Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. už tai, kad jis 2011-08-14 apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 2,54 prom. girtumas) garsiai šūkavo, rėkavo, tuo pažeidė viešąją tvarką ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėja 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu D. K. už LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 100 Lt dydžio baudą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundė Kauno miesto apylinkės teismui.

Nesutikdamas su šia nutartimi pareiškėjas D. K. skundžia ją Kauno apygardos teismui ir prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį bei Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados 2011-08-16 nutarimą panaikinti, nes teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nutarimą grindė nenuosekliais ir prieštaringais policijos pareigūnų parodymais, vadovavosi medžiaga, kuri taip pat prieštaringa. Skunde teigiama, jog tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, kad būdamas gatvėje pareiškėjas triukšmavo. Apklausti liudytojai patvirtino, kad būdamas gatvėje pareiškėjas triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, teisme teigė, kad rėkavo nesuprantamai, supratę tik vieną žodį „žaibas“, apie necenzūrinius žodžius nenurodė. V. O. teisme nurodė, jog jokių panelių nematė, matė ir girdėjo tik pareiškėjo veiksmus, o A. V. teigia, kad matė daug žmonių, kurie dairėsi kas darosi, viešosios rimties trikdymo požymius grindė tik subjektyviu įsitikinimu. Abu pareigūnai teisme nurodė, kad pareiškėjas tuo metu buvo automobilyje. Pareiškėjo manymu, pripažįstant, kad jis rėkavo ne gatvėje, o automobilyje, jam inkriminuotas pažeidimas negali būti pritaikytas. Pareiškėjas nurodo, jog iš A. V. aiškinimo, kad su vairuotoju buvo viskas tvarkoje, darytina išvada, jog ir keleivis, t.y. pareiškėjas, buvo prisisegęs saugos diržu, neblaškė vairuotojo dėmesio. Jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų policijos pareigūnai neužfiksavo. Pareiškėjas pripažįsta, jog įvykio metu važiavo su draugu automobiliu, buvo prasidaręs langą, pamatė einančias merginas, su kuriomis pasisveikino iškišdamas rankas pro automobilio langą, sakydamas „duokit žaibą“, t.y. toks jaunimo pasisveikinimo būdas. Taip pat pareiškėjas teigia, jog dėl girtumo jam buvo sunku pasirašyti protokole, be to, dėl girtumo nesuprato ir paaiškinimo, kurį policijos pareigūnė liepė greičiau pasirašyti. Apeliantas teigia, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtino V. G..

Skunde teigiama ,kad teismas vadovavosi ištrauka iš 2011-08-24 Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2637-888/2011, kurioje pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurioje nurodyta, kad „kyšį daviau, kadangi pažeidžiau viešąją tvarką“. Pareiškėjo teigimu tai tik klaidinga pareiškėjo žodžių interpretacija, nes kyšį pareigūnams davė prašydamas teisėto veiksmo, kad nerašytų protokolo, nes teisės pažeidimo nepadarė. Apeliantas teigia, kad institucija ir teismas neginčijamai nepagrindė, nesurinko patikimų įrodymų, jog jis atliko priešingus teisei veiksmus, todėl tiek 2011-08-16 nutarimas skirti baudą, tiek ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis netenkinti pareiškėjo skundo yra neteisėti ir naikintini.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas atmetamas.

D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei nutarimu nuobauda skirta už LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, t.y. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai triko viešąją rimtį- užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Pareiškėjas teigia, jog byloje netinkamai ištirtos bylos aplinkybės bei nesutinka su teismo nutartyje nurodytu surinktų įrodymų vertinimu.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). LR ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Vadovaujantis LR ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apylinkės teismas aukščiau nurodytų nuostatų nepažeidė. Tiriant pareiškėjo skundą teismo posėdyje buvo apklaustas ne tik pareiškėjas, bet ir pažeidėją teisinančius bei kaltinančius duomenis nurodę liudytojai-V. G., policijos pareigūnai V. O. ir A. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė L. Ž. ir pareigūnė J. B., priėmusi skundžiamą nutarimą, o taip pat pareiškėjo tėvas G. K..

Nors pareiškėjas nepripažino savo veiksmais trikdęs viešąją rimtį, tačiau pareigūnų V. O., A. V. parodymais, o taip pat liudytojų L. Ž., J. B. parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas ,būdamas neblaivus, triukšmavo viešoje vietoje – garsiai šūkavo, rėkavo ir tuo trikdė viešąją rimtį. Pareiškėjas teigė, kad jis įvykio metu, įvykio vietoje tik iškišęs rankas iš automobilio siekė pasisveikinti su pro šalį einančiomis panelėmis, sakydamas „duokit žaibą“, tai yra siekdamas pasisveikinti, neigia trikdęs viešąją rimtį bei nurodo, jog jis taip sakydamas buvo automobilyje, todėl jo veika neturėtų būti kvalifikuojama kaip viešosios rimtis trikdymas. Byloje nuosekliais ir išsamiais pareigūnų V. O. ir A. V. parodymais jų tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog šie pareigūnai patys būdami gatvėje girdėjo triukšmą, girdėjo, jog pareiškėjas triukšmavo. V. O. ir A. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog pastebėjo jaunuolį, kuris garsiai rėkavo, šūkavo. Teismo posėdžio metu V. O. ir A. V. analogiškai parodė, jog išgirdo riksmą ,nuo „Akropolio“ pusės pamatė iš automobilio pro šoninį langą iki juosmens išlindusį jaunuolį, kuris garsiai rėkė ir praeiviams rodė kažkokius gestus. Tai, kad tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nenurodė, jog pareiškėjas buvo išlindęs per langą, šią aplinkybę nurodė tik teisme bei tai, kad teisme papildomai nurodė, jog girdėjo konkretų žodį „žaibas“, nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymus laikyti nenuosekliais ar prieštaraujančiais tarpusavyje, nes tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir duodami parodymus liudytojai nurodė, jog D. K. garsiai šūkavo, rėkavo, be to, pats pareiškėjas pripažino, jog buvo iškišęs rankas per langą, siekdamas specifinio pasisveikinimo, o tai atitinka pareigūnų parodymus, jog jis rodė kažkokius gestus. Aplinkybę, jog pareiškėjas buvo iškišęs rankas, šiuolaikiniu jaunuolių gestu „duokit žaibo“ pasisveikino su šaligatviu ėjusiomis merginomis. Tai duoda pagrindą tikėti pareigūnų parodymais bei laikyti juos patikimais. Be to, pažymėtina, jog pareigūnai asmeniškai patruliuodami viešoje vietoje girdėjo ir matė D. K. neteisėtus veiksmus, jie privažiavo prie automobilio, kuriame buvo pareiškėjas. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas, o tai taip pat patvirtina, jog pareiškėjas šūkavo, rėkavo, nes jį girdėjo ir tam tikru atstumu nuo pareiškėjo buvę pareigūnai. Be to, A. V. parodė, jog aplinkui buvo daug žmonių, visi dairėsi, kas darosi. Nors V. O. nenurodė, jog būtų matęs kokias nors paneles, tačiau jis taip pat nepaneigė, kad pareiškėjas atkreipė kitų dėmesį savo elgesiu. Ta aplinkybė, kad su automobilio, kuriame buvo pareiškėjas, vairuotoju viskas tvarkoje, nepaneigia pareiškėjo veiksmų neteisėtumo. Veikos kvalifikavimui kaip viešosios rimties trikdymo reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas šūkavo iš automobilio, nes kaip jau aptarta anksčiau, patikimais pareigūnų parodymais nustatyta, jog pareiškėjas buvo iki pusės išlindęs iš automobilio, garsiai šūkavo, rėkė pro langą, rodė gestus praeiviams. Pažymėtina, jog pareiškėjas neneigia, kad buvo iškišęs rankas pro langą, rodė gestus, tokiu būdu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas neteisėtai elgėsi viešoje vietoje, savo elgesiu trikdė viešąją rimtį. Neteisėtas pareiškėjo elgesys taip pat įrodomas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, pareiškėjo paaiškinimu bei liudytojos L. Ž. parodymais. D. K. paaiškinime nurodė, jog būdamas viešoje vietoje, būdamas neblaivus triukšmavo. Tą patvirtino savo parašu. Liudytoja L. Ž., parodė, jog surašant protokolą D. K. dalyvavo, jokie kiti asmenys nedalyvavo, joks poveikis nebuvo daromas. Liudytoja J. B. patvirtino, jog byla buvo išnagrinėta D. K. dalyvaujant, laikantis visų įstatymo reikalavimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog D. K. pripažintas kaltu, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą dėl LR BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos, t.y. už tai, kad būdamas pristatytas į policijos komisariatą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nagrinėjamo įvykio davė policijos pareigūnams kyšį. Nors pareiškėjas nagrinėjant administracinę bylą tiesiogiai nepatvirtino, jog davė kyšį, nes pažeidė viešąją tvarką, tačiau šie duomenys, kartu vertinant su kitais aptartais įrodymais vertinami kaip patvirtinantys pareiškėją kaltinančius duomenis dėl administracinio teisės pažeidimo, bei sudarantys pagrindą tikėti kita bylos medžiaga, jog toks įvykis iš tiesų buvo ir D. K. atliko jam inkriminuotus veiksmus.

Aukščiau aptarti duomenys sudaro nuoseklią įrodymų visumą, patvirtinančią LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį D. K. veikoje bei jo kaltę dėl šio pažeidimo padarymo, todėl teisėta ir pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog 2011-08-16 nutarimas, kuriuo D. K. paskirta administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas ir teisėtas. Nuobauda pareiškėjui skirta teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teisinio pagrindo skundo motyvais šią nutartį ar 2011-08-16 Kauno apskrities VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados nutarimą naikinti, nėra, todėl jie paliekami galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

-D. K. apeliacinį skundą atmesti;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.