Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-2425-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-20
Bylos Nr.
e2-2425-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00283-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“
Atsakovas
V. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2425-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-00283-2018-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1.; 3.2.6.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ atstovui advokatui S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui V. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1103,95 Eur skolą, 34,33 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Su atsakovu atskira rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atsakovo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Nurodė, jog atsakovas nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. yra 1103,95 Eur, be to, ieškovė apskaičiavo atsakovui 34,33 Eur dydžio delspinigius. Nurodė, jog atsakovas skolos geruoju nemoka, todėl ji priteistina teismo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies.

Atsiliepime nurodė, jog buto dalį būdamas nepilnametis paveldėjo iš tėvo, butas paveldėtas su skolomis. Tada atsakovas buvo nepilnametis ir mokėsi profesinėje techninėje mokykloje, mama padėti negalėjo, nes gauna neįgalumo pensiją ir moka tik už savo dalį. Tapęs pilnamečiu, norėtų skolą mokėti, tačiau antstoliai nuskaičiuoja pinigus, bet įmonės, kurioms yra skolingas, pinigų negauna. Prašo teismo nepriteisti 5 proc. dydžio palūkanų, sudaryti mokėjimo grafiką, pagal kurį galėtų dengti įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), prašymų negauta.

Civilinė byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui V. O. asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybės priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (b. l. 8-10). Ieškovė byloje pateikė mokesčių apskaičiavimo pažymas, iš kurių matyti, jog už atsakovo butui patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. susidarė 1103,95 Eur skola, apskaičiuoti 34,33 Eur delspinigiai (b. l. 4-6). Atsakovas iš dalies su ieškinio reikalavimais sutinka, nurodo, jog paveldėjo buto dalį su skolomis.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punktas). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.388 straipsnis). Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą (jo dalį) ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi. Tokiu būdu tarp šalių yra susiklostę šilumos energijos tiekimo – vartojimo prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2-6.4 straipsniai, 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovui priklausantį butą, todėl atsakovas privalo vykdyti prievolę – mokėti už suvartotą šilumos energiją (Civilinio kodekso 6.388 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog paveldėjo turtą su skoliniais įsipareigojimais, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš byloje pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų turinio matyti, jog skolinis įsipareigojimas atsakovui skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio mėn., duomenų apie įsiskolinimą už ankstesnius laikotarpius byloje nėra. Savo ruožtu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nustatytais terminais ir tvarka atsakovas nemokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl pripažintina, jog atsakovas savo prievolę pažeidė (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1103,95 Eur skola (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 18 d.) numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė atsakovui apskaičiavo 34,33 Eur delspinigius, kuriuos skaičiavo taikydama 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškove dieną. Byloje nustačius, jog atsakovas pažeidė prievolę, nustatyta tvarka ir sąlygomis už suteiktas paslaugas nemokėjo, praleido prievolės vykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistini 34,33 Eur dydžio delspinigiai (Civilinio kodekso 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas prašo nepriteisti procesinių palūkanų, tačiau šio prašymo nepagrindžia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to, įstatymas numato skolininkui pareigą mokėti procesines palūkanas. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Atsižvelgiant nurodytą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 26 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, bei 74 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui tenkinusi ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 100 Eur sumai (Civilinio kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas atsiliepime prašė sudaryti mokėjimo grafiką, kad jis galėtų tiesiogiai mokėti ieškovei. Šis atsakovo prašymas teismo vertintinas kaip prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti sunku. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimą, tačiau jokių įrodymų ar aplinkybių, patvirtinančių prašymo pagrįstumą teismui nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Iš atsakovo atsiliepimo turinio galima daryti prielaidą, jog atsakovas galimai turi kitų skolinių įsipareigojimų, tačiau vien skolininko finansinė padėtis ar skolų susidarymo aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie būtinybę išdėstyti sprendimo įvykdymą, Juolab, jog atsakovo įsiskolinimas fiksuojamas nuo 2012 m. spalio mėn., duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą mažino, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinus atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo iš esmės būtų sukuriamos prielaidos paneigti teismo sprendimo privalomumą, pateisintas netinkamas atsakovo elgesys ir įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės sudarančios pagrindą išdėstyti atsakovui teismo sprendimo vykdymą, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. O. 1103,95 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trijų eurų 95 ct) įsiskolinimą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., 34,33 Eur (trisdešimt keturių eurų 33 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1138,28 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 28 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“, įmonės kodas 140249252, naudai.

Netenkinti atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė