Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2018 m. gegužės 15 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-10292 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Z.“ (b. l. 32), kuriuo nutarta neteikti pareiškėjai V. Z. piniginės socialinės paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T2-205 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Pinginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (Įstatymo 6 straipsnis).

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje teigiama, jog dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą - paraišką ir jos priedus ir prašyme - paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 – 11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Aprašo 3 – 4 punktuose. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą privalo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikti prašymą – paraišką, joje nurodyti informaciją apie gaunamas pajamas, turimą turtą bei jo vertę ir prašyme – paraiškoje nurodytos informacijos teisingumą patvirtinančius dokumentus.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 5 d. Skyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 53 – 57). Minėtame prašyme – paraiškoje pareiškėja prašė, laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., skirti socialinę pašalpą. Skyrius nagrinėdamas pareiškėjos 2017 m. spalio 5 d. prašymą – paraišką, 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. SP13-9276 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo vykdymo“ (b. l. 83) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas pateikti duomenis, susijusius su pareiškėjos finansine padėtimi (atidarytas banko sąskaitas, indėlius, turimus vertybinius popierius, paimtas paskolas ir t. t.). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. (23.16E)-SP13-9276 „Dėl informacijos prie V. Z. pateikimo“ (b. l. 82) nurodė, kad pareiškėja turi galiojančias sąskaitas: 1) Luminor bank AB, (duomenys neskelbtini); 2) AB „Lietuvos paštas“, (duomenys neskelbtini); 3) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini); 4) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini). Taip pat Skyrius 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. (23.16.)-SP13-9146 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo vykdymo“ (b. l. 88) Lietuvos antstolių rūmams pateikė užklausimą, kuriuo prašoma pateikti informaciją apie pareiškėjos atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Lietuvos antstolių rūmai 2017 m. lapkričio 2 d. pažymoje apie V. Z. Nr. S-20676-27549 (b. l. 84 – 86) nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu yra pradėtos 7 vykdomosios bylos, kurias vykdo antstoliai Viktorija Vėliuvienė, Asta Rimaitė – Žičkuvienė, Lina Pužienė ir Aleksandras Selezniovas.

Aprašo 6 punktas numato, jeigu prašyme - paraiškoje nurodyti ne visi piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtini duomenys ir (ar) pateikti ne visi reikalingi dokumentai ir pan., informacija apie trūkstamus dokumentus (duomenis) įrašoma į informacinį lapelį arba pareiškėjas informuojamas apie trūkstamus dokumentus (duomenis) prašyme - paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Skyrius įvertinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų pateiktą informaciją 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. (23.48.)-SP13-9552 „Dėl prašymo atvykti V. Z.“ (b. l. 81) įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 5 d. pateikti visų turimų banko sąskaitų išrašus, už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. ir 2017 m. lapkričio 1 d., bei patikslinti duomenis apie turimą finansinį turtą – gautas (negrąžintas) paskolas ar jų dalis, 2017 m. rugsėjo 30 dienai esantį paskolos (paskolų) likutį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta gautų (negrąžintų) paskolų paskirtis. Pareiškėja 2017 m. spalio 30 d. Skyriui pateikė raštą (b. l. 89) kuriame teigiama, jog šiuo metu jokių pajamų ji neturi, AB „Swedbank“ banko sąskaita nebegalioja. Kartu su minėtu raštu pareiškėja pateikė AB „Lietuvos paštas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą (b. l. 90) ir duomenis apie AB Luminor banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) areštus (b. l. 91 – 92).

Skyrius atsižvelgdamas į pareiškėjos 2017 m. spalio 30 d. rašo turinį ir prie jo pateiktus rašytinius dokumentus, skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėja nepateikė visų 2017 m. spalio 26 d. rašte Nr. (23.48)-SP13-9552 „Dėl prašymo atvykti V. Z.“ nurodytų dokumentų, todėl vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, nutarė pareiškėjai neskirti socialinės pašalpos. Pažymėtina, kad Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis numato, jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris priimdamas sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo/neskyrimo privalo vadovautis ne tik Įstatymu ar Aprašu, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnis).

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kadangi jame nėra nurodyta kokie konkrečiai dokumentai, kurie buvo reikalingi sprendžiant socialinės paramos skyrimo klausimus, nebuvo pateikti. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018; 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. A-882-1440/2014 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukelianti sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką konstatuotina, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą priimtą skundžiamą sprendimą pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais. Skundžiamas sprendimas privalėjo būti aiškus ir suprantamas visiems subjektams.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. A-556-34/2014 ir kt.). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas neigiamas pasekmes sukeliantis sprendimas.

Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad jame konstatuojama, jog pareiškėja laiku nepateikė visų 2017 m. spalio 26 d. rašte Nr. (23.48)-SP13-9552 nurodytų dokumentų, todėl vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi buvo nutarta neskirti socialinės pašalpos. Vien lingvistine prasme vertinant ginčijamo sprendimo turinį, kad „socialinė pašalpa Jums neskiriama, nes Jūs laiku nepateikėte visų 2017-10-26 rašte Nr. (23.48)-SP-9552 „Dėl prašymo atvykti V. Z.“ nurodytų dokumentų (duomenų).“, neaišku ar neigiamas sprendimas priimtas jog pareiškėja nepateikė visų įvardintų rašte dokumentų ar tik jų dalies, o jei nepateikė dalies, tai kokių konkrečiai. Taigi iš skundžiamo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti kokių konkrečių dokumentų, būtinų piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti, pareiškėja nepateikė. Atsakovė tik atsiliepime į skundą paaiškino, jog pareiškėja iki 2017 m. lapkričio 5 d. nepateikė AB Luminor bank sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašų ir vadovaujantis šiomis aplinkybėmis buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjos 2017 m. spalio 5 d. prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti.

Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė gavusi pareiškėjos prašymą – paraišką socialinei paramai gauti, 2017 m. spalio 13 d. kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, prašydama atsiųsti duomenis (vykdomųjų bylų sąvadą) apie antstolių vykdomą išieškojimą iš pareiškėjos (b. l. 88). 2017 m. lapkričio 2 d. Lietuvos antstolių rūmai pateikė suvestinę informaciją apie V. Z. (b.l.84-85). Tačiau nežiūrint to, kad pati atsakovė pateikė užklausimą ir rinko informaciją apie pareiškėjos atžvilgiu vykdomą priverstinį skolų išieškojimą, 2017 m. spalio 26 d. raštu ir pareiškėją vėlgi įpareigojo teikti duomenis apie išieškojimą (antstolių pažymas) (b.l.81). Kaip jau paminėta, iš asmens besikreipiančio socialinės pašalpos (paramos) gali būti reikalaujama pateikti papildomus duomenis, kurie yra būtini įvertinti asmens turtinę padėtį sprendžiant ar asmuo gali pretenduoti į tokią paramą ir ši informacija reikalinga sprendimo priėmimui. Šiuo gi atveju atsakovė pati užklausė Lietuvos antstolių rūmų informacijos, reikalingos sprendimo priėmimui, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo tą pačią informaciją įpareigoti teikti ir pareiškėją.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma konstatuotina, kad atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-10292 „Dėl piniginės socialinės paramos V. Z.“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nėra pagrįstas 2017 m. spalio 5 d. prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjos V. Z. 2017 m. spalio 5 d. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-25345.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. CPK 99 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-1180/2013).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gegužės 11 d. pažymos Nr. NTP-7-2995 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 128) matyti, kad pareiškėjai V. Z. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-503-4622 teikiama antrinė teisinė pagalba. Minėtos pažymos 2 punkte nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma 230,75 Eur, kuri patirta advokatui Leonidui Zubanovui teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas patenkintas, todėl iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteistina 230,75 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-10292 „Dėl pinginės socialinės paramos V. Z.“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti V. Z. 2017 m. spalio 5 d. prašymą – paraišką Nr. SP23-25345 piniginei socialinei paramai gauti

Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą priteisti 230,75 Eur (du šimtus trisdešimt eurų ir 75 ct.) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.