.1.2) patvirtinto Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašą neviešais duomenys laikytini įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais atvejais arba pripažinti tokiais teismo teisės aktų nustatyta tvarka.

26.3. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. el. laiške nurodė nesutinkantis su anksčiau (t. y. 2021 m. spalio 11 d. el. laiške) pateikta Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūnės nuomone bei išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie tai, kas yra atsakingas už LITEKO ir turi technines galimybes bei reikiamas prieigas užblokuoti konkretaus fizinio asmens duomenų rodymą LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje, ir užblokuoti taip, kad asmens duomenys niekada nebūtų rodomi, t. y. kad asmeniui nereikėtų kiekvieną kartą atsiradus naujai bylai atskirai kreiptis dėl jo asmens duomenų nerodymo.

26.4. NTA direktoriaus vyresnioji patarėja, kartu einanti Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūnės pareigas, 2021 m. spalio 29 d. el. laiške pateikė pareiškėjui papildomą informaciją, susijusią su duomenų tvarkymu LITEKO, be kita ko, kad teismai, perkėlę į LITEKO nagrinėjamų bylų duomenis, atlieka ir šių LITEKO duomenų tvarkymo bei valdymo veiksmus, o NTA yra deleguota tik įsteigtos valstybės informacinės sistemos – LITEKO – administravimo funkcija. Įgyvendinant viešo bylų nagrinėjimo konstitucinį principą, naudojantis LITEKO Teismų posėdžių tvarkaraščių skelbimo modulio funkcionalumais yra formuojami teismo posėdžių tvarkaraščiai ir NTA interneto svetainės skiltyje „Vieša tvarkaraščių paieška“ skelbiama su teismuose nagrinėjamų bylų teismo posėdžiais susijusi informacija, kurios viešo skelbimo neriboja teisės aktų reikalavimai ir teismų sprendimai (dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša).

27. Teisėjų kolegija, palyginusi 2021 m. spalio 5 d. el. laiškuose (2 el. laiškai) ir 2021 m. spalio 11 d. el. laiške pareiškėjo keltus klausimus su klausimais, kuriuos jis iškėlė Pirmajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde, neturi jokio pagrindo nesutikti su Rašte Nr. 1 padaryta išvada, kad pareiškėjas Pirmajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde kėlė klausimus, kurie buvo iš esmės tapatūs keltiesiems 2021 m. spalio 5 d. el. laiškuose (2 el. laiškai) ir 2021 m. spalio 11 d. el. laiške.

28. Vertinant tai, ar Rašte Nr. 2 pagrįstai konstatuota, kad į pareiškėjo Antrajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde keliamus klausimus jam buvo atsakyta Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 36P-15-(1.25E) ir NTA 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4R-476-(1.25E), kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymus, paminėtina, kad:

28.1. Pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. pateikė NTA ir Teisėjų tarybai adresuotą prašymą, kuriame prašė: 1) pagal kompetenciją imtis visų veiksmų, kad EPP fizinių asmenų asmens kodai pagal nutylėjimą nebūtų rodomi ir pagal nutylėjimą nebūtų prieinami bet kokia kita forma kitoms bylos šalims (šiam prašymui įgyvendinti, tikėtina, reikėtų iš esmės pertvarkyti visą EPP, bet tai privalo būti padaryta); 2) Teisėjų tarybos – įpareigoti visus Lietuvos teismus ir teisėjus užtikrinti, kad, teikiant kitoms proceso šalims dokumentus, kuriuose yra fizinių asmenų kodai, asmens kodai būtų uždengti; 3) pagal galimybes, imtis veiksmų skubos tvarka.

28.2. Teisėjų taryba į pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymą atsakė 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 36P-15-(1.25E), kuriame, be kita ko, nurodė, kad specialiuosiuose teisės aktuose – proceso įstatymuose – yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai teismui teikiamų dokumentų formai ir turiniui, tarp jų – reikalavimas nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodus, taip pat įtvirtinta, kas ir kokia tvarka turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (kartu ir su joje esančiais asmens duomenimis). Vadovaujantis proceso įstatymais, teisę susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) turi tik byloje dalyvaujantys asmenys. Išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, proceso dalyviai privalo neatskleisti trečiajai šaliai bylos nagrinėjimo metu sužinotų asmens duomenų ir naudoti juos tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Be to, byloje esantys elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, iš kurio būtų galima neginčijamai nustatyti asmenį, pasirašiusį tokį dokumentą. Lietuvos Respublikoje unikalus duomuo, identifikuojantis konkretų asmenį, yra asmens kodas. Asmens kodas nėra priskiriamas specialių kategorijų asmens duomenimis, kuriems BDAR numato griežtesnius asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į tai, nurodė, jog ji neturi teisės spręsti pareiškėjo prašyme keliamų klausimų.

28.3. NTA į pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymą atsakė 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4R-476-(1.25E), kuriame, be kita ko, nurodė, kad NTA pritaria Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. rašte išdėstytai pozicijai, todėl papildomai nepasisakys pareiškėjo prašyme keliamais klausimais. Be to, NTA, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturi teisės spręsti pareiškėjo prašyme keliamų klausimų, nes ji yra tik teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, ji nevykdo teisingumo – nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo bei negali daryti įtakos bylą nagrinėjančiam ar nagrinėjusiam teismui.

29. Teisėjų kolegija, palyginusi 2022 m. vasario 9 d. prašyme pareiškėjo keltus klausimus su klausimais, kuriuos jis iškėlė Antrajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde, neturi jokio pagrindo nesutikti su Rašte Nr. 2 padaryta išvada, kad pareiškėjas Antrajame 2022 m. gegužės 22 d. skunde kėlė klausimus, kurie buvo iš esmės tapatūs keltiesiems 2022 m. vasario 9 d. prašyme. Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. rašte pakankamai išsamiai paaiškinta, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu yra naudojami asmens duomenys teismuose nagrinėjant bylas ir kodėl tik teismai atsako dėl tokių asmens duomenų panaudojimo apimties. NTA 2022 m. kovo 15 d. rašte Nr. 4R-476-(1.25E) pagrįstai nurodyta, jog NTA, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturi teisės spręsti pareiškėjo prašyme keliamų klausimų, nes ji yra tik teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, ji nevykdo teisingumo – nenagrinėja bylų, neturi teisės vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo bei negali daryti įtakos bylą nagrinėjančiam ar nagrinėjusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš Rašte Nr. 2 pateiktos informacijos (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą su iš esmės tapačiais klausimais, į kuriuos jam buvo laiku ir motyvuotai atsakoma) pakankamai aiški NTA pozicija, susijusi su fizinių asmens duomenų tvarkymu, įskaitant ir jų naudojimą EPP bei LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje.

30. Įvertinusi visas su ginčijamų raštų priėmimu susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundus ir priimdamas ginčijamus raštus, veikė neatsakingai ar nesilaikė gero administravimo principo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo administracinės procedūros buvo atliekamos nepažeidžiant iš šio principo kylančių imperatyvų.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad NTA turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundus, ginčijami raštai priimti nepažeidžiant iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.