Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas I. L. 2022 m. gegužės 22 d. skundu kreipėsi į NTA, prašydamas nedelsiant nutraukti NTA vykdomą jo asmens kodo atskleidimą kitoms proceso šalims EPP sistemoje, nesukeliant jam jokių neigiamų pasekmių (pvz., nesukeliant apsunkinimo naudotis EPP sistema), taip pat prašė, kad NTA vykdomas jo asmens kodo atskleidimas kitoms proceso šalims EPP sistemoje būtų sustabdytas laikotarpiui (įskaitant ginčo nagrinėjimo teismuose laikotarpį), per kurį bus patikrinta, ar NTA teisėtai ir pagrįstai atskleidžia jo asmens kodą kitoms proceso šalims. Kitu 2022 m. gegužės 22 d. skundu pareiškėjas prašė NTA nedelsiant ir visiškai nutraukti NTA vykdomą jo asmens duomenų viešinimą LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje ir galimai kitose NTA kontroliuojamose sistemose.

Atsakydama į pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundą dėl asmens kodo atskleidimo, NTA ginčijamame 2022 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 4R-898-(1.13 Mr) nurodė, kad į skunde pakartotinai keliamus klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais Teisėjų tarybos ir NTA raštais ir kad NTA papildomai nepasisakys skunde keliamais klausimais. Taigi, šiuo raštu NTA nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų klausimų, nurodžiusi, kad jie keliami pakartotinai ir kad į juos jau buvo atsakyta.

Atsakydama į pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skundą dėl asmens duomenų viešinimo LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje ir galimai kitose NTA kontroliuojamose sistemose, NTA ginčijamame 2022 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 4R-897-(1.13 Mr) nurodė, kad į skunde pakartotinai keliamus klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais Lietuvos Respublikos teismų ir NTA duomenų apsaugos pareigūno raštais, nurodė, kas buvo paaiškinta šiais raštais, t. y. nurodė su duomenų viešinimu Viešoje teismo posėdžių tvarkaraščių paieškoje susijusį teisinį reglamentavimą, ir pažymėjo, kad NTA, pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturi teisės spręsti pareiškėjo skunde keliamų klausimų. Kaip matyti, šiuo raštu NTA taip pat nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės.

Pareiškėjas su NTA raštais nesutinka, prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymus. Pareiškėjo teigimu, būtent NTA yra atsakinga tiek už EPP, tiek už LITEKO bei kitas NTA jurisdikcijoje esančias sistemas.

Dėl NTA 2022 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 4R-897-(1.13 Mr)

NTA direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) (NTA direktoriaus 2019 m. rugsėjo 17 įsakymo Nr. 6P-132-(1.1) redakcija) patvirtintuose Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatuose reglamentuojama, kad Nacionalinė teismų administracija kaip LITEKO valdytojas atlieka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme valstybės informacinės sistemos valdytojui nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas (11.1 p.), teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją apie LITEKO suinteresuotiems asmenims, organizuoja visuomenės informavimą apie LITEKO galimybes (funkcionalumą), naudą (12.3 p.). Pagal LITEKO nuostatų 13 punktą, LITEKO tvarkytojai yra NTA, Valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų teismai, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų administraciniai teismai, miestų ir rajonų apylinkių teismai. Pagal 15 punktą, Nacionalinė teismų administracija kaip LITEKO tvarkytojas analizuoja teisines, technologines, metodologines ir (ar) organizacines LITEKO ir jos duomenų tvarkymo problemas, administruoja LITEKO naudotojų teises (15.4 p.). Taigi, įstatymu NTA deleguota funkcija apsiriboja įsteigtos valstybinės informacinės sistemos LITEKO administravimu. Tuo tarpu LITEKO nuostatų 17.2 punktas numato, kad teismai kaip LITEKO tvarkytojai tvarko LITEKO duomenis, įskaitant asmens duomenis, vadovaudamiesi teisės aktais ir šiais nuostatais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent teismai, vykdydami įstatymais jiems deleguotą bylų nagrinėjimo funkciją, tvarko bylose esančius duomenis bei iš esmės darbo organizavimo tikslais perkelia juos į LITEKO sistemą.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir VIIVĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacijos, duomenų, dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymas yra bet kurie su informacija, duomenimis, dokumentais ir (arba) jų kopijomis atliekami veiksmai: rinkimas, įrašymas, kaupimas, laikymas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (pildymas ar taisymas), teikimas, skelbimas, loginės ir kitos operacijos, paieška, naikinimas ir (arba) kiti veiksmai. Pagal VIIVĮ 2 straipsnio 17 dalį, valstybės informacinių išteklių sąvoka apima informacijos, kurią valdo institucijos, atlikdamos teisės aktų nustatytas funkcijas, apdorojamos informacinių technologijų priemonėmis, ir ją apdorojančių informacinių technologijų priemonių visuma.

Tokiu būdu, pagal apibrėžtą valstybės informacinių išteklių sąvoką, teismų nagrinėjamose bylose tvarkomi duomenys, kuriuos teismai perkelia į LITEKO sistemą, tampa šios informacinės sistemos ištekliais, kuriuos ir toliau valdo teismai, t. y. teismai nepraranda bylų duomenų valdytojo statuso vien dėl to, kad jie perkelti ir į LITEKO. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-852-438/2018 taip pat konstatavo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatų nustatytą teisinį reglamentavimą, teismai yra tiesioginiai LITEKO duomenų tvarkytojai, o Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už šios sistemos organizacinį funkcionalumą.

Pažymėtina, kad teisme teisėjams, kitiems teismo darbuotojams priskirtų funkcijų, skirtų užtikrinti tinkamą teismo funkcionavimą ir įgyvendinti bylų nagrinėjimo procesą, vykdymas patenka į teismo administravimo sritį, kurią vadovaujantis Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalimi organizuoja ir prižiūri teismo pirmininkas, todėl teisę ir pareigą įvertinti minėtų asmenų veiksmus, susijusius su bylų duomenų, įskaitant asmens duomenis, tvarkymu LITEKO, jiems įgyvendinant pagal atitinkamas pareigas pavestas funkcijas, (ne)teisėtumą turi teismo pirmininkas.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagal Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-61-(7.1.2), 3.1 punktą nevieši duomenys – tai duomenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti ar laikytini neviešais ir kurie gali būti atskleisti tik asmenims, turintiems teisę gauti tokius duomenis. Už neviešų duomenų tvarkymo LITEKO organizavimą ir kontrolę yra atsakingas teismo pirmininkas. Bylos nagrinėjimo metu už neviešų duomenų tvarkymo teisėtumo ir proporcingumo užtikrinimą yra atsakingas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija (minėto Aprašo 4 punktas). Aprašo 7 punktas numato, kad visa bylos medžiaga arba jos dalis nevieša gali būti pripažįstama teismo nutartimi. Priėmus nutartį, kuria teismas bylos medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša, arba kuria nuspręsta bylą nagrinėti uždarame (neviešame) teismo posėdyje, nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo, nutartyje nurodytiems duomenims, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegijos narys, arba kitas teismo pirmininko įgaliotas asmuo LITEKO priskiria neviešumo požymį (Aprašo 10 punktas). Taigi, sprendimą dėl bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje, visos medžiagos ar juos dalies pripažinimo nevieša priima bylą nagrinėjantis teisėjas, įvertinęs nagrinėjamų klausimų pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų prašymus. Aprašo 10¹ punktas numato, kad teisme gavus bylą, kurioje yra poreikis apsaugoti jautrius asmens duomenis (civilinės bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikroje srityje, dėl tam tikroje srityje neveiksnaus/ribotai veiksnaus fizinio asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo leidimų priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti, skirti būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą; baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai, dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kt.), už dokumentų registravimą atsakingi asmenys, registruodami gautą dokumentą ir užvesdami bylos kortelę LITEKO iš karto pažymi neviešumo požymius bylos kortelei ir/arba bylos proceso dalyvių duomenims.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas dėl jo asmens duomenų pripažinimo neviešais ir šių duomenų tvarkymo turi teisę kreiptis į konkrečią bylą nagrinėjantį teismą.

Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad NTA neturi teisės spręsti pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. skunduose nurodytų klausimų, susijusių su pareiškėjo asmens duomenų viešinimo LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje ir galimai kitose NTA kontroliuojamose sistemose.

Dėl NTA 2022 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 4R-898-(1.13Mr)

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją ir Teisėjų tarybą, prašydamas pagal kompetenciją imtis visų veiksmų, kad EPP sistemoje fizinių asmenų kodai pagal nutylėjimą nebūtų rodomi ir pagal nutylėjimą nebūtų prieinami bet kokia kita forma kitoms bylos šalims. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydamas įpareigoti visus Lietuvos teismus ir teisėjus, kad kitoms proceso šalims teikiami dokumentai, kuriuose yra vizinių asmenų kodai, būtų teikiami tik tokia forma, kurioje tie asmens kodai būtų uždengti. Teisėjų taryba 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. 36P-36-(1.25E) atsakydama į pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. skundą nurodė, kad Teisėjų taryba neturi teisės spręsti pareiškėjo prašyme keliamų klausimų. Nacionalinė teismų administracija, atsakydama į tą patį pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4R-476-(1.25E) nurodė, kad pritaria Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. rašte nurodytiems argumentas ir pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją, taip pat neturi teisės spręsti pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašyme keliamų klausimų. Duomenų, kad pareiškėjas NTA 2022 m. kovo 15 d. raštą būtų skundęs įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į NTA, prašydamas nedelsiant nutraukti NTA vykdomą pareiškėjo asmens kodo atskleidimą kitoms proceso šalims EPP sistemoje be jokių to neigiamų pasekmių pačiam pareiškėjui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymą imtis visų veiksmų, kad EPP sistemoje fizinių asmenų kodai nebūtų rodomi ir nebūtų prieinami bet kokia kita forma kitoms bylos šalims, ir pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. prašymą nutraukti NTA vykdomą asmens kodo atkleidimą kitoms proceso šalims EPP sistemoje, daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės kelia tą patį reikalavimą, t. y. kad NTA imtųsi priemonių, jog EPP sistemoje nebūtų rodomi (viešinami) pareiškėjo asmens duomenys – asmens kodas.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 7 d.) (toliau – ir Taisyklės), 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.4 punktas). Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 47 punktas).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo rašto matyti, kad NTA atsisakė nagrinėti pareiškėjo pakartotinai keliamus klausimus. Skundžiamame rašte NTA išdėstė motyvus, kodėl pareiškėjo keliamais klausimais nepasisakys (nenagrinės pareiškėjo prašymo). NTA nurodė, kad pareiškėjo keliamus klausimus buvo atsakyta tiek NTA 2022 m. kovo 15 d., tiek Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. raštais. NTA pabrėžė, kad pritaria Teisėjų tarybos išdėstytai pozicijai ir papildomai į keliamus klausimus nepasisakys. Skundžiamame rašte aiškiai nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors skundžiamame rašte nenurodytas teisės akto, kuriuo remiantis NTA atsisako pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau administraciniame akte suformuluotas atsisakymas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir nagrinėjamu atveju, pakankamas.

Pažymėtina, kad su analogišku reikalavimu pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. skundu tiek į NTA, tiek į Teisėjų tarybą. Teisėjų taryba pareiškėjui nurodė tokius argumentus – sprendimą dėl visos ar dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša priima bylą nagrinėjantis teisėjas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus prašymus bei užtikrindamas, kad asmens duomenys teismo proceso metu būtų tvarkomi pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad asmens kodas nėra priskiriamas specialių kategorijų asmens duomenimis, kuriems BDAR numato griežtesnius asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir informavo, kad Teisėjų taryba neturi teisės spręsti pareiškėjo keliamų reikalavimų.

Nacionalinė teismų administracija, atsakydama į tą patį pareiškėjo prašymą, 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. 4R-476-(1.25E) nurodė, kad pritaria Teisėjų tarybos 2022 m. vasario 14 d. rašte nurodytiems argumentas ir pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją taip pat neturi teisės spręsti pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašyme keliamų klausimų. Pareiškėjui išaiškinta 2022 m. kovo 15 d. rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjas NTA atsisakymą nagrinėti jo prašymą tuo pagrindu, kad neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio klausimus, neskundė. Pareiškėjas pasirinko pakartotinai kreiptis į NTA su iš esmės analogišku reikalavimu – nutraukti NTA vykdomą asmens kodo atskleidimą kitoms proceso šalims EPP sistemoje.

Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NTA pagrįstai 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-898-(1.13Mr) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nustačiusi, kad dėl to paties klausimo atsakymą jau yra pateikusi 2022 m. kovo 15 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, t. y. kad NTA nėra duomenų tvarkytojas ir neturi kompetencijos spręsti pareiškėjo reikalavimų, susijusių su asmens kodo viešinimu LITEKO ar EPP sistemoje. NTA 2022 m. gegužės 27 d. atsisakymas Nr. 4R-898-(1.13Mr) atitinka VAĮ 11 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamais raštais NTA iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytų klausimų, nurodžiusi, kad jie keliami pakartotinai ir kad NTA nėra kompetentinga juos spręsti, teismas atskirai dėl pareiškėjo 2022 m. gegužės 22 d. prašymuose nurodytų argumentų, susijusių su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimais, nepasisako.

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.