Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovė nepateikė, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus BnP Finance, AB ir atsakovės 2018 m. sausio 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-6bc6653j, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 150,00 Eur dydžio vartojimo kreditą 24 mėnesiams. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė ir suteikto vartojimo kredito bei bendros vartojimo kredito kainos iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi 150,00 Eur kreditą, 121,68 Eur palūkanų, kurių metinė palūkanų norma yra 65,00 proc., ir 27,12 Eur administravimo mokestį (CPK 178 straipsnis).

Pradinis kreditorius reikalavimo teisę atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė skolą būtų sumokėjusi (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus su ieškove neatsiskaitė. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, CK 6.886 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 150,00 Eur skola; 54,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, metinė palūkanų norma 65 proc.; 65,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, tai yra 150,00 Eur, nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 27,12 Eur administravimo mokesčio; 3,02 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, delspinigių norma 0,05 proc.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizi­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleis­tas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palū­kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo tenkintinas.

Kadangi ieškinys patenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokes­tis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai:

– 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito;

– 54,94 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 94 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų;

– 65,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, tai yra 150,00 Eur, nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, tai yra 2018 m. liepos 31 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos;

– 27,12 Eur (dvidešimt septynis eurus 12 ct) administravimo mokesčio;

– 3,02 Eur (tris eurus 2 ct) delspinigių;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 235,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 8,00 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) išlaidos už procesinių dokumentų parengimą.

Priteisti iš atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą:

– bylinėjimosi išlaidas: 7,00 Eur (septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei, mokamos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.