Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas, o kitoje dalyje byla nutrauktina.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų (miegamųjų vietų) skaičiaus.

nuo 2018-06-05 iki 2018-06-07 pareiškėjas gyveno 17 būryje (9 lokalinis sektorius), 2 miegamajame, kuris yra 34.15 m² ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 m²;

nuo 2018-06-07 iki 2019-06-28 gyveno 17 būryje (9 lokalinis sektorius), 7 miegamajame, kuris yra 35.85 m² ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.98 m²;

nuo 2019-06-28 iki 2019-07-01 gyveno 8 būryje (7 lokalinis sektorius), 1 miegamajame, kuris yra 35.10 m² ploto, jame įrengta 11 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.19 m²;

nuo 2019-07-01 iki 2019-07-03, nuo 2019-09-05 iki 2019-09-10 gyveno 2 būryje (1.0 lokalinis sektorius), 4 miegamajame, kuris yra 32.41 m² ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.05 m2.. Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-07-03 iki 2019-07-04 gyveno 13 būryje (7 lokalinis sektorius), 3 miegamajame, kuris yra 34.46 m² ploto, jame įrengta 11 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.13 m² Naudojosi sanitariniu mazgu skirtu visam būriui;

nuo 2019-07-04 iki 2019-07-25, nuo 2019-08-02 iki 2019-08-19 gyveno 2 būryje (10 lokalinis sektorius), 6 miegamajame, kuris yra 32,67 m² ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,08 m² . Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-07-25 iki 2019-08-02 gyveno 18 būryje (8 lokalinis sektorius), 10 miegamajame, kuris yra 36.78 m² ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.08 m² Naudojosi sanitariniu mazgu skirtu visam būriui;

nuo 2019-08-19 iki 2019-08-21, nuo 2019-10-16 iki 2019-11-08, pareiškėjas buvo paskirtas uždarosios zonos į kamerų tipo patalpų Nr. 24 (atlikinėjo nutarimu paskirtą nuobaudą), kuri yra 13.45 m² plotojoje įrengta 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,48 m², Sanitarinis mazgo patalpa įrengta kameroje,

nuo 2019-08-21 iki 2019-08-22, nuo 2019-12-19 iki 2019-12-23, pareiškėjas paskirtas ir gyveno 2 būryje (10 lokalinis sektorius), 5 miegamajame, kuri yra 32.01 m² ploto, jame įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.00 m2. Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-08-22 iki 2019-08-23 pareiškėjas buvo paskirtas uždarosios zonos į kamerų tipo patalpų Nr. 1 (atlikinėjo nutarimu pašiurtų nuobaudų), kuri yra 28.77 m² ploto, joje įrengta 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 m². Sanitarinis mazgo patalpa įrengta kameroje;

nuo 2019-08-23 iki 2019-09-05, nuo 2019-09-17 iki 2019-10-10, nuo 2019-12-30 iki 2020-01- 22, pareiškėjas buvo paskirtas uždarosios zonos į kamerų tipo patalpų Nr. 19 (atlikinėjo nutarimu pašiurtą nuobaudų), kuri yra 11.8 m² ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.93 m². Sanitarinis mazgo patalpa įrengta kameroje;

nuo 2019-09-10 iki 2019-09-17, nuo 2019-10-10 iki 2019-10-16, nuo 2020-05-23 iki 2020-11- 12 pareiškėjas paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 2 gyvenamąją patalpą, kuri yra 33.49 m² ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.72 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-11-08 iki 2019-11-12 paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 3 gyvenamąją patalpą, kuri yra 33.48 m² ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-11-12 iki 2019-12-10 pareiškėjas paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 7 gyvenamąją patalpą, kuri yra 19.10 m² ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.77 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-12-10 iki 2019-12-19 paskirtas į 15 būrį (6 lokalinis sektorius), 1 gyvenamąją patalpą, kuri yra 33.49 m² ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.72 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2019-12-23 iki 2019-12-30 laikomas 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 1 miegamajame, kuris yra 29.53 m² ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2020-01-22 iki 2020-02-21 laikomas 20 būrio (4 lokalinis sektorius) 6 miegamajame, kuris yra 30.31 m² plotoj, oje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2020-02-21 iki 2020-05-22 paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 1 gyvenamąją patalpą, kuri yra 34.75 m² ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.86 m². Naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2020-11-12 iki 2020-11-17 paskirtas į 14 būrį (6 lokalinis sektorius), 1 gyvenamąją patalpą, kuri yra 33.78 m² ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos ir esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.75 m², naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu pačiame miegamajame;

nuo 2020-11-17 iki 2021-04-30 gyveno 9 būryje (9 lokalinis sektorius), 2 miegamajame, kuris yra 34.13 m² ploto, jame įrengta 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.79 m². Naudojosi sanitariniu mazgu skirtu visam būriui.

Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti atsakovės įrodymai(b. l. 55-56, 62-78). Taigi pagal pateiktus atsakovės atstovės duomenis, kurie kitais įrodymais byloje nepaneigti, pareiškėjui tenkanti ploto norma ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, todėl jo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose patikimumu ir teisingumu, todėl daromas išvadas grindžia šiais duomenimis. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pareiškėjo argumentas dėl privatumo trūkumo naudojantis sanitariniu mazgu tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 4, 5, 6, 2, 10 lokaliniame sektoriuje ir uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose (tame tarpe ir kamerų tilo patalpose).

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant pareiškėjo nurodytų argumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumą pirmiausiai pažymėtina tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Šios praktikos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėdamas, kad asmuo, kuriam ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi neišvengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

Vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1 punkte nustatyta, kad drausmės grupės nuteistiesiems, priskirtiems lengvajai grupei, galima įsigyti vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg. Teisės, drausmės grupės nuteistiesiems nusipirkti kitų maisto produktų, Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, todėl šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas. Iš byloje esančio pareiškėjo medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 88-89) matyti, kad pareiškėjui nėra diagnozuotas hepatitas C, indikacijų dietiniam maitinimui, taip pat nėra. Šių aplinkybių kontekste teismas konstatuota, kad Alytaus PN vykdė galiojančius teisės aktus, t. y. Vidaus tvarkos taisykles, ir teisėtai nesuteikė pareiškėjui jo prašomų įsigyti kitų maisto produktų. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl to, kad bausmę atliekant drausmės grupėje nebuvo leista įsigyti maisto produktų Alytaus PN parduotuvėje, išskyrus vaisius, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas pažymėjo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaryta tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. O nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan., šioje teisės normoje nėra įtvirtinta. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ 23 punktą, „Nuteistiesiems, atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą <...>Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pagal Alytaus PN direktoriaus 2018-11-12 įsakymu Nr. 1-294 patvirtintą Nuteistųjų, atliekančių bausmę, kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, pasirengimas miegui (patalynės išdavimas) numatytas nuo 22.30 iki 23.00 val. (b. l. 82). Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad iš pareiškėjo patalynė buvo paimama dienos metu, o atiduodama prieš miego laiką, t. y. nuo 7.00 val. iki 8.00 val. paimama, o atiduodama apie 22.30 val. iki 23.00 val. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad toks patalynės paėmimas yra reglamentuotas teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai dėl dienos metu jo teigimu neteisėtai paimamos patalynės laikytini nepagrįstais.

Iš į bylą pateiktos medicininės pažymos (b. l. 88-89) nustatyta, kad pareiškėjas 2020-01-09 atvyko vidaus ligų gydytojo konsultacijai dėl čiužinio išdavimo, išduotas čiužinys naudotis dienos metu laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2020-02-13, taip pat 2020-03-08 išduota gydytojo pažyma dėl čiužinio ir patalynės naudojimo dienos metu. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama turėti visą parą čiužinį (patalynę) laikotarpiu nuo 2020-01-13 iki 2020-02-13, taip pat nuo 2020-03-08, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu paimdami iš pareiškėjo patalynę ir ją išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra 18-28 °C (16 punktas), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, temperatūrą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad pataisos namuose yra įrengta kompiuterizuota šildymo sistema, kuri užtikrina tinkamą oro temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas, temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Iš atsakovo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-12-21 patikrinimo akto (b. l. 114-116) matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą, ar dėl šildytuvo/ventiliatoriaus išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kameros langai išdaužyti, ant sienų ir lubų nusilupę dažai, šviestuvai netvarkingi, lovos aprūdijusios, naktinė apšvieta neveikdavo, tačiau nedetalizavo kokioje konkrečioje kameroje ir kada buvo šie pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl netinkamos patalpų ar inventoriaus būklės (dėl nuo sienų byrėjusio tinko, ar dėl sulūžusių šviestuvų ir t. t.). Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi karšto vandens privalomas tiekimas į apgyvendinimo kameras Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ar kituose teisės aktuose nėra numatytas.

Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamai suteikiamos stomatologo paslaugos, tačiau šio aspekto vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų stomatologo paslaugų suteikimo Alytaus PN, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2018-04-30 iki 2018-06-04 (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu) nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.