Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-546-253/2010

24.2.; 30.5.;30.12.2.; 32.1.; 121.21.

NUTARTIS

2010 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei I. S., A. S., ieškovo A. S. atstovui advokatui Sigitui Čepui,atsakovui F. V., atsakovo atstovui Petrui Žekiui, trečiajam asmeniui S. S., viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. V. apeliacinį skundą bei ieškovų I. S., A. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., V. S. ir I. S., ieškinį atsakovams F. V., Palangos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. S., M. B. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutu, statybos leidimo panaikinimo ir pastato atstatymo iki buvusios būklės, pagal atsakovo F. V. priešieškinį ieškovams A. S., V. S., I. S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims S. S., M. B. dėl dalies žemės sklypo išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-06-03 įsakymo Nr. 13.6-1765 dalies dėl kelio servituto nustatymo panaikinimo ir pagal trečiojo asmens S. S. savarankišką reikalavimą dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretysis asmuo S. S. savarankišku reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą F. V. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti įvažiavimo vartus, esančius įvažiavime į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš J. gatvės pusės ir atstatyti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš J. gatvės pusės iki būklės, kuri buvo iki šį kelią nukasant. Paaiškino, kad yra bendrasavininkė žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą yra vienas įvažiavimas, kuriam nustatytas servitutas ir juo gali naudotis ieškovai A. S., V. S. ir I. S., bei tretieji asmenys M. B. ir ji, S. S., tačiau atsakovas F. V. įvažiavimą užtvėrė rakinamais vartais, nukastas gruntas ties įvažiavimu, pravažiavimas atitvertas bordiūrais, todėl jai nėra jokios kitos galimybės patekti į savo nuosavybę.

Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į atsakovo F. V. apeliacinį skundą prašo atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl kelio servituto panaikinimo

Byloje nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų greta esantys sklypai buvo valstybinė žemė. Ieškovai iki šiol yra valstybinės žemės nuomotojai, atsakovas F. V. savo sklypą nuosavybės teise įgijo 2001-11-21 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 8-11). VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenimis, atsakovo F. V. žemės sklypui (tarnaujančiam daiktui) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, įregistruotas remiantis 2003-06-03 Apskrities viršininko įsakymu, kurio teisėtumą ginčija atsakovas.

Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus, kurie gali būti susiję su individualaus pobūdžio administraciniu aktu, kurio teisėtumas ginčijamas nagrinėjamoje civilinėje byloje (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Civilinėje byloje tokio skundo padavimo terminas skaičiuojamas pagal ieškinio senaties terminui taikytinas taisykles. Nustatant ieškinio dėl 2003-06-03 administracinio akto panaikinimo padavimo termino pradžią nagrinėju atveju atsižvelgtina į tai, kad privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi įrašas yra viešame registre, atsakovas turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo 2003-06-03 akto priėmimą įstatymo nustatytais terminais, tačiau į teismą su ieškiniu dėl servituto panaikinimo kreipėsi tik 2007-05-02 (t. 2, b. l. 2). Konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas dėl 2003-06-03 administracinio akto panaikinimo yra praleistas. F. V. kartu su 2007-05-02 ieškiniu buvo pateikęs 2005-04-27 VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodytas įregistruotas kelio servitutas, tačiau prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo viso bylos nagrinėjimo metu nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties termino dėl ginčijamo akto eiga buvo sustabdyta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas buvo atsakovo F. V. praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Praleidęs ieškinio senaties terminą ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovas neteko teisės į priešieškinio dėl 2003-06-03 administracinio akto dėl kelio servituto nustatymo patenkinimą. Esant pagrindui priešieškinio daliai atmesti dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, nėra pagrindo analizuoti akto teisėtumo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad apeliantas F. V. kelia servituto pabaigą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimus. Byloje nustatyta, kad atsakovo sklype esančiu keliu ieškovai naudojosi nuo 2001 metų. Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278 patvirtinta žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarka nustato, kad žemės servitutai nustatomi apskrities valdytojo sprendimu ir sprendimas dėl žemės servituto nustatymo derinami su to žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudotojais. 2001-02-05 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (tuomet rašyta „Šventoji“) ribų paženklinimo aktas yra patvirtintas šio sklypo naudotojų M. B. ir F. V. parašais ir 10.2 punkte nurodyta, kad šie asmenys sutinka su šiam žemės sklypui nustatytais žemės servitutais (sklypo dalimi S-113m² servituto teise naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai (t. 2, b.l. 48-49). Be to, 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 69, buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui F. V., ribų planas, kuriame nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai ir savininkai S. S., M. B. ir F. V. nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką, kur padarytas įrašas apie tai, kad sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi S-113m² servituto teise naudojasi (duomenys neskelbtini), sklypo savininkai (naudotojai). Šis planas patvirtintas S. S., M. B. ir F. V. parašais (t. 1, b. l. 7). Kaip jau minėta, atsakovas F. V. valstybinės žemės savininku tapo tik 2001-11-21, todėl jam yra privalomi prieš tai sudaryti susitarimai dėl jo sklype esančio kelio naudojimo. Bylos duomenimis, įvažiavimas kitu keliu į ieškovų sklypą iš P. g. yra netinkamas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra išnykusi servituto taikymo būtinybė (t. 2, b. l. 147-148). Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, atsakovo F. V. reikalavimas dėl jo sklype nustatyto kelio servituto panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CK 4.130 straipsnio 1, 2 dalys).

Kitos skundžiamo teismo sprendimo dalys, kuriomis atsakovas F. V. įpareigotas netrukdyti ieškovams naudotis kelio servitutu (teisė eiti ir važiuoti transporto priemonėms) – žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu S-113 kv. m., per 30 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti įvažiavimo vartus, esančius įvažiavime į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš J. gatvės pusės ir atstatyti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš J. gatvės pusės kelio dangą iki būklės, kuri buvo iki šio kelio dangą nukasant – yra išvestiniai iš reikalavimo dėl kelio servituto panaikinimo. Konstatavus, kad kelio servitutas yra teisėtas, turi būti ginamos servituto turėtojų – ieškovų – teisės naudotis atsakovo sklype esančiu keliu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tam, kad ieškovai galėtų naudotis kelio servituto suteikiama teise važiuoti transporto priemonėmis be naudojimosi apribojimų, atsakovo V. F. pastatyti servitutiniame kelyje įvažiavime rakinami vartai privalo būti pašalinti (CK 4.119 straipsnio 1 dalis, t. 1, b. l. 17).

Dėl žemės sklypų ribų

Atsakovas F. V. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus A. S., V. S. ir I. S. grąžinti savavališkai užimtą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), pagal 2007-02-06 žemės sklypo pažymėjimo vietoje akto duomenis (taškai 3, 4) ir per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo išmontuoti statomą tvorą, nes ieškovų sklypo ribas žyminti tvora yra atsakovo žemės sklypo pusėje apie 0,6 – 0,8 m. Apelianto teigimu, jo nurodytas aplinkybes patvirtina antstolės R. V. 2006-03-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 103, kuriame nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 13 naudotojai yra pažeidę atsakovui ir kitiems bendraturčiams priklausančio sklypo ribas apie 18 kv. m, ir 2007-02-06 A. P. personalinės įmonės žemės sklypo nužymėjimo vietoje aktas – jame savavališkai užimta atsakovo sklypo ploto dalis nėra aiški (t. 2, b. l. 7, 24). Žemės sklypų ribų neatitikimo kitais rašytiniais įrodymais apeliantas neįrodinėja. Civilinėje byloje teismas tam tikrus faktus (žemės sklypų ribas) nustato išanalizavęs visus šioms aplinkybės nustatyti reikalingus ir leistinus įrodymus. Bylos duomenimis, atsakovų ir ieškovų naudojamų VĮ Registrų centre įregistruotų žemės sklypų ribos atitinka faktines jų naudojimo ribas – tai patvirtina 2009-08-03 specialisto atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų patikrinimas vietoje, kuriame nurodyta, kad išmatavus ieškovų faktiškai naudojamo sklypo plotą pagal tvoras, jis užima 2 250 kv. m. plotą, t. y. atitinka VĮ Registrų centre įregistruoto sklypo plotą (t. 4, b. l. 15-16). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, nes, jo manymu, teismo iniciatyva buvo renkami ieškovams palankūs įrodymai. Byloje nėra tokių duomenų – pirmosios instancijos teismas pavedė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai patikrinti faktines ir teisines tiek ieškovų, tiek atsakovo naudojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribas. Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai 2009-10-12 nustatė, kad teismo pavedime nurodytų sklypų ribos natūroje atitinka VĮ Registrų centre registruotų šių žemės sklypų ribas (t. 1, b. l. 162). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas F. V. neįrodė, kad ieškovai savavališkai užima jo žemės sklypo dalį, todėl priešieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo dalies grąžinimo ir ieškovų tvoros nugriovimo atmesti pagrįstai.

Dėl atsakovo rekonstruojamo pastato statybos pripažinimo neteisėta bei statybos leidimo panaikinimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė pripažinti atsakovo statinį, pastatytą arčiau nei 3 m nuo jų naudojamos žemės sklypo ribos, pastatytą neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl prašė panaikinti 2004-03-24 statybos leidimą Nr. 31, išduotą atsakovo F. V. ūkinio pastato rekonstrukcijai ir rekonstruojamą statinį nugriauti.

Išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokia statyba. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas apima neigiamo neleistino poveikio žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimo įrodinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010).

Bylos duomenimis, atsakovas F. V. pagal 2004-03-24 statybos leidimą Nr. 31. Savo sklype rekonstravo ūkinį pastatą, tačiau statinio šiaurinė siena skirtinguose pastato taškuose yra nuo 1,66 iki 1,78 m atstumu iki ieškovų naudojamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos (t. 1, b. l. 21, 125). Ieškovų ginčijamame 2004-03-24 statybos leidime nėra nurodyti statinio atstumai iki gretimų sklypų ribos – statybos leidime nėra įstatymų reikalavimus neatitinkančių sąlygų, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Projektavimo sąlygų sąvado 4.1.1 punkte nurodyta, kad atsakovo F. V. ūkinio pastato statybos linija pratęsiama šiaurės rytų kryptimi ir atstumai iki gretimų sklypų turi atitikti Respublikinių statybos normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ reikalavimus, kurių 2.7 punkte nustatyta, jog pastatų atstumas iki šiaurinės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Šis atstumas gali būti mažesnis esant gretimo sklypo naudotojo sutikimui. (t. 1, b. l. 113). Šioje normoje įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad atstumai būtų mažesni. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nėra savitiksliai: jais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalūs. STR normos, nustatančios atstumus nuo pastato iki kaimyninio žemės sklypo ribos, yra imperatyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl atsakovo arčiau kaip 3 m iki ieškovų naudojamo sklypo ribos pastatyto statinio šiaurinės dalies nugriovimo, pagrįstai sprendė, kad toks atsakovo statinio savavališkas pastatymas pažeidžia ieškovų teises ir yra tenkintinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė šalių ginčo santykiams materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti šalių paduotų apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.