Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje atsakovams L. M. K. ir A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

2012-08-02 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-435-308/2012 buvo nuspręsta iš atsakovo L. M. K. priteisti išlaikymą jo motinai I. G. kas mėnesį po 600 litų iki jos gyvos galvos. Buvo nuspręsta sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau tai nesustabdė jo vykdymo.

LR CPK 667 str. 2 d. numato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 nagrinėdamas kasacinį skundą dėl iš esmės analogiško ieškovės I. G. prašymo atvejui išaiškino:

„Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.“

Šiuo ieškovės I. G. prašymo nagrinėjimo atveju ši suformuota Lietuvos teismų praktika reiškia, kad pagal šiuo metu priverstinai vykdomos pagrindinės prievolės pobūdį (pilnamečio sūnaus L. M. K. prievolė mokėti išlaikymą motinai I. G. kas mėnesį po 600 litų iki jos gyvos galvos), kuri yra asmeninė atsakovo prievolė, atsakomybės subjektu negali būti atsakovo sutuoktinė A. K. ir išieškojimas gali būti nukreiptas tik į vieno L. M. K. sutuoktinio asmeninį turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, siekdamas suvienodinti kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, plenarinėje sesijoje išaiškino:

„prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., K. S., B. A. S., bylos Nr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.“

Šiuo ieškovės I. G. prašymo nagrinėjimo atveju ši suformuota Lietuvos teismų praktika reiškia, kad nesant solidariosios sutuoktinių prievolės antstolio veiklos ribas šiuo atveju apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriame skolininku nurodytas tik L. M. K..

Ieškovės I. G. pateiktas prašymas yra dvejopas: tai yra ir kaip prašymas vykdymo procese (tokių prašymų nagrinėjimą reglamentuoja LR CPK 593 str.), be to jis turi bendrosios ginčo teisenos ieškinio pareiškimo požymių (antrasis prašymo reikalavimas). Toks reikalavimas, jį suformulavus kaip reikalavimą priteisti išlaikymą I. G. iš L. M. K. sutuoktinės A. K., tokį reikalavimą patenkinus, tai būtų pagrindas pradėti išieškojimą A. K. atžvilgiu. Prašyme vykdymo procese, kurio nagrinėjimą reglamentuoja LR CPK 593 str., kur numatytas trumpas (7 dienų) išnagrinėjimo terminas tokio pobūdžio, kaip antrasis I. G. prašymo reikalavimas negali būti keliamas. Po 2011-10-01 įsigaliojusių LR CPK pakeitimų kai kuriuose greituosiuose procesuose (pav. teismo įsakymo bylose) yra numatytas trūkumų šalinimo instituto taikymas, tačiau LR CPK 593 str. nenumato galimybės šalinti trūkumus. Antrasis prašymo reikalavimas paliktinas nenagrinėtas, paliekant ieškovei laisvai pasirinkti ar teikti tokį reikalavimą kartu pridedant reikalingus įrodymus (santuokos liudijimo kopiją ar Gyventojų registro išrašą bei kitus dokumentus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 593 str. 1, 2, 3, 4, 5 d., 296 str. 1 d. 12 p., 297, 298 str. teismas

nutarė:

Atmesti prašymą.

Reikalavimą priteisti išlaikymą I. G. iš L. M. K. sutuoktinės A. K. palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.