Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. B. 2014 m. sausio 28 d. 16 val. 4 min. Klaipėdoje, Taikos ir Baltijos prospektų sankirtoje vairuodamas automobilį „Volvo FH 12.380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiam stabdant ir atsitrenkė į automobilio galą, dėl ko jį apgadino. Po įvykio nesustojo ir išvažiavo iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. sausio 28 d., apie 16.00 val. Taikos Baltijos prospektuose, Klaipėdoje. Prieš įvažiuojant į patį žiedą, jis sustojo prieš žiedą. Priekyje buvo trys lengvosios mašinos. Jis važiavo viduriniąja eismo juosta. Jam įvažiuojant į žiedą, priekyje važiavusi mergina stabtelėjo pačiam žiede ir jis stuktelėjo. Jis jautė patį smūgį, pažiūrėjo per veidrodžius, bet nieko nematė, o priekyje mergina tikriausiai nuvažiavo. Jis nepastebėjo, kad atsimušė į priekyje stovintį automobilį. Stuktelint į priekį važiavusį automobilį, jis manė, kad į jį atsitrenkė. Kai pajuto smūgį, jis nebematė kitų sugadintų transporto priemonių, todėl nuvažiavo toliau. Jeigu būtų matęs, tai būtinai būtų sustojęs. Paties smūgio stiprumas – tai barkštelėjo kažkas ir viskas. Jis matė automobilių apgadinimus ir galėjo būti, kad jis atsitrenkė į automobilį, nes ant jo priekinio bamperio, ant kapoto, ant to „bagažniko“ buvo palikta baltų dažų. Išvažiuojant iš įvykio vietos jis negirdėjo pašalinių garsų, „pypsinimų“, nematė šviesų mirkčiojimo. Po to jį sustabdė policijos pareigūnai Minijos gatvėje.

Iš Š. B. paaiškinimo matyti, kad jis 2014-01-28 apie 16.00 val. važiavo Taikos prospektu nuo Šilutės žiedo link Taikos prospekto žiedo. Prie žiedo sustojus automobiliams praleisti žiedu važiuojančius automobilius, jis irgi sustojo. Pradėjus priekyje stovėjusiems automobiliams judėti, jis irgi pajudėjo. Priekyje važiavęs lengvasis automobilis įvažiavus į žiedą staiga stabtelėjo ir jis jo nepastebėjo ir įvažiavo į galinę dalį. Po to jis tęsė kelionę toliau. Policijos pareigūnai jį pasivijo ir sustabdė prie degalinės ,,Trevena“ Minijos 148. Dėl ko jį stabdė, jis nesuprato. (b.l. 16)

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 33 matyti, kad Š. B. 2014-01-28 17.30 val. buvo blaivus, vairuoti gali. (b.l. 14)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1174/14(01) matyti, kad Š. B. kraujyje paimto 2014-01-28 17.35 val. etilo alkoholio nerasta (b.l. 28)

N. R. P. parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. sausio 28 d., apie 16.00 val. Klaipėdos mieste. Ji važiavo kartu su keleiviu E. J.. Eismo įvykis įvyko privažiavus Baltijos žiedą, nes jie važiavo antroje juostoje ir turėjo važiuoti tiesiai link Minijos gatvės. Jie buvo sustoję, kad praleistų važiuojančią transporto priemonę. Jie buvo sustoję antroje eismo juostoje, nes kaip tik važiavo transporto priemonė ir jie laukė, kol ji pravažiuos. Dar jai nepravažiavus, ji juto smūgį į mašinos galą. Kai į juos atsitrenkė krovinis automobilis, nuo smūgio jų automobilis iš vietos pajudėjo ir juos pravilko į priekį apie 20 – 30 metrų. Stikliukai atsirado pirmoje juostoje, nes vilkikas juos nustūmė, tarpas paliko, stikliukai ir iškrito. Ji įsijungė avarinį ir iš karto traukėsi į pirmą eismo juostą. Krovininis automobilis nestojęs nuvažiavo savo keliu. Kadangi pamatė, kad jis bėga, ji iš karto paskui jį važiavo, signalizavo garsiniu signalu bei žibintais. Keleivis bandė fotografuoti numerius, be to, skambino į policiją. Po policijos pareigūnų iškvietimo, jie toliau sekė vilkiką, nes policijos pareigūnai taip liepė. Tada atvažiavo policijos pareigūnai su šviesos signalais ir sustabdė vilkiko vairuotoją.

Iš R. P. paaiškinimo matyti, kad ji vairuodama automobilį Ford KA, apie 16.00 val. sustojo prie Baltijos žiedo ir į ją atsitrenkė Volvo automobilis su priekaba. Ji buvo nublokšta, nes vairuotojas nestabdė. Automobilis buvo velkamas, o po to tas vairuotojas nuvažiavo Taikos prospektu. Kadangi tas vairuotojas šalinosi iš įvykio vietos, ji važiavo paskui, įsijungusi avarinę sistemą, bandė atkreipti vairuotojo dėmesį signalizuodama ir šviesomis. Keleivis E. J. fotografavo ir kvietė policijos pareigūnus. Sustabdytas vairuotojas teigė, kad jos nematė. (b.l. 15)

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1176/14(01) matyti, kad R. P. kraujyje paimto 2014-01-28 17.00 val. etilo alkoholio nerasta (b.l. 27)

Liudytojas E. J. parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. sausio 28 d., po 15.00 val. Eismo įvykis įvyko Klaipėdoje, Baltijos prospekte prie Taikos žiedo. Jis sėdėjo keleivio vietoje automobilyje FORD KA, o automobilį vairavo nukentėjusioji. Eismo įvykis įvyko jiems stovinti. Jie tik norėjo judėti, nes praleido mašinas žiede. Jie stovėjo antroje eismo juostoje ir pajuto stiprų smūgį. Po smūgio jų automobilį vilko apie 20 m. Po jų automobilio pavilkimo, jie atsidūrė pirmojoje eismo juostoje ir sustojo. Vilkikas nestabdė ir išvažiavo į Taikos prospektą, todėl jis paskambino į policiją. Policijos pareigūnams pasakė, kad jie palieka eismo įvykio vietą ir važiuoja iš paskos vilkikui. Policija leido jiems pasišalinti ir važiuoti iš paskos. Važiuojant iš paskos, nukentėjusioji signalizavo garso signalu ir šviesomis.

Iš E. J. paaiškinimo matyti, kad 2014-01-28 apie 16.00 val. keleivio vietoje važiavo automobiliu Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Baltijos prospektu link Minijos. Jie sustojo prie žiedo, kad galėtų praleisti automobilius, ir į jų automobilį atsitrenkė sunkvežimis Volvo. Po įvykio sunkvežimis nesustojo ir važiavo toliau. Jis pranešė policijai ir jie važiavo iš paskos. Į garsinį signalą sunkvežimio vairuotojas nereagavo. Sunkvežimio vairuotojas sustojo tik tada, kada buvo sustabdytas policijos pareigūnų. (b.l. 17)

Iš 2014-01-28 autoavarijos vietos plano matyti, kad eismo įvykio vieta Taikos – Baltijos žiedinė sankryža, Klaipėdoje. (b.l. 6)

Iš 2014-01-28 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Ford KA galinių žibintų šukės yra žiedinės sankryžos pirmoje eismo juostoje. Automobilis Volvo FH neapgadintas. Automobilio Forda KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: galinis bamperis, bagažinės dangtis, abu galiniai žibintai (b.l. 7-8).

Iš 2014-01-28 protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, kad nustatyti šie automobilio Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: galinis bamperis, bagažinės dangtis, abu galiniai žibintai (b.l. 9-10)

Iš 2014-01-28 protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, tačiau ant priekinio bamperio kairio šono po priekiniu kairiu žibintu matosi žalių dažų žymė. Dešinėje pusėje virš palipimo matosi pribikę žibinto dalelės (b.l. 11-12)

Iš 2014-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro eismo įvykio tyrimo grupės specialisto M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 16.04 val. buvo gautas telefoninis pranešimas iš VPK budėtojo, kad Klaipėdos m., Taikos – Baltijos žiedinėje sankryžoje, įvyko eismo įvykis iš kurio pasišalino įvykio kaltininkas. Nukentėjusieji važiavo iš paskos ir pranešinėjo, kur link važiuoja pasišalinęs automobilis. Policijos ekipažas ,,Puma 20“, pasišalinusį automobilį Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. B., sustabdė Minijos g., ties namu Nr. 148. (b.l. 18)

Iš 2014-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos patrulio J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino vilkikas. Minijos g. ties 148 namu buvo sustabdytas minėtas vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. B., iš paskos važiavo nukentėjusioji R. P., su automobiliu Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad Baltijos pr. - Šilutės pl. Žiedinėje sankryžoje į jos vairuojamą automobilį Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio. Automobiliui Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaužyta galinė automobilio dalis, o vilkikui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinio bamperio matėsi žalios FORD KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio spalvos likučių. Vilkiko vairuotojas pareiškė, kad nepajautė minėto susidūrimo, todėl nuvažiavo. (b.l. 20)

Iš foto lentelės Nr. 2 matyti vaizdas Nr. 4 - apgadinimai automobilio Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. sudaužyti abu galiniai žibintai, užpakalinis bamperis bei automobilio bagažinė (b.l. 22).

Iš foto lentelės Nr. 1 matyti vaizdas Nr. 2 – automobilio Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis. (b.l. 23)

Iš kompaktinėje plokštelėje esančių fotonuotraukų matyti: Fotonuotraukoje Nr. 3338 matyti automobilio Ford KA, valst. (duomenys neskelbtini) galinė dalis, sudaužyti abu galiniai žibintai, užpakalinis bamperis bei automobilio bagažinės dangtis. Fotonuotraukoje Nr. 3341 matyti automobilio Volvo FH 12.380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis. Automobilio dešinėje pusėje matyti sulužęs palipimo dangtelis. Fotonuotraukoje Nr. 3344 matyti automobilio Volvo FH 12.380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje virš palipimo matosi pribikę žibinto dalelės. Fotonuotraukoje Nr. 3342 matyti ant automobilio Volvo FH 12.380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio kairio šono po priekinio kairiu žibintu matosi žalių dažų žymė. Fotonuotraukose Nr. 3345 (priartinus vaizdą), Nr. 3346, Nr. 3347 matyti, kad žiedo pirmoje juostoje yra raudono žibinto duženos. (b.l. 43)

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Š. B. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, be pačio Š. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, įrodyta nukentėjusiosios R. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė vilkikas Volvo, kurio pasėkoje buvo apgadintas jos automobilis. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. J., kuris teisme patvirtino, kad į nukentėjusiosios vairuojamą automobilį atsitrenkė vilkikas Volvo. Be teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, Š. B. kaltę patvirtina ir 2014-01-28 eismo įvykio vietos planas bei įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad automobilio Ford KA galinių žibintų šukės yra žiedinės sankryžos pirmoje eismo juostoje. Iš 2014-01-28 protokolų dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo matyti, kad automobiliui Ford KA nustatyti apgadinimai: galinis bamperis, bagažinės dangtis, abu galiniai žibintai, o automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, tačiau ant priekinio bamperio kairio šono po priekinio kairiu žibintu matosi žalių dažų žymė. Dešinėje pusėje virš palipimo matosi pribikę žibinto dalelės. Šias protokoluose dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės nurodytas aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apžiūrėtos spalvotos fotonuotraukos bei liudytojų nurodytos aplinkybės.

Iš administracinėje byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad Š. B. padaryti veiksmai lėmė nukentėjusiosios R. P. automobilio Ford KA, valst. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad Š. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Š. B. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis nematė į ką atsitrenkė, nes manė, kad kažkas į jį atsitrenkė, vertintinos kritiškai, kadangi jis pats nurodė, kad juto smūgį, o vairuotojas pagal KET 231 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Iš byloje ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, apžiūrėtų foto nuotraukų matyti, kad nukentėjusiosios R. P. automobiliui Ford KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie apgadinimai – galinis bamperis, bagažinės dangtis ir abu galiniai žibintai. Iš šių nustatytų apgadinimų matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, todėl Š. B. suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau nepasiliko eismo įvykio vietoje ir pasišalino iš jos. Be to, tiek nukentėjusioji R. P., tiek liudytojas E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad po smūgio vilkikas Volvo skubiai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo sustabdytas tik policijos pareigūnų pagalbą. Šias aplinkybes patvirtina 2014-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos patrulio J. B. ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro eismo įvykio tyrimo grupės specialisto M. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos pasišalinusio automobilio sustabdymo aplinkybės. Be to, nukentėjusioji R. P. ir liudytojas E. J. nurodė, kad vilkikas Volvo buvo persekiojamas ir buvo bandoma atkreipti vilkiko Volvo vairuotojo dėmesį signalizuojant garsiniu signalu bei šviesomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. B. parodymai, kad jis negirdėjo pašalinių garsų, „pypsinimų“, nematė šviesų mirkčiojimo, be to, nematė kitų galimai sugadintų transporto priemonių, vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi Š. B. jautė susidūriną, žinodamas pareigą, kad įvykus eismo įvykiui privaloma likti eismo įvykio vietoje, skubiai pasišalino iš jos, sustojo, tik tada, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, rodo Š. B. tyčinius veiksmus, todėl jo padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Skirdamas Š. B. nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Š. B. pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis baustas administracine tvarka tiek už kitos, tiek už tos pačios rūšies pažeidimus, nuobaudos nebegalioja, nelaikomas baustu už KET pažeidimus per vienerius metus, kadangi 2013 m. gegužės 21 d. jam buvo surašytas administracinis nurodymas, kuris buvo įvykdytas laiku (34-36 b. l.). Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti Š. B. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas - baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą – 3 200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudą Š. B. skirti subendrintą galutinę 3 200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.