Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 2004-09-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ( 2 veikos), 180 str. 1 d. 45 paroms arešto, bausmę atliko 2005-01-27; 2005-03-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 metams bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, 2009-09-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 2 m. 5 mėn. 13 d., laisvės atėmimo bausmės, 2012-03-06 išbrauktas iš Rokiškio raj. Pataisos inspekcijos įskaitos,

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, nevedęs, neteistas,

U. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyv. vietą (duomenys neskelbtini)., pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teismo išvados dėl kaltinamųjų kaltės padarius viešosios tvarkos pažeidimą

Išnagrinėjus bylą, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmais viešoje vietoje buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamą veiką. Jų kaltė taipogi įrodyta teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojos L. V. parodymais. Kaltinamieji pripažino, kad konfliktą sukėlė iš esmės be jokios apčiuopiamos priežasties. Pasak nukentėjusiųjų ir liudytojos L. V., jie įvykio metu ramiai ėjo kelkraščiu, kai išlipę iš sustojusio automobilio kaltinamieji, pradėjo rankomis, o vėliau A. A. nugriuvus, ir kojomis mušti nukentėjusįjį.

Pagal BK 284 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Teismų praktikoje ( 2K-398/2006) BK 284 str. numatytų padarinių buvimas dažniausiai grindžiamas fizinio smurto panaudojimo faktais. Ši aplinkybė palengvina BK 284 str. taikymo motyvaciją.

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Kaltinamųjų veiksmais neginčytinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams. A. A. kaltinamųjų smurtiniais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada. Konstatuotina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų prieš nukentėjusįjį A. A. buvo šokiruotos ir išsigandę kartu su juo ėjusios A. G., L. V.. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo sukelta sumaištis, sutrikdyta nukentėjusiųjų ir liudytojos L. V. ramybė. Todėl nekelia abejonių, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas buvo realus.

BK 284 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamųjų atliktus veiksmus, darytina išvada, kad jie siekė sutrikdyti visuomenės rimtį, nes be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. A. kitų žmonių akivaizdoje taip juos šokiruodami, sutrikdydami jų ramybę ir laisvalaikį. Kaltinamieji suprato, jog demonstruoja nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.

2018-01-04 teisiamojo posėdžio metu, kaltinimą palaikanti prokurorė patikslino kaltinimą nurodydama, kad kaltinamieji BK 284 str. numatytą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, kai pirminiame kaltinime buvo nurodyta, kad veikdami kartu. Kaltinimo patikslinimas yra užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (t. 2, b. l. 45). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamieji yra pripažįstami kaltais pagal prokurorės patikslintą kaltinimą, pripažįstant, kad nusikaltimą, numatytą BK 284 str. jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Bausmės skyrimas A. J.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Kaltinamasis neneigė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir to, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina, jo atsakomybę sunkinančia. Taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 str. Kaltinamojo padaryta veika, numatyta BK 284 str., yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis jis praeityje buvo du kartus teistas pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., taip pat pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., nors teistumai jam išnykę, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 63-64). Kaltinamasis yra nedirbantis, teismo prašė skirti viešųjų darbų bausmę maksimaliam įstatymo numatytam terminui.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad numatyti BK 41 str., gali būti pasiekiami skiriant kaltinamajam A. J. viešųjų darbų bausmę maksimaliam įstatyme numatytam terminui. Dirbdamas viešuosius darbus kaltinamasis bus nubaustas bei tuo pačiu galės išpirkti žalą visuomenei, jai pasitarnaudamas.

Kaltinamojo U. J. išteisinimo pagal BK 145 str. 1 d., motyvai

Kaltinamasis U. J. šioje baudžiamojoje byloje taip kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., dėl ko, kad grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios A. G. sveikatą, o būtent: pribėgęs prie nukentėjusiosios A. G. grasino jai, kad išveš į mišką, sumuš ir išžagins, jei ji nesiliaus šauktis pagalbos, kurios nukentėjusioji šaukėsi matydama jo ir M. P. bei A. J. mušamą ir spardomą A. A., dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teisiamojo posėdžio metu buvo iškilęs klausimas dėl pateikto kaltinimo aiškumo ir suprantamumo, tačiau prokurorė kaltinimą tikslinti atsisakė ir prašė bylą nagrinėti pateikto kaltinimo ribose.

BK 145 str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Taigi veika pasireiškia grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą kitam žmogui. Asmuo pagal BK 145 str. 1 d. atsako esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Veikos sudėtis yra formali (nenumatyti padariniai). Veika padaroma esant tiesioginei tyčiai – asmuo supranta, kad kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę, ir nori taip elgtis.

Kaltinamasis pagal pateiktą kaltinimą yra išteisinamas dėl sekančių priežasčių.

Visų pirma, išnagrinėjus bylą, galima daryti išvadą, kad U. J. kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, nes nėra aplinkybių iš kurių galima būtų spręsti, kad nukentėjusiai buvo grasinama sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Konstatuotina, kad abstraktus grasinimas sumušti, pats savaime, nesuponuoja grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą. Pažymėtina, kad mušimu galima sukelti įvairaus sunkumo padarinius žmogaus sveikatai ir gyvybei – sukelti fizinį skausmą ar sveikatą sutrikdyti nežymiai, nesunkiai, sunkiai ar net asmenį nužudyti. Taigi byloje pateiktas kaltinimas yra abstraktaus pobūdžio, iš jo negalima daryti išvados, kad buvo grasinama nukentėjusiosios sveikatą sutrikdyti sunkiai. Teismas taipogi pažymi, kad BK 145 str. 1 d., nenumato atsakomybės už grasinimą išžaginti. Pažymėtina, kad išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra aprašyta BK 149 str. 1 d. bei yra formali (nenumatanti nusikalstamų padarinių), todėl kaltinime nurodytos aplinkybės dėl grasinimo išžaginti yra teisiškai nereikšmingos bei baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Antra teismų praktikoje yra visuotinai pripažinta, kad nusikaltimo numatyto BK 145 str. 1 d., požymių turinti veika padaryta viešosios tvarkos pažeidimo metu atskirai nuo BK 284 str. yra nekvalifikuojama, nes BK 284 str. numatyta veika yra padaroma alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Taigi BK 145 str. 1 d., numatytus veiksmus apima BK 284 str. sudėtis. Šis reiškinys baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kuriai esant taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Kadangi BK 284 str. ir BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytos analogiškos bausmės, BK 145 str. 1 d. numatyta veika net ir esant jos požymių turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 284 str., o jos kvalifikavimas dar ir pagal BK 145 str. 1 d. yra perteklinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) baudž. b. Nr. 2K-659/2004; 2K-652/2007/ Teismų praktika, 2005, Nr. 23, p. 196 – 200).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas išteisina U. J. nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., sudėties.

Kaltinamųjų M. P. ir U. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvai

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 str. 2 d. numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Kaltinamasis M. P. – anksčiau neteistas, veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (1 t., b. 1. 90 – 91), jis mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis taip pat atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, taip pat yra pagrindas manyti, kad dirbdamas galės visiškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl esant nurodytoms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje gautas D. P. prašymas M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 str., atleisti, ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, be to, paaiškino, kad ją su kaltinamuoju sieja glaudūs santykiai, ji yra jo mama, turi jam įtakos, sūnus jos klauso. D. P. nurodė, kad ji sutinka laiduoti už M. P. ir tvirtina, kad jam darys teigiamą įtaką. Nurodytos aplinkybės rodo, kad D. P. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. P..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamas M. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Atsižvelgiant į laiduotoja sutikusios būti D. P. turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Įstatyme įtvirtinta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais pagal laidavimą, gali būti skiriamos BK 67 str. 2 d., numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1, 2 d.).

Kadangi kaltinamasis padarė veiką susijusią su smurto panaudojimu ir viešosios tvarkos sutrikdymu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, kuri padės pasitarnauti visuomenei bei tikėtina darys teigiamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės dydis nustatytinas didesnis už vidurkį.

Kaltinamasis U. J. – anksčiau neteistas, veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. 1. 117 – 121), jis vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 41), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis taip pat atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, taip pat yra pagrindas manyti, kad dirbdamas galės visiškai atlyginti padarytą žalą todėl esant nurodytoms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti U. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje gautas R. J. prašymas U. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 284 str., atleisti, ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. neteistas, baustas administracine tvarka dėl darbo įstatymų pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 str. 3 d., paskirtą jam nuobaudą įvykdęs, dirba dviejose darbovietėse, gyvenamosios vietos seniūnijoje nusiskundimų dėl jo elgesio negauta; be to, paaiškino, kad jį su kaltinamuoju sieja glaudūs santykiai, jis yra jo tėvas, turi jam įtakos, sūnus jo klauso. R. J. nurodė, kad jis sutinka laiduoti už U. J. ir tvirtina, kad jam darys teigiamą įtaką. Nurodytos aplinkybės rodo, kad R. J. yra vertas teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam U. J..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamas U. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Atsižvelgiant į laiduotoju sutikusio būti R. J. turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Kadangi kaltinamasis padarė veiką susijusią su smurto panaudojimu ir viešosios tvarkos sutrikdymu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, kuri padės pasitarnauti visuomenei bei tikėtina darys teigiamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės dydis nustatytinas didesnis už vidurkį.

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

Byloje nukentėjusysis A. A. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 str. nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nusikalstama veika buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Pagal CK 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju visi bendrininkai prisidėjo prie A. A. sveikatos sutrikdymo. Bendrininkų veiksmai buvo skirti vienas kitą palaikyti ir jie aptariamoje situacijoje veikė iš vien prieš užpultą A. A., todėl A. A. padaryta žala priteistina iš visų nusikalstamos veikos bendrininkų solidariai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininkų veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta jo sveikata, sukeltas išgąstis, jis pažemintas – be jokios priežasties sumuštas bendrais kaltinamųjų veiksmais matant jo gyvenimo draugei ir kitiems liudytojams. Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu jam buvo sutrikdyta sveikata – sumuštas veidas, nuskeltas dantis, nubrozdintos alkūnės, kelias. Iki šiol jaučia galvos skausmus, yra išlikęs guzas. Po nusikaltimo liko sumušimo žymės dėl ko vengė rodytis viešumoje, jautė baimę. Taip pat jis turėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), kur planavo uždirbti 15000 Eur, tačiau po nusikaltimo neišvyko. Negautas dėl nusikaltimo pajamas prašo priteisti kaip neturtinę žalą.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Teismas neturi duomenų apie nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Bylos duomenimis kaltinamasis U. J. dirba, o kaltinamieji A. J. ir M. P. nedirba, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus dėl ko darytina, kad galės dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismas nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį taipogi atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiojo sveikatai – nors nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebuvo ypatingai sunkūs – jam padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas nežymiu, tačiau pažymėtina, kad jam smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, kuri buvo sumušta, nuskeltas dantis. Taipogi atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį – mušamas nukentėjusysis buvo be jokios priežasties, o jį mušti kaltinamieji liovėsi tik šiam apsimetus esant be sąmonės. Teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusysis po tokių kaltinamųjų veiksmų turėjo jaustis pažemintas, nesaugus, dėl padarytų sužalojimų negalėjo rodytis viešai.

Teismas visgi pažymi, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo negautas pajamas nepagrįstai įvertino kaip neturtinę žalą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. negautos pajamos yra laikomos asmens patirta turtinio pobūdžio žala.

CK 6.283 str., nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo (LAT nutartis Nr. 2K-12/2005). Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad dėl negautų pajamų nukentėjusysis turėjo reikšti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei pagrįsti jo nuostolių dydį negavus pajamų leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusysis jokių įrodymų teismui apie nuostolių, patirtų negavus pajamų, dydį nepateikė. Teismas pažymi, kad surinkus leistinus įrodymus, nukentėjusysis dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad A. A. patirta neturtinė žala įvertintina 2500 Eur, kadangi kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino 150 Eur neturtinės žalos, šia suma priteistinas civilinis ieškinys yra mažintinas ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 2350 Eur žala nukentėjusiajam A. A..

Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos.

Pateiktame civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad žalą patyrė dėl U. J. jai išsakyto grasinimo (t. 1, b. l. 38).

Kadangi kaltinamasis U. J. yra išteisinamas pagal BK 145 str. 1 d., dėl kaltinimo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios A. G. sveikatą, nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos, teismas nesprendžia ar dėl kaltinamojo U. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, taip pat ar egzistuoja kaltinamojo civilinės atsakomybės sąlygos, o civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, paliekant nukentėjusiajai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Vadovaujantis BPK 103 ir 105 str., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos 12, 11 Eur proceso (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 12 (dvylikai) mėnesių įpareigojant kas mėnesį dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išteisinti U. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios minimo nusikaltimo požymių.

Atleisti U. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti U. J. R. J. a. k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, U. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose šiuos darbus atliekant per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

U. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti M. P. D. P. a. k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 70 (septyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose šiuos darbus atliekant per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems M. P. ir U. J., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojams D. P. ir R. J., kad jie turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tenkinti A. A. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies ir jam iš A. J., M. P. ir U. J. solidariai priteisti 2350 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

A. G. pareikštą civilinį ieškinį 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą paliekant jai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Išieškoti iš A. J., M. P. ir U. J. valstybės naudai po 4, 04 Eur (keturis eurus 04 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.