Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-735-777/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-24
Bylos Nr.
e2-735-777/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00577-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
V. M., Palangos miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
F. V.
Advokatai
Eligijus Karbauskas, Sigitas Čepas
Kategorijos
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-735-777/2015Teisminio proceso Nr.2-57-3-00577-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 24.3; 24.4; 44.2.4.1; 44.5.1; 44.5.2; 95.3; 99.5; 116.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo V. M. atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo F. V. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2014-09-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 375 177,59 Lt skolos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala ieškovui kilo dėl atsakovo V. M. atliktų neteisėtų veiksmų – projektuotojui statinio rekonstrukcijos projekte nenumačius atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir gretimo sklypo ribos, nors architektas turėjo žinoti privalomus statybą ir statybos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kadangi ji išdavė ieškovui statybos leidimą, nepaisant to, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo su trūkumais; dėl statybos vadovo A. E. bei statybos techninio prižiūrėtojo V. G. neteisėtų veiksmų, kurie, nors galėjo ir turėjo, neinformavo ieškovo apie tai, kad atlikus pastato rekonstrukciją bus neužtikrintas teisės aktų reikalaujamas 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos. Nurodė ir tai, kad atsakovai, dalyvavę įvairiuose ieškovo atliekamų statybų proceso etapuose, būdami nepakankamai atidūs ir rūpestingi, neužtikrino ūkinio pastato rekonstrukcijos atitikties teisės aktų reikalavimams, dėl to ieškovas patyrė didelę žalą. Nurodė, kad ieškovo žalą sudaro ieškovo pateikiamose lokalinėse sąmatose nurodytų rekonstruoto pastato ardymo darbų ir pastato atstatymo darbų kaina kartu su statybinėmis medžiagomis – iš viso 375 177,59 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (į pradinį ieškinį) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad reikalavimas administracijai visiškai nepagrįstas, nes įsiteisėjusiame Palangos miesto apylinkės teismo 2009-11-25 sprendime, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, konstatuota, jog atsakovo F. V. statybos leidimas ūkinio pastato rekonstrukcijai yra teisėtas. Šis sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Nurodė ir tai, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas 3 metų terminas. Prašė ieškinio dalį dėl reikalavimų savivaldybės administracijai atmesti.

Šalies argumentai

A. V. M. rašytiniuose paaiškinimuose (į pradinį ieškinį) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-25 nutartyje nėra nurodyta, kad statinio projektas neatitinka įstatymų reikalavimų. Priešingai, statybos leidimas nebuvo panaikintas. Ieškovas turi teisę statyti, tačiau laikydamasis 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos. Teismai nėra pripažinę, kad rengiant projektą buvo atlikti neteisėti veiksmai. Nurodė ir tai, kad V. M. individualios įmonės parengtame ūkinio pastato, adresu Jūros g. 15–1, Palanga, rekonstrukcijos-išplėtimo projekte, kurio pagrindu Palangos miesto savivaldybė 2004-03-24 išdavė leidimą Nr. 31, nebuvo numatytas rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo sklypo (Jūros g. 13, Palanga) ribos, tačiau vizualiai matyti, kad projekte atstumas yra pakankamas. Ieškovas turėjo statybą vykdyti laikydamasis 3 metrų ribos. Tai yra nurodyta ir projekto aiškinamajame rašte, t. y. atstumas iki gretimo sklypo ribos pakankamas. LR aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 199 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (galiojo iki 2005-01-11) nenustatė projektuotojui pareigos brėžinyje nurodyti atstumus iki gretimų sklypų ribos. Todėl jokių neteisėtų veiksmų nėra. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 199 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (galiojo iki 2005-01-11) 18.8 punktą projektuotojas privalo statytojo užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Ieškovas neužsakė, sutartis nebuvo sudaryta ir V. M. faktiškai nevykdė statinio projekto vykdymo priežiūros (LR statybos įstatymo 2 str. 37 d.), todėl negali būti atsakingas už tai, kad statybos metu statinys buvo pastatytas (ūkinio pastato priestatas buvo pastatytas) arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos. V. M. nuomone, tokį atstumo sumažėjimą galėjo nulemti ne tik projekto priežiūros nevykdymas ar statybos vykdymas ūkio būdu, t. y. neatestuotos įmonės ir nekvalifikuotų darbininkų, bet ir tai, kad faktiškai ieškovas statė gyvenamąsias patalpas, o projekte buvo numatytas ūkinis pastatas, t. y. darbai buvo vykdomi nesilaikant projekto. Tuo atveju, jei iš tiesų statybos metu būtų paaiškėję, kad projektas nėra tinkamas, tai ieškovas turėjo kreiptis į V. M. reikalaudamas ištaisyti trūkumus, o ne tęsti statybą arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas. V. M. prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė ir tai, kad ieškovas yra nurodęs netinkamą atsakovą – V. M.. Ūkinio pastato, adresu Jūros g. 15-1, Palanga, rekonstrukcijos-išplėtimo projektą parengė V. M. personalinė įmonė (o ne V. M., buvusi pavardė – Moncevičius), o projektą pasirašė ne V. M. kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės savininkas. Pažymėjo, kad su ieškovu nebuvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis. Taip atsitiko dėl tos priežasties, kad su ieškovu nuo vaikystės yra pažįstami, gyveno gretimuose kaimuose (Dartaičiuose ir Akmenaliuose). Todėl ieškovui paprašius pagalbos, V. M. geranoriškai sutiko padėti.

Ieškovas 2014-11-20 parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo. Pakeitė V. G. ir A. E. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (pastarieji 2014-12-05 nutartimi pašalinti iš nagrinėjamos bylos). Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas nėra susijęs su statybos kokybe, todėl ieškinio reikalavimas nėra reiškiamas statybos techniniam prižiūrėtojui V. G. bei statybos vadovui A. E.. Nagrinėjamu atveju pasekmės yra tiesiogiai susijusios su projektuotojo V. M. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmais. Žala ieškovui kilo būtent dėl atsakovo V. M. atliktų neteisėtų veiksmų – projektuotojui statinio rekonstrukcijos projekte nenumačius atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir gretimo sklypo ribos, nors architektas turėjo žinoti privalomus statybą ir statybos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kadangi ji išdavė ieškovui statybos leidimą nepaisant to, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo su trūkumais, leido vykdyti pastato rekonstrukciją nepaisant to, kad neužtikrintas teisės aktų reikalaujamas 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atstumas iki sklypo ribos projekte turėjo būti nurodytas. Šis atstumas į projektą sąmoningai nebuvo įrašytas. Be to, ieškovas patvirtino, kad statinį rekonstravo pats (asmeniškai). Visi finansiniai reikalai buvo sprendžiami su (per) V. M.. Visi turimi rašytiniai dokumentai (sutartys) yra pateikti į bylą. Pasirengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas svarstė galimybę pateikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar statinio rekonstrukcijos projektas buvo parengtas tinkamai, tačiau tokio prašymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo V. M. atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad nei V. M., nei jo individuali įmonė nebuvo drausti. Tuo metu nebuvo reikalavimo drausti civilinę atsakomybę. Toks reikalavimas atsirado tik nuo 2012-08-13. Nurodė ir tai, kad V. M. nežino (negali paaiškinti), kodėl neliko 3 m atstumo iki gretimo sklypo. Projekte 3 m atstumas iki gretimo sklypo yra. V. M. rašytiniuose paaiškinimuose tik samprotauja, kodėl taip atsitiko. Galbūt sklypo ribos nesutapo su faktinėmis sklypo ribomis.

Atsiliepimas

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

2004 metais buvo parengtas ieškovui priklausančio ūkinio pastato, esančio adresu Jūros g. 15, Palanga, rekonstrukcijos-išplėtimo projektas. Rašytinė projektavimo darbų sutartis sudaryta nebuvo. Tarp ieškovo ir atsakovo V. M. kilo ginčas, kas parengė rekonstrukcijos-išplėtimo projektą. Ieškovas teigia, kad fizinis asmuo V. M.. Atsakovas V. M. nurodė, kad minėtą projektą parengė jo personalinė įmonė. 2014-03-24 ieškovui Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. 31, pagal kurį ieškovui buvo suteikta teisė atlikti jam priklausančio pastato rekonstrukciją. Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, įpareigojo F. V. atstatyti rekonstruojamą ūkinį pastatą, esantį adresu jūros g. 15, Palanga, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-546-253/2010, paliko minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Dėl netinkamo atsakovo

Atsakovas V. M. nurodė, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos-išplėtimo projektą Jūros g. 15–1, Palanga, parengė V. M. personalinė įmonė, o ne V. M. – buvusi pavardė – Moncevičius. Todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Prašė teismo LR CPK 45 str. pagrindu pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovo atstovas 2015-02-04 teismo posėdžio metu nurodė, kad sandorį (žodinį) ieškovas sudarė ne su V. M. įmone, o su V. M.. Todėl V. M. yra tinkamas atsakovas.

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad rašytinė projektavimo darbų sutartis sudaryta nebuvo, o apie visas statybų aplinkybes ieškovas tarėsi su V. M. – kaip architektu ir projektuotoju (tai 2015-02-04 posėdžio metu pripažino V. M. atstovas) yra pagrindas konstatuoti, kad V. M. (fizinis asmuo) yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2012-10-02 pretenziją „Dėl žalos, patirtos dėl netinkamai parengto ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto atlyginimo“ iki nagrinėjamos bylos iškėlimo siuntė (adresavo) vykdytojui (architektui) V. M.. Atsakymą į pretenziją ieškovui taip pat (po konsultacijų su advokatais) pateikė architektas V. M. (o ne V. M. personalinė įmonė ar jos atstovas). Prašymą dėl proceso atnaujinimo Palangos miesto aplinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-615-588/2009 taip pat teikė V. M. (o ne V. M. personalinė įmonė ar jos atstovas). Toks šalių elgesys taip pat leidžia daryti išvadą, kad V. M. yra tinkamas atsakovas.

Dėl ieškinio senaties

LR CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Abu atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo F. V. atstatyti jam priklausantį, rekonstruotą ūkinį pastatą, Jūros g. 15, Palanga, iki būklės, buvusios iki rekonstrukcijos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-08-25 Klaipėdos apygardos teismui 2010-08-25 nutartimi palikus nepakeistą minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą. Vadinasi, vėliausiai 2010-08-25 ieškovui tapo žinomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui pateiktas 2014-09-08. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reiškiamiems reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas, jo atstovas su tuo nesutiko, teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pateikė V. M. pretenziją „Dėl žalos, patirtos dėl netinkamai parengto ūkinio pastato rekonstrukcijos projekto atlyginimo“. V. M. į pretenziją atsakė ir nurodė, kad teiks prašymą dėl proceso atnaujinimo Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-615-588/2009. 2012-11-14 V. M. pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, prašyme nurodė, kad parengė projektą, pagal kurį buvo atliekami rekonstrukcijos darbai ir rekonstruotą ūkinį statinį Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendimu įpareigojo nugriauti, todėl jam, kaip rekonstrukcijos projekto rengėjui, kyla pareiga atlyginti projekto užsakovo žalą. Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-30 nutartimi pareiškėjui V. M. atsisakius 2012-11-14 prašymo dėl proceso atnaujinimo, civilinę bylą nutraukė.

LR CK 1.130 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas iš esmės sutinka su ieškovo, jo atstovo pozicija, kad V. M. veiksmai – minėto prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas, nutraukė ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo to momento, kai V. M. atsisakė prašymo dėl proceso atnaujinimo, o teismas šį atsisakymą priėmė ir nutraukė bylą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Tačiau duomenų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenziją kitai atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, o ši būtų atlikusi veiksmus, kurie liudytų, kad ji pripažįsta (ar pripažino) prievolę dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas sutinka su atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos argumentais, kad vėliausiai 2010-08-25 ieškovui tapo žinomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui pateiktas 2014-09-08. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir įvertinus ieškovo elgesį, taip pat ieškinio senaties termino trukmę, atnaujinti jo pagrindo nėra. Juolab, kad to ieškovas ir neprašo. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų

Ieškovas nurodė, kad žala jam kilo būtent dėl atsakovo V. M. atliktų neteisėtų veiksmų – projektuotojui statinio rekonstrukcijos projekte nenumačius atstumo tarp rekonstruojamo statinio ir gretimo sklypo ribos, nors architektas turėjo žinoti privalomus statybą ir statybos projektų rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kadangi ji išdavė ieškovui statybos leidimą nepaisant to, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo su trūkumais, leido vykdyti pastato rekonstrukciją nepaisant to, kad neužtikrintas teisės aktų reikalaujamas 3 m atstumas iki gretimo sklypo ribos.

Su šiais ieškovo argumentais sutikti negalima.

Teisės akto, įpareigojančio projektuotoją statinio rekonstrukcijos projekte skaičiais tiksliai numatyti atstumą tarp rekonstruojamo statinio ir gretimo sklypo ribos, nėra. Atsakovas V. M. pagrįstai nurodė, kad LR aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 199 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (galiojo iki 2005-01-11) nenustatė projektuotojui pareigos brėžinyje nurodyti atstumus iki gretimų sklypų ribos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas V. M. minėtą pareigą turėjo ir ieškovas patyrė žalą dėl V. M. neteisėtų veiksmų.

Be to, pažymėtina, kad projektavimo sąlygų sąvado 4.1.1 punkte nurodyta, kad atsakovo F. V. ūkinio pastato statybos linija pratęsiama šiaurės rytų kryptimi ir atstumai iki gretimų sklypų turi atitikti RSN 151-92, t. y. Respublikinių statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ reikalavimus, kurių 2.7. punkte nustatyta, jog pastatų atstumas iki šiaurinės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Vadinasi, projektavimo sąlygose buvo nurodyta statybos norma, kuri aiškiai apibrėžė, koks turi būti atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki gretimų sklypų. Ieškovas būdamas vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas turėjo galimybę susipažinti su minėta statybos norma ir statybą vykdyti laikydamasis 3 metrų ribos. Tačiau to nepadarė. Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009 (dėl rekonstruojamo ūkinio pastato), konstatavo, kad pagal faktinę rekonstruojamo ūkinio pastato padėtį žemės sklype, adresu Jūros g. 15, Palanga, šalių paaiškinimus, iš jų ir pagal paties atsakovo F. V. paaiškinimus nustatyta, kad rekonstruojamo ūkinio pastato šiaurinė siena yra nuo 1,66 iki 1,78 m skirtinguose pastato taškuose iki ieškovų A. S., V. S. ir I. S. naudojamos žemės sklypo Jūros g. 13, Palanga, ribos ir tvoros. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos pastatas buvo su trūkumais ir ieškovas patyrė žalą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Juolab, kad ir Palangos miesto apylinkės teismas 2009-11-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-615-588/2009, konstatavo, kad pats F. V. statybos leidimas ūkinio pastato rekonstrukcijai yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo. Analogišką išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-25 nutartyje, nurodydamas, kad ginčijamame 2004-03-24 statybos leidime nėra nurodyti statinio atstumai iki gretimų sklypų ribos – statybos leidime nėra įstatymų reikalavimus neatitinkančių sąlygų, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-04-29 raštas Nr. 2.11-214-(14.18) ir jame nurodytos aplinkybės, jog ieškovas žemės sklype, adresu Jūros g. 15, Palanga, vykdo ūkinio pastato rekonstrukciją ir priestato statybą pagal techninio projekto, kuris buvo patikrintas Palangos miesto Nuolatinės statybos komisijos 2004-03-24, sprendinius; statybos leidimas Nr. 31 išduotas 2004-03-24; techninio projekto sklypo genplano brėžinyje nėra nurodytas rekonstruojamo ūkinio pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos; taip pat nepatvirtina, kad statinio rekonstrukcijos projektas buvo su trūkumais (LR CPK 185 str.). Juolab, kad šiuo raštu buvo tik atsakyta I. S. įgaliotam asmeniui A. S. į 2009-03-02 prašymą.

Byloje nėra duomenų, kad pagal ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo nebuvo išlaikytas.

Atsakovas V. M. pateikė teismui ūkinio pastato rekonstrukcijos-išplėtimo projekto Jūros g. 15-1, Palangoje, brėžinių AS-1 (Genplanas) ir AS-2 (pirmo aukšto plano, pamatų plano) analizę, kurią atliko L. T. personalinė įmonė, kurios vadovei L. T. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Projekto dalis: konstrukcijų). Ši analizė patvirtina, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo parengtas tinkamai, nes pagal projektą 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo buvo išlaikytas.

Tuo tarpu ieškovo pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-07-27 raštas Nr.14.2-232(14.12) „Dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos“ ir jame nurodytos aplinkybės, kad išnagrinėjus I. S. įgalioto asmens A. S. prašymą ir įvertinus padėtį vietoje, nustatyta, jog F. V. vykdo ūkinio pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos darbus, turėdamas tam suderintą projektą ir Palangos miesto savivaldybės 2004-03-24 išduotą statybos leidimą Nr. 31; taip pat rašte konstatuota aplinkybė, kad projektas neatitinka RSN 151-92 2.7 punkto reikalavimo bei išaiškinimas pareiškėjui, jei mano, kad F. V. vykdomi statybos darbai pažeidžia jo teisėtus interesus, gali kreiptis nustatyta tvarka į teismą; nėra pakankamas paneigti anksčiau aptartą analizę, nes jame nėra jokių motyvų ir argumentų, kodėl buvo padaryta išvada, kad projektas neatitinka RSN 151-92 2.7 punkto reikalavimo. Labiau tikėtina, kad tokią išvadą minėta institucija padarė įvertinusi ne rekonstruojamo statinio projektą, o faktinę rekonstruojamo ūkinio pastato padėtį žemės sklype, adresu Jūros g. 15, Palanga.

Be to, ieškovo atstovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie rankiniu būdu su liniuote braižytą (perkeltą) planą, pabėgusius matmenis taip pat nėra pakankami konstatuoti, kad pagal projektą 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo nebuvo išlaikytas. Šie ieškovo atstovo paaiškinimai yra tik jo nuomonė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas buvo parengtas tinkamai ir pagal projektą 3 metrų atstumas iki gretimo sklypo buvo išlaikytas.

Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovo pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-12-13 raštas Nr. 2.1-486-(1.14) ir jame nurodytos aplinkybės, jog statytojas F. V. atlieka ūkinio pastato rekonstrukciją ir priestato statybą Jūros g. 15, Palanga, pagal parengtą techninį projektą ir 2004-03-24 išduotą statybos leidimą Nr. 31; S. S. bendraturtės sutikimo neturi, nes Palangos miesto apylinkės teismo 2002-03-05 ir 2002-09-26 sprendimuose buvo konstatuota, kad F. V. turi teisę atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos išplėtimo darbus pagal projektą be bendraturtės, tai yra S. S. sutikimo; Klaipėdos AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai ne kartą tikrino šio statinio statybą ir nustatė, kad ji atitinka techninio projekto reikalavimus; nepatvirtina, kad ūkinio pastato rekonstrukcija atitinka teisės aktų reikalavimus, o ūkinio pastato rekonstrukcijos projektas yra su trūkumais. Taip pat minėtų aplinkybių nepatvirtina ir ieškovo pateikti rekonstruoto ūkinio pastato matmenų duomenys. Visų pirma teismas tokią išvadą daro todėl, kad šiuo raštu atsakymas buvo pateiktas ieškovo bendraturtei S. S., o ne gretimo sklypo savininkams, su kuriais buvo kilęs ginčas dėl rekonstruojamo ūkinio pastato atstumo iki šiaurinio sklypo ribos. Antra, ūkinio pastato rekonstrukcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta tinkama, nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Trečia, ieškovas (nebūdamas architektas, neturėdamas statybinio inžinerinio išsilavinimo, nežinantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, susijusių su statyba; šias aplinkybes ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje) pats asmeniškai ūkio būdu atliko ūkinio pastato statybos rekonstrukcijos darbus. Ketvirta, ieškovas nebuvo sudaręs sutarties su architektu dėl faktinės projektinės priežiūros. Penkta, ieškovas nebuvo sudaręs ir sutarčių su statybos techniniu prižiūrėtoju dėl faktinės statybos darbų kokybės priežiūros ir tikrinimo ir statybos darbų vadovu, kuris atstovaudamas statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, faktiškai būtų vadovavęs statybos darbams.

Ieškovas pats prisiėmė riziką dėl statomo (rekonstruojamo) ūkinio pastato atitikimo teisės aktų reikalavimams ir turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jam buvo padaryta žala.

Dėl žalos dydžio

Ieškovo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį sudaro ieškovo pateikiamose lokalinėse sąmatose Nr.S001 bei S002 nurodytų rekonstruoto pastato ardymo darbų ir pastato atstatymo darbų kaina kartu su statybinėmis medžiagomis.

Šias sąmatas sudarė L. B., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos inžineriniai tinklai. Projekto dalis: skaičiuojamosios kainos nustatymo (Kvalifikacijos atestatas Nr. 23184, išduotas 2013-11-29). Todėl nepagrįsti atsakovo V. M. atstovo argumentai, kad žalos dydžio apskaičiavimas, pateiktas į bylą, yra paruoštas nekvalifikuoto specialisto.

LR CK 6.249 str. 3 d. nustatyta, kad teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Todėl nepagrįsti atsakovų argumentai, kad gali būti priteista tik realiai ieškovo patirta žala.

Kitų pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti priteisiamas ieškovo prašomas žalos atlyginimo dydis, atsakovai nepateikė.

Tačiau esant anksčiau teismo padarytoms išvadoms, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jam buvo padaryta žala ir ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, pareikšti reikalavimą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo teismas išsamiau dėl ieškovo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydžio nepasisako, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, ieškovo patikslintas ieškinys atsakovams V. M. ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 300 Lt žyminis mokestis (nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo 2014-09-30 ieškovas buvo atleistas), 850 EUR advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė