Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiškėjai A. M. ir jos atstovui advokatui Kazimierui Juknai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui jeigu ištyrus įrodymus teismas įsitikins, kad pareiškėjos nurodomos moterys buvo seserys (b. l. 32-33).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Iš Centrinės hipotekos Testamentų registro duomenų bazės matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, o iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini)kaimo namų ūkio knygoje Nr. 1, ūkio Nr. 46, gyvenamasis namas su ūkio pastatais įrašyti B. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 19). Tai reiškia, kad pareiškėja gali pretenduoti paveldėti B. M. palikimą, kurio niekas nepriėmė, jeigu jų motinos buvo seserys ir ji yra jo pusseserė, t. y. šeštos eilė įstatyminė įpėdinė CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvų rašytinių atsakymų matyti, kad archyvuose nėra išlikusių G. K. ir M. M. gimimo liudijimų (b. l. 14-18), o iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus rašto matyti, kad pareiškėjai buvo atsisakyta atkurti G. K. ir M. M. gimimo aktų įrašus dėl trūkstamų įrodymų (b. l. 13). Tai reiškia, kad pareiškėja neturi giminystės faktą patvirtinančių dokumentų ir negali jų atkurti civilinės metrikacijos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjos prašomas nustatyti giminystės faktas sukels teisines pasekme pareiškėjai, nes tik nustačius prašomą juridinį faktą ji galės atlikti su paveldėjimu susijusius teisnius veiksmus, o gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų kita tvarka ji negali. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas teismo tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Iš pareiškėjos A. M. gimimo liudijimo ir jos santuokos liudijimo matyti, kad jos motina yra G. K.-G. (b. l. 7, 8).

Iš civilinės būklė akto įrašo - B. M. gimimo įrašo, matyti, kad jo motina yra M. M. (b. l. 9), o iš M. M. santuokos liudijimo matyti, kad iki santuokos ji buvo M. K. (b. l. 10).

Iš M. M. mirties liudijimo matyti, kad ji mirė 84 metų amžiaus (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 11).

Iš G. G. mirties liudijimo matyti, kad jos tėvavardis nurodytas – O., o ji mirė 73 metų amžiaus (duomenys neskelbtini)kaime (b. l. 12).

Nurodyti civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduoti liudijimai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos ir B. M. motinos turėjo vienodą pavardę - buvo K., kad pagal mirties metu buvusį amžių G. G. buvo gimusi 1902 metais, o M. M. – 1896 metais, kad G. G. motinos vardas buvo O.. Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad G. G. ir M. M. galėjo būti seserys, nes jų mergautinės pavardės yra vienodos, tarp jų yra tik 6 metų amžiaus skirtumas, jos gyveno ir mirė tame pačiame Lazdijų rajone esančiuose kaimuose. Nors šių rašytinių įrodymų nepakanka civilinės metrikacijos įstaigai atkurti G. G. ir M. M. gimimo aktų įrašus, tačiau šiuos įrodymus patvirtinus papildomais įrodymais pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodytas ir nustatytas teismo tvarka, nes teismas turi teisę remtis ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais.

Liudytoja O. B. patvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o B. M. gyveno šalia nuo vaikystės. A. M. buvo B. M. pusseserė, atvažiuodavo pas jį į svečius. B. M. mama buvo M. M., o A. M. mama – G. G.. Pastaroji buvo du kartus ištekėjusi. B. M. ir A. M. motinos buvo seserys. Liudytoja matė kaip pas M. M. į svečius atvažiuodavo sesuo G. G..

Liudytojas B. J. patvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o B. M. buvo jo kaimynas. Pareiškėją A. M. pažįsta, nes ji atvažiuodavo pas B. M., kuris sakė, kad ji yra jo pusseserė, o jų motinos buvo seserys. B. M. mama buvo M. M., o A. M. mama – G. G.. Apie tai jam sakė ir B. M., ir jo mama M. M.. Liudytojas matydavo kaip pas M. M. į svečius atvažiuodavo jos sesuo G. G.. Pirmoji mirė G. G., o M. M. mirė 1980 metais.

Liudytojas S. B. patvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o B. M. buvo jo kaimynas. Žinojo ir B. M. motiną M. M.. Pas B. M. atvažiuodavo jo pusseserė pareiškėja A. M.. B. M. pasakojo, kad pusseserės A. M. mama G. G. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. B. M. turėjo namą, kurį po jo mirties prižiūri pareiškėja A. M.. B. M. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, o jo sesuo mirė dar prieš jį.

Liudytojas R. B. patvirtino, kad pareiškėja A. M. yra jo anyta. Jis pažinojo ir B. M., kuris buvo A. M. pusbrolis. Savo anytą A. M. jis veždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ji prižiūrėjo tetos M. M. kapus. B. M. jam taip pat sakė, kad jo motina buvo M. M., o jos sesuo buvo A. M. mama.

Liudytojas A. S. patvirtino, kad pareiškėja A. M. yra jo anyta. Jis pažinojo ir B. M., kuris buvo A. M. pusbrolis pagal mamos liniją, nes jų mamos buvo seserys. A. M. mama buvo G. G., o B. M. mama – M. M.. Liudytojas tai žino iš pačios savo uošvės, iš nuotraukų, kuriose matė G. G. ir M. M. kartu, iš paties B. M. pasakojimų. Jis taip pat veždavo savo anytą A. M. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur ji prižiūrėjo tetos M. M. kapus, o dabar prižiūri ir pusbrolio B. M. kapą. Liudytojas patvirtino, kad B. M. namą po jo mirties prižiūri pareiškėja A. M., kad B. M. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, o jo sesuo mirė dar prieš jį.

Kaip matyti liudytojų parodymai visiškai patvirtina tiek pareiškėjos paaiškinimus, tiek minėtų rašytinių įrodymų visumą, nes visi liudytojai patvirtino, kad G. G. ir M. M. buvo seserys, lankydavosi viena pas kitą, o jų vaikai B. M. ir A. M. taip pat lankydavosi vienas pas kitą ir bendravo.

Teismų praktikoje įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi prieštaravimai ir abejonės būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant įrodymus pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai labiau leidžia daryti išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Šioje byloje pateikti pareiškėjos paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai visiškai atitinka visų liudytojų parodymus, liudytojai patys bendravo su pareiškėja, jos pusbroliu B. M., matė bendraujant juos tarpusavyje, matė jų motinas bendraujant kaip seseris ir lankantis vieną pas kitą, todėl abejoti liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, o ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. G. ir M. M. buvo seserys.

Kadangi pareiškėja kita tvarka negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, tai šis faktas nustatytinas teismine tvarka, nes nuo jo nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas paveldint pusbrolio palikimą ( CPK 444 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. ir 448 str., 444 str. 2 d. 9 p. teisėjas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina G. K.-G., mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina M. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) galėtų įrodyti savo giminystės ryšį su B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į kurio palikimą ji pretenduoja.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.