Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1100-656/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-30
Bylos Nr.: 2A-1100-656/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32410-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Ignotas
Ieškovas: Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas: O. K.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 2A-1100-656/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32410-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovams M. Z. ir R. L., trečiojo asmens atstovui J. Š., rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės (apeliantės) O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei O. K., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Ieškovas priteisti iš atsakovės O. K. 762,03 Eur (2 631,13 Lt) skolos už buto nuomą, 579,88 Eur (2002,20 Lt) skolos už šilumos energiją, karštą vandenį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri perdavė jį valdyti ieškovui patikėjimo teise. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 30-330 buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu, 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.40-T08/0120 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovės. Terminuota sutartis buvo pratęsta ir pasibaigė 2009 m. gruodžio 11 d. Atsakovė iki šiol naudojasi išsinuomotomis patalpomis. Savivaldybė išnuomojusi patalpas būtų gavusi 762,03 Eur (2 631,13 Lt) pajamų už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo teikiama šilumos energija ir kitos su tuo susijusios paslaugos, už kurias atsakovė liko neatsiskaičiusi 579,88 Eur (2002,20 Lt). Atsakovė, kaip faktinė buto naudotoja privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, be to, iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nesudaro su atsakove nuomos sutarties ir nevykdo steigėjo sprendimų. Ieškovas, atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį, apribojo atsakovės teisę deklaruoti gyvenamąją vietą ir gauti kompensacijas, kaip socialiai remtinam asmeniui, už teikiamas paslaugas. Ieškovas nepateikė sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas, todėl šis reikalavimas nepagrįstas.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra. Ieškinys dalyje dėl šildymo ir karšto vandens mokesčio yra pagrįstas. Nurodo, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo tvarka nustatyta LR Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Atsakovei 2011-03-01 kreipusis į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių dėl kompensacijos teikimo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01, Socialinių išmokų skyriaus 2011-03-07 raštu Nr. 17-34/2027 atsakovė buvo informuota apie kompensacijų neskyrimą ir neskyrimo priežastį, t.y., kad atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovei 2012-12-18 pakartotinai kreipusis dėl kompensacijų teikimo laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-01, teisė į kompensaciją atsakovei taip pat nebuvo nustatyta, kadangi jos gyvenamoji vieta vis dar nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovei 2014-11-04 pateikus prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti nuo 2014-11-01 iki 2015-05-01, teisė į kompensaciją jai nustatyta, įvertinus tą faktą, kad jos gyvenamoji vieta nuo 2014-11-03 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens nuomone, sprendimai neteikti atsakovei kompensacijų pagal jos pateiktus 2011-03-01 ir 2012-12-18 prašymus yra teisėti ir pagrįsti. 2015-04-07 raštu pateikė paaiškinimą, kad socialinių išmokų skyrius nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių šeimų arba vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas, tačiau kompensacijų dydį pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas skaičiuoja paslaugas teikiančios įmonės.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės O. K. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 579,88 Eur skolos už šildymą ir karštą vandenį, 762,03 Eur skolos už nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovės 40,26 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 30-330 buvo nuspręsta išnuomoti atsakovės trijų asmenų šeimai 38,6 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), laikinam apgyvendinimui. 2008 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota vienerių metų (iki 2009 m. vasario 15 d.) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1-40-T08/0120 ir butas atsakovei perduotas 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-2479 ir jo pagrindu sudarytu sutarties pakeitimu nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams iki 2009-12-11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų komisija 2009-12-02 protokolu Nr. A16-674 (2.1.7-AD4) svarstė O. K. prašymą dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pratęsimo, tačiau nuomos sutartis pratęsta nebuvo. Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4063-608/2014 pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. M. (dabartinė pavardė K.), E. M. ir T. B. bei trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei atsakovės O. M. (dabartinė pavardė K.) priešieškinį ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog socialinio būsto nuomos sutartis tarp savivaldybės ir atsakovės O. M. (dabartinė pavardė K.) nėra pasibaigusi, kadangi LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties, o tokios sutarties nutraukimas galimas tik esant minėtoms įstatymo nustatytoms sąlygoms (Įstatymo 11 str.). Atsakovė bute apsigyveno ne savavališkai, o esant galiojančiai socialinio būsto nuomos sutarčiai, esant įstatymo nustatytam tokiam sutarties sudarymo pagrindui – savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui.

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimas laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-07-31 buvo reglamentuotas LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu bei 2012 m. sausio 25 d. Nr. 1-423 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Minimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2012-01-01 iki 2013-06-01) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamąją vietą deklaravęs arba būstą nuomojantis vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus reikalavimus: asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo; asmuo atitinka bent vieną iš įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų: įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, ar vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiantys gauti kompensacijas būstą besinuomojantys asmenys turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Atsakovei 2011-03-01 kreipusis į BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių dėl kompensacijos teikimo nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01, Socialinių išmokų skyriaus 2011-03-07 raštu Nr. 17-34/2027 atsakovė buvo informuota apie kompensacijų neskyrimą ir neskyrimo priežastį, t.y., jog atsakovės gyvenamoji vieta nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovei 2012-12-18 pakartotinai kreipusis dėl kompensacijų teikimo laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-01, teisė į kompensaciją atsakovei taip pat nebuvo nustatyta, kadangi jos gyvenamoji vieta vis dar nebuvo deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Iš byloje esančios 2014-11-03 pažymos Nr. (2014-42408-PD)-704 apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad atsakovė O. K. gyvenamąją vietą nuo 2014-11-03 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-11 sprendimu Nr. 283374 jai buvo nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30.

Socialinių išmokų skyrius nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių šeimų arba vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas, tačiau kompensacijų dydį pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas skaičiuoja paslaugas teikiančios įmonės. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-01-25 sprendimu Nr. 1-423 patvirtinto piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo 23 ir 29 punktų nuostatas, Socialinės paramos skyrius negali pateikti duomenų apie kompensacijų dydžius atsakovei laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-07-31, nes jai teisė į kompensacijas nebuvo nustatyta.

Socialinių išmokų skyrius nepasiturintiems Vilniaus miesto gyventojams teikdamas piniginę socialinę paramą, vadovavosi ginčo metu galiojusiomis įstatymo nuostatomis, kurios nenumatė išimčių dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Į bylą duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi jai įstatymo suteikta apskundimo teise ir pareiškusi skundus teismui ir kitoms institucijoms dėl Socialinių išmokų skyriaus priimtų sprendimų, nepateikta. Teismas padarė išvadą, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-03-18 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismui 2014-10-21 nutartimi konstatavus faktą, jog socialinio būsto nuomos sutartis tarp Savivaldybės ir atsakovės O. K. nėra pasibaigusi, yra neterminuota ir galiojanti, ir atsakovei deklaravus gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išnyko aplinkybės trukdžiusios nustatyti atsakovei teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas.

Remiantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Remiantis 2008 m. vasario 20 d. nuomos sutarties 14 p., nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius. Nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. kovo 21 d. Nr. 1-1570, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 1-1120, 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-113 ir 2012 m sausio 25 d. Nr. 1-413 sprendimais „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad atsakovės skola už buto nuomą už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-07-31 sudaro 762,03 Eur.

Pagal CK 6.584 straipsnį, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Kadangi atsakovė naudojasi butu, jai tenka pareiga mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, nes ji faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertino, kad ieškovas, atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį apribojo atsakovės teisę gauti kompensacijas, kaip socialiai remtinam asmeniui, už tiekiamas paslaugas. Teismas nieko nepasisakė dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymo, dėl ko nėra galimybės nustatyti ar atsakovei turi būti pritaikyta kompensacija. Galima daryti prielaidą, kad ieškovas, siekdamas iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų gyventoją tyčia nepratęsė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.Ieškovo pateiktas patalpų nuomos mokesčio paskaičiavimo aktas yra be duomenų, pateiktos pažymos apie įsiskolinimą yra su tikrovės neatitinkančiais duomenimis.Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi socialinėmis garantijomis.Teismas nepasisakė dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymo – kokio dydžio skola ieškovui susidarytų, atsakovei pritaikius kompensacijas už socialinio būsto nuomą bei šildymą. Ieškovas pats atsisakė sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pats remiasi sutarties nebuvimu.Ieškovas savo reikalavimus kildina remdamasis CK 6.242 str. kaip iš nesąžiningai praturtėjusio asmens, tačiau pats ieškovas patyrė nuotolių dėl savo kaltės, nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Atsakovė socialiniame būste nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl kompensacija jai nebuvo skirta. Atsakovė neatitiko LR Piniginės socialines paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 3 d. reikalavimų. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė sprendimų atsisakyti mokėti kompensacijas pagal atsakovės 2011-03-01 ir 2012-12-18 prašymus.Teismai konstatavo, kad Atsakovė bute apsigyveno ne savavališkai, o esant galiojančiai socialinio būsto nuomos sutarčiai, kurios 31 p., atsakovę įsipareigojo mokėti nuomotojui Vilniaus miesto savivaldybes tarybos patvirtinto dydžio nuomos mokestį. CK 6.584 str. 1 d. įtvirtinta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Kadangi atsakovė naudojosi socialiniu būstu, todėl jai tenka pareiga apmokėti už paslaugas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovas byloje įrodinėja atsakovę nepagrįstai praturtėjus ir ieškinį grindžia CK 6.242 str. normomis teigiant, kad atsakovė sutaupė nemokėdama prašomo priteisti nuomos mokesčio ir nemokėdama už šilumos energiją. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat prašė taikyti CK 242 str. 1 ir 3 dalių normas. Tačiau ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą bei ieškinį grindė formaliomis aplinkybėmis, kad atsakovė socialiniame būste nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos, todėl nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir nebuvo skirta kompensacija. Atsakovė neatitiko LR Piniginės socialines paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 str. 3 d. reikalavimų. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neskundė sprendimų atsisakyti mokėti kompensacijas pagal atsakovės 2011-03-01 ir 2012-12-18 prašymus.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies (CPK 330 str.).

Pirmosios instancijos nevertino šalių santykių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo. Į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 2 ir 3 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Tik esant visoms šioms nustatytoms sąlygoms yra pagrindas nepagrįstam praturtėjimui ar sutaupymui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis Nr. 3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis Nr. 3K-3-355/2009; 2011-10-10 nutartis Nr. 3K-3-372/2011).

Vilniaus apylinkės teismas prejudiciniu 2014 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4063-608/2014 pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams O. M. (dabartinė pavardė K.), E. M. ir T. B. bei trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, bei atsakovės O. M. (dabartinė pavardė K.) priešieškinį ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2538-653/2014 pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog socialinio būsto nuomos sutartis tarp savivaldybės ir atsakovės O. M. (dabartinė pavardė K.) nėra pasibaigusi, kadangi LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nenumato terminuotos socialinio būsto nuomos sutarties, o tokios sutarties nutraukimas galimas tik esant minėtoms įstatymo nustatytoms sąlygoms (Įstatymo 11 str.). Atsakovė bute apsigyveno ne savavališkai, o esant galiojančiai socialinio būsto nuomos sutarčiai, esant įstatymo nustatytam tokiam sutarties sudarymo pagrindui – savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimui.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, taikytinos CK 6.242 str. 2 ir 3 dalių normos ir atsakovės nesumokėtos ieškovui pinigų sumos nelaikomos nepagrįstu ir nesąžiningu atsakovės praturtėjimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pats ieškovas bei trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, t.y. ginčo laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-07-31 nebuvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis ir atsakovė negalėjo ginčo būste deklaruoti gyvenamosios vietos bei gauti piniginę socialinę paramą. Formaliai vertinant susiklosčiusią situaciją, atsakovė ginčo laikotarpiu būste gyveno be teisinio pagrindo ir ginčo laikotarpiu jos nemokėjimas už nuomą ir šilumą nebuvo pagrįstas teisės aktais ar sutartimi. Ieškovo neteisėtas veikimas nesudarant nuomos sutarties ir atsakovės sutaupymas (praturtėjimas) yra susiję priežastiniu ryšiu. Ieškovo trečiasis asmuo ir Vilniaus miesto savivaldybės elgesys nepagrįstai sudarydama terminuotą socialinio būsto nuomos sutartį ir jos nepratęsdama veikė savo interesais ir savo rizika.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės praturtėjimas ginčo laikotarpiu nemokant nuomos mokesčių bei už šilumos energiją dalies, kuri turėjo būti kompensuota Vilniaus miesto savivaldybės, negali būti laikomas nepagrįstu ir nesąžiningu (CK 6.242 str. 3 d.). Ieškovas įvykdė teismo įpareigojimą pateikti paskaičiavimus, kokia atsakovės skola už būsto nuomą ir šilumos energiją ir kitas paslaugas būtų buvusi pritaikius LR Piniginės socialines paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Pagal ieškovo 2016-05-16 pateiktą paskaičiavimą ginčo laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-07-31pritaikius atsakovei pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nustatytą būsto nuomos ir būsto išlaidų kompensaciją, atsakovė privalo mokėti už centralizuotą šilumą būstui šildyti 98,45 Eur, už centralizuotai tiekiamą karštą vandenį 8,62 Eur ir už būsto nuomą 343,65 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais pagrindais priteisia ieškovui iš atsakovės iš viso 450,72 Eur skolos.

Atsakovė paduodama pirmą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo buvo atleista nuo 40,26 EUR žyminio mokesčio, o paduodama antrąjį apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo sumokėjo 40,26 EUR žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimai tenkinami 34 procentų dalimi. Ieškinį tenkinant iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisiama 26,57 EUR atsakovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio buvo atleistas vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuostata, o ieškinio reikalavimai patenkinti 34 procentų dalimi 13,69 EUR žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„Priteisti ieškovui Savivaldybės įmonei„Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės O. K. 107,07 Eur skolos už šildymą ir karštą vandenį, 343,65 Eur skolos už nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės 13,69 EUR žyminį mokestį.“

Priteisti atsakovei O. K. iš ieškovo Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 26,57 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas Andrius Ignotas