Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2B Trade“ ieškinį atsakovui G. B. dėl reikalavimo nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus pripažinimo nepagrįstu, tretysis asmuo UAB „SERVICENET“, išvadą teikianti institucija Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2016-05-26 įsigijo nešiojamąjį kompiuterį HP Spectre 13-4101ni iš ieškovo – pardavėjo už 1099,00 Eur (e.b.l. 4), tai patvirtina 2016-05-26 sąskaita-faktūra B2B Nr. 2032. Atsakovas – pirkėjas 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į UAB ,,SERVICENET“ dėl kompiuterio gedimų; ši įmonė buvo atsakinga už prekės garantinį aptarnavimą, dėl ko buvo surašytas prekės perdavimo-priėmimo aktas Nr. 489581 (e.b.l. 5), nurodant, jog kompiuteris neveikė nuo baterijos ir buvo atsilaisvinęs kairysis vyris. Taip pat nustatyta, kad 2017-11-10 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl netinkamo garantinių įsipareigojimų vykdymo, nurodant, jog kompiuteris, atjungtas nuo maitinimo, neveikia; nuo pat įsigijimo krenta vienas klaviatūros mygtukas; atsilaisvino kairysis vyris. Taip pat pastarasis pretenzijoje nurodė, kad jis buvo informuotas apie planuojamo kompiuterio remonto laikotarpį – apie pusantros savaitės, tačiau remontas užsitęsė apie mėnesį, todėl atsakovas išreiškė norą grąžinti kompiuterį ir atgauti už jį sumokėtus pinigus (e.b.l. 50-52). Ieškovas – pardavėjas, reaguodamas į šią pretenziją, atsakyme nurodė, jog gedimas buvo pašalintas, atlikti reikalingi testavimo darbai; dėl klavišo paaiškino, jog šis defektas traktuojamas kaip mechaninis pažeidimas ir jam garantinis įsipareigojimas netaikomas, todėl pasiūlė pakeisti visą klaviatūrą už papildomą mokestį; taip pat nurodė, kad kompiuteris paruoštas grąžinimui; tenkinti prašymą ir grąžinti pinigus atsakovas atsisakė (e.b.l.55). Taip pat nustatyta, kad 2017-11-17 paaiškinamajame akte UAB ,,SERVICENET“ nurodė, jog kompiuteris buvo paruoštas grąžinimui po remonto, tačiau klientė atsisakė atsiimti, kadangi klaviatūros mygtukas nebuvo sutvarkytas (e.b.l. 48). 2017-11-30 atsakovas kreipėsi su prašymu į Vartotojų tarnybą, prašydamas įpareigoti pardavėją grąžinti pinigus už kompiuterį, kadangi kompiuteris buvo remontuojamos ilgiau nei pusantro mėnesio, tačiau visi gedimai nebuvo pašalinti (e.b.l. 38-42). Reaguodama į šį prašymą, Vartotojų tarnyba 2018-03-26 surašė patikrinimo aktą ir padarė išvadą, jog kompiuteris buvo veikiantis be išorinio maitinimo, jo vyris sutvarkytas; tarnyba neturėjo galimybės nustatyti ar kompiuteris tinkamas naudoti pagal paskirtį, nes nebuvo patikrintos programos ir kiti jo parametrai. Pažymėjo, jog negalėjo nustatyti priežasčių dėl kompiuterio mechaninio mygtuko pažeidimo aplinkybių; servisas sutiko pakeisti mechaniškai pažeistą mygtuką, pakeičiant kompiuterio klaviatūrą (e.b.l. 7-10). Dėl nurodytų aplinkybių 2018-05-03 nutarimu Vartotojų tarnyba atmetė atsakovo reikalavimą nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažino jį nepagrįstu. Nutarime konstatavo, jog vartotojas neįrodė, kad 2017-10-12 pristatęs kompiuterį servisui būtų įvardijęs ir kitas jo problemas; atkreipė dėmesį, jog servisas pasiūlė atsakovui nemokamai pakeisti kompiuterio klaviatūrą neatlygintinai, tačiau pastarasis atsisakė; taip pat tarnyba nustatė, jog kompiuterio garantinis terminas neturi būti skaičiuojamas nuo jo pridavimo servisui iki vartotojo faktiško atsiėmimo dienos (III t., e.b.l. 30-38).

Taip pat byloje nustatyta, jog 2018-10-10 atsakovas kreipėsi į Vartotojų tarnybą su prašymu į pareigoti pardavėją nutraukti pirkimo-paradavimo sutartį ir grąžinti pinigus už prekę, nurodant, jog 2018-09-26 nuvykus apžiūrėti kompiuterį, jis pastebėjo ryškius ir gilius mechaninio korpuso pažeidimus, kurių nebuvo pristatant prekę remontui. Serviso darbuotojai negalėjo paaiškinti, iš kur jie atsirado (II t., e.b.l. 168-170). 2019-02-22 Vartotojų tarnyba surašė patikrinimo aktą ir padarė išvadą, jog vartotojui priduodant kompiuterį pardavėjo servisui akte nebuvo pažymėta jokių mechaninių kompiuterio korpuso pažeidimų; servisas nepateikė įrodymų, kad kompiuterio perdavimo-priėmimo servisui metu, vartotojas kompiuterį perdavė su mechaniniais pažeidimais (e.b.l. 64-65). 2019-05-17 Vartotojų tarnyba priėmė nutarimą, kurio patenkino atsakovo reikalavimą – pripažinti pagrįstu jo prašymą nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus 1099 Eur bei įpareigojo pardavėją vykdyti šį nutarimą (e.b.l. 57-61). Šiame nutarime tarnyba konstatavo, jog atsakovas pagal CK 6.228¹ str. ir Vartotojų apsaugos įst. 2 str. 19 d. atitiko vartotojo sąvoką, ir ginčas tarp šalių kilo iš vartojimo teisinių santykių. Taip pat pažymėjo, kad kompiuterio priėmimo iš pirkėjo metu pardavėjo servise buvo užpildytas prekės perdavimo – priėmimo remontui aktas, kuriame pateiktas kompiuterio gedimų aprašymas, nurodant: ,,nuo baterijos neveikia, kairys vyris laisvas“, tačiau jokių papildomų aplinkybių, susijusių su kompiuterio prekine išvaizda ir mechaniniais pažeidimais, neužfiksuota; serviso sudarytame 2017 m. lapkričio 16 d. prekės išdavimo po remonto akte pateikta informacija apie atliktus remonto darbus, nurodant: ,,pakeista baterija, prisuktas kairysis vyris, įlūžęs mygtukas nėra pakeistas. Programinė įranga nebuvo patikrinta. Dėl likusių problemų klientė kompiuterio neatsiėmė“, tačiau jokie kompiuterio mechaniniai pažeidimai (dėl kurių pirkėjas kreipėsi į ieškovą, o vėliau – ir į tarnybą) nebuvo užfiksuoti. Nutarime tarnyba pažymėjo, jog skolininkas (nagrinėto ginčo atveju – pardavėjas), pasitelkęs savo prievolei įvykdyti trečiąjį asmenį (šiuo atveju - UAB ,,SERVICENET“), prieš kreditorių (pirkėją) atsako ir už pasitelkto asmens veiksmus. Taigi servisas privalėjo imtis priemonių jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Tarnyba, įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. nenustačius aplinkybės, kad servisas perimdamas kompiuterį iš vartotojo tinkamai užfiksavo kompiuterio būklę bei pardavėjui ir servisui to nenuginčijus, tarnyba padarė išvadą, kad kompiuterio pažeidimai korpuso srityje buvo nustatyti tik servise; nenustačius, kad kompiuteris remontui buvo priimtas su jau buvusiais nurodytais pažeidimais korpuso srityje, rizika ir atsakomybė dėl minėtų defektų atsiradimo tenka pardavėjui.

Nagrinėjamojoje byloje 2016-05-26 sąskaitos-faktūros B2B Nr. 2032 pagrindu tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Byloje konstatuota, jog atsakovas įsigijo iš ieškovo kompiuterį, kurį dar 2017 m. spalio 12 d. dėl gedimų pristatė į servisą, aptarnaujantį ieškovo klientus, garantiniu laikotarpiu.

VTAĮ 2 straipsnio 19 dalyje vartotojas apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Analogiška vartotojo sąvoka pateikiama ir CK 6.228¹ straipsnio 2 dalyje. Nors ieškovas teigė, jog atsakovas neatitiko vartotojo statuso, tačiau atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog kompiuterį įsigijo šeimos poreikiams, o būtent – nupirko jį sutuoktinei kaip dovaną; tuo tarpu atsakovas individualią veiklą pradėjo vykdyti praėjus penkiems mėnesiams po prekės įsigijimo. Pažymėtina, jog ieškovas duomenų, kad atsakovas įsigijo kompiuterį verslo tikslais, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Be to, įvertintina ir tai, jog Vartotojų teisių tarnyba taip pat nustatė, jog atsakovas atitiko vartotojo teisinį statusą. Taigi, ieškovo teiginiai, jog atsakovas prekę įsigijo verslo tikslais, atmestini kaip neįrodyti.

Byloje konstatuota, kad prekės defektai (mechaniniai pažeidimai) atsirado po garantinio remonto atlikimo, tai patvirtina: 1) 2019-02-22 Vartotojų tarnybos patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad vartotojui priduodant kompiuterį pardavėjo servisui, akte nebuvo pažymėta jokių mechaninių kompiuterio korpuso pažeidimų; servisas nepateikė įrodymų, kad kompiuterio perdavimo-priėmimo servisui metu, vartotojas kompiuterį perdavė su mechaniniais pažeidimais (e.b.l. 64-65); 2) Tarnybos 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas (e.b.l. 57-61), kuriame padaryta išvada, kad servisas, perimdamas kompiuterį iš vartotojo, tinkami užfiksavo kompiuterio būklę bei pardavėjui ir servisui to nenuginčijus, kompiuterio pažeidimai korpuso srityje buvo nustatyti tik servise; nenustačius, kad kompiuteris remontui buvo priimtas su jau buvusiais nurodytais pažeidimais korpuso srityje, rizika ir atsakomybė dėl minėtų defektų atsiradimo tenka pardavėjui.

CK 6.363 straipsnio 7 dalyje, reglamentuojančioje vartotojo, kuriam pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdus, įtvirtinta, kad tokioje situacijoje (įsigijus netinkamos kokybės daiktą) pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

Byloje nustatyta, jog atsakovas, įsigydamas kompiuterį, didelę reikšmę skyrė jo estetinei išvaizdai. Juolab, kad ir iš prekės (kompiuterio) aprašymo nustatyta, jog kompiuteris – nuostabus iš bet kurio kampo, neįtikėtinai plonas, vizualiai pavergiantis sidabrinės spalvos korpusas yra meistriškas derinys dizaino ir funkcionalumo (III t., e.b.l. 97-98). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į kompiuterio defektų pobūdį, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalyje 4 p. numatytą jo teisių gynimo būdą.

Pažymėtina, jog CK 6.657 str. nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar rangos sutartis, darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika tenka rangovui (CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Išanalizavęs ir įvertinęs Tarnybos 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti jo pakankamumu faktui konstatuoti, jog atsiradę kompiuterio defektai – korpuso mechaniniai pažeidimai jo garantiniu laikotarpiu, vertintini kaip žymūs ir esminiai. Be to, teismas 2019-05-17 nutarime konstatuotas aplinkybes, jog servisas, perimdamas kompiuterį iš atsakovo, užfiksavo kompiuterio būklę, tačiau pažeidimų korpuso srityje nenustatė, - vertina kaip pagrįstas, nes jas patvirtina rašytiniai įrodymai, o būtent - prekės perdavimo-priėmimo aktas Nr. 489581 (e.b.l. 5); taigi, nutarime padaryta išvada, kad duomenų, patvirtinančių, jog kompiuteris remontui buvo priimtas su jau buvusiais nurodytais pažeidimais korpuso srityje, yra pakankama faktui konstatuoti, jog atsakomybė už nurodytus defektus tenka pardavėjui. Juolab, kad CK 6.38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kuomet skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Be to, pagal CK 6.327 str. 4 d., pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Taigi, ieškovas pasitelkė trečią asmenį prekės remontui ir kompiuteriui esant serviso dispozicijoje buvo padaryti mechaniniai pažeidimai, už kuriuos atsakomybė pagal teisės aktų nuostatas kyla pardavėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009; kt.).

Nors ieškovas teigė, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2018-05-03 Vartotojų teisių apsaugos nutarimas, kuriuo tarnyba atmetė atsakovo reikalavimą nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažino jį nepagrįstu, kadangi šalys jo neskundė ir šis nutarimas įsiteisėjo, teismas tokio pobūdžio teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog galioja bendra taisyklė, jog vėlesnis aktas visuomet pakeičia ankstesnį; be to, teismas negali ignoruoti šiuo atveju ir faktinių pagrindų, kuriais remiantis atsakovas prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, sprendžiant tarnybai šalių ginčą 2018 m. ir 2019 m. nutarimais. Pabrėžtina, jog kompiuterio korpuso mechaniniai pažeidimai – įbrėžimai tarnybos buvo nustatyti tik 2019-02-22 patikrinimo akte (e.b.l. 64-65), tuo tarpu, kai tarnyba 2018-05-03 atmetė atsakovo prašymą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyto pobūdžio aplinkybių ji netyrė, nes jos faktiškai neegzistavo ir atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė.

Taigi, byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą teismui spręsti, jog rizika ir atsakomybė už kompiuterio defektus – pažeidimus korpuso srityje tenka ieškovui – pardavėjui; tokiu būdu teismas sprendžia, jog 2019-05-17 Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti vykdomas.

Atmetus ieškovo ieškinį, remiantis CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 242 Eur.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 9,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo UAB „B2B Trade“ ieškinį atsakovui G. B. dėl reikalavimo nutraukti kompiuterio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus pripažinimo nepagrįstu, tretysis asmuo UAB „SERVICENET“, išvada teikianti institucija Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „B2B Trade“, į.k.: 302758655, atsakovo G. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „B2B Trade“, į.k.: 302758655, į valstybės biudžetą 9,05 Eur (devyni Eur ir 05 euro centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.