Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kirdiejų rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-508-560/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magreira“ direktoriaus K. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magreira“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Magreira“ iškėlė bankroto bylą, 2013 m. liepos 19 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Magreira“ administratore paskyrė UAB „Insolvensa“.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp bankrutuojančios UAB „Magreira“ kreditorės UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ bei UAB „Magreira“ bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, ir UAB „Magreira“ bankroto bylą nutraukė.2015 m. sausio 20 d. nutartimi pavirtintoje taikos sutartyje buvo numatyta, jog kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės 20 166,51 Eur finansinis reikalavimas bus įvykdytas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. Nurodė, kad pagal taikos sutartį UAB „Magreira“ per 15 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. iš 20 166,51 Eur skolos sumokėjo tik 8 402,70 Eur.Atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ (buvusi UAB „Magreira“) prašė kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti bei pakeisti taikos sutartyje numatytą atsiskaitymo su kreditore vykdymo tvarką. Nurodė, jog likusios įsiskolinimo dalies mokėjimas buvo sustabdytas, nes tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2004 m. vasario 13 d. nuomos sutarties sąlygų įgyvendinimo ir vykdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdyto 11 763,81 Eur finansinio reikalavimo išieškojimo iš atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties 3.5 punkte numatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 20 166,51 Eur finansinis reikalavimas bus tenkinamas iš bendrovės lėšų tokiais terminais ir tvarka: 1 680,54 Eur bus sumokėta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; 10 mokėjimų po 1 680,54 Eur bus mokama kas mėnesį po 3.5.1 punkte numatyto mokėjimo atlikimo; 1 680,57 Eur bus sumokėta praėjus mėnesiui po paskutinio 3.5.2 punkte numatyto mokėjimo atlikimo; visas kreditorės reikalavimas bus padengtas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Taikos sutarties 13.2 punkte šalys numatė, jog taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis taikos sutarties sąlygomis.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė per taikos sutartyje nustatytus terminus neįvykdė įsipareigojimo sumokėti taikos sutartyje numatytų sumų, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas ir jai išduodamas vykdomasis raštas. Atsakovės argumentai dėl mokėjimų sustabdymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kadangi šalių nesutarimas dėl 2004 m. vasario 13 d. nuomos sutarties sąlygų įgyvendinimo ir vykdymo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir mokėjimų sustabdymas pagal taikos sutartį tuo pagrindu negali būti pateisinamas. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo keisti ir šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir pakeisti 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytą UAB „Kirdiejų rūmai“ atsiskaitymo tvarką su kreditore Vilniaus miesto savivaldybe. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:„Arvi“ įmonių grupė 2013 m. kovo 14 d. įsigijo UAB „Magreira“ (UAB „Kirdiejų rūmai“) akcijų paketą ir siekė padengti visas ankstesnės UAB „Magreira“ akcininkų skolas. UAB „Kirdiejų rūmai“, vykdydami 2015 m. sausio 20 d. teismo nutartį, pareiškėjai sumokėjo 8 402,70 Eur, likęs įsiskolinimas yra 11 763,81 Eur. Šio įsiskolinimo mokėjimas buvo sustabdytas, kadangi tarp UAB „Kirdiejų rūmai“ ir pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės kilo ginčai dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2004 m. vasario 13 d. nuomos sutarties sąlygų įgyvendinimo bei vykdymo. UAB „Kirdiejų rūmai“ 2014-2016 m., turėdama tikslą investuoti į Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudarė projektavimo ir statybos darbų valdymo paslaugų teikimo sutartis. UAB „Kirdiejų rūmai“ turėjo tikslą išsinuomotus pastatus, atlikus reikiamus statybos darbus, padaryti patraukliais, puošiančiais miestą, kuriuose būtų galima organizuoti įvairius miesto renginius, šventes, parodas. UAB „Kirdiejų rūmai“ visas investicijas 2015-2016 metais buvo nukreipusi į statybą leidžiančių dokumentų gavimą. Nurodytu laikotarpiu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją buvo kreiptasi dėl prašymo išduoti pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui. Projektas nebuvo pabaigtas ir suderintas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė parengtam projektui.Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. pradėjo 2004 m. vasario 13 d. nuomos sutarties vienašališką sąlygų keitimo procedūrą. 2016 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pasirašymą sustabdė nenurodytam terminui. UAB „Kirdiejų rūmai“ ne vieną kartą 2015 ir 2016 m. kreipėsi į pareiškėją dėl pritarimo atlikti kapitalinio remonto darbus, tačiau joks atsakymas iš Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo gautas ir dėl to nuo 2015 m. yra užtrukęs statybą leidžiančio dokumento gavimas, kurio pagrindu būtų galima atlikti nuomojamų patalpų, kurios yra avarinės būklės, kapitalinio remonto darbus. Dėl šių faktinių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-3171-808/2018, kuri yra nagrinėjama ir šiuo metu. Šioje byloje UAB „Kirdiejų rūmai“ yra pateikusi ieškinį teismui, kuriuo prašo pripažinti UAB „Kirdiejų rūmai“ teisę be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti pastatų remontą.Atsižvelgiant į UAB „Kirdiejų rūmai“ kreipimąsi dėl pritarimo rekonstrukcijos projektui, Vilniaus miesto savivaldybės nebendradarbiavimą vykdant nuomos sutartį, faktiškai turėtas investicijas rengiant kapitalinio remonto projektą, UAB „Kirdiejų rūmai“ buvo sustabdę priešpriešinių pareigų Vilniaus miesto savivaldybei vykdymą. Dėl paminėtų aplinkybių UAB „Kirdiejų rūmai“ buvo sustabdžiusi ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą. Ši aplinkybė nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinama kaip esminė, nagrinėjant Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.UAB „Kirdiejų rūmai“ pateikė teismui prašymą pakeisti 2015 m. sausio 20 d. taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką – išdėstyti susidariusį 11 763,81 Eur įsiskolinimą, nekeičiant taikos sutartimi patvirtinto susitarimo esmės, ir nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas bus tenkinamas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., atliekant periodinius mokėjimus. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl netenkina UAB „Kirdiejų rūmai“ prašymo pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant šalių pasirašytos taikos sutarties esmės. Aplinkybė, kad teismas nutartyje nesutiko su UAB „Kirdiejų rūmai“ pateiktais argumentais dėl taikos sutarties vykdymo sustabdymo, negalėjo būti pagrindas nesvarstyti ir netenkinti prašymo dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo (susidariusio įsiskolinimo išdėstymo).Kreditorė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Kirdiejų rūmai“ nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tuo nepagrįstai apriboja Vilniaus miesto savivaldybės galimybes kuo greičiau patenkinti jos finansinį reikalavimą ir atgauti jai priklausančias sumas. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Kirdiejų rūmai“ yra skolinga Vilniaus miesto savivaldybei 11 763,81 Eur. Šią sumą UAB „Kirdiejų rūmai“ yra įsipareigojusi sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei taikos sutartimi, kuri buvo pagrindas nutraukti šiai bendrovei bankroto bylą ir kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi.Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kirdiejų rūmai“ kilęs naujas teisminis ginčas yra visiškai nesusijęs su UAB „Kirdiejų rūmai“ Vilniaus miesto savivaldybei turima pinigine prievole. Priešingai nei teigia UAB atsakovė, savivaldybės sutikimo nedavimas nuomojamų patalpų kapitaliniam remontui ir paskirties keitimui bei taikos sutartimi bankroto byloje prisiimtų įsipareigojimų sumokėti įsiskolinimus savivaldybei nėra priešpriešinės pareigos. Šalių ginčas yra sprendžiamas teisme, todėl nėra teisinio pagrindo UAB „Kirdiejų rūmai“ savavališkai nevykdyti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę, bet ne pareigą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo keisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, numatančių atsiskaitymo su savivaldybe vykdymo tvarką. Pagal taikos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe turėjo būti atsiskaityta nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., tačiau savivaldybė iki šiol nėra gavusi didžiosios dalies įsiskolinimo sumos. Išdėsčius reikalavimo vykdymą apeliantės prašomomis sąlygomis ir tvarka, su savivaldybe dar beveik metus nebūtų tinkamai atsiskaityta. Be to, atsižvelgiant į UAB „Kirdiejų rūmai“ elgesį, nėra garantijų, kad bendrovė tinkamai vykdytų ir pagal naują tvarką išdėstytą Vilniaus miesto savivaldybės finansinį reikalavimą, o ne bandytų jo išvengti, prisidengdama nepagrįstomis priežastimis ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis.Vilniaus miesto savivaldybės veiklos pagrindas yra biudžeto planavimas ir numatytų lėšų tikslinis panaudojimas, visi atsiskaitymai iš savivaldybės biudžeto ar nebiudžetinių fondų yra vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent iš surinktų lėšų yra vykdomos savivaldybės funkcijos – įgyvendinamos savivaldybių tarybų patvirtintos socialinės ir ekonominės bei kitos programos, išlaikomos savivaldybių biudžetinės įstaigos, organizuojamas viešųjų paslaugų teikimas. Atsakovei UAB „Kirdiejų rūmai“, nevykdant įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių įsipareigojimų savivaldybei, yra pažeidžiamas ir viešasis interesas, užkertama galimybė šias lėšas skirti viešosioms funkcijoms tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Magreira“ iškėlė bankroto bylą, 2013 m. liepos 19 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Magreira“ administratore paskyrė UAB „Insolvensa“.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp bankrutuojančios UAB „Magreira“ kreditorės UAB „Investicijų ir inovacijų fondas“ bei UAB „Magreira“ bankroto administratorės UAB „Insolvensa“, ir UAB „Magreira“ bankroto bylą nutraukė.Šalių sudarytoje taikos sutartyje buvo numatyta, jog kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės 20 166,51 Eur finansinis reikalavimas bus įvykdytas ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2015 m. sausio 20 d. teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 28 d.2017 m spalio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo. Nurodė, kad pagal taikos sutartį UAB „Magreira“ per 15 mėnesių iš 20 166,51 Eur sumokėjo tik 8 402,70 Eur. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Kirdiejų rūmai“ neįvykdė taikos sutarties, t. y. UAB „Kirdiejų rūmai“ yra skolinga Vilniaus miesto savivaldybei 11 763,81 Eur.

Dėl priešpriešinės prievolės sustabdymo

CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog UAB „Kirdiejų rūmai“ yra skolinga Vilniaus miesto savivaldybei 11 763,81 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pavirtintos taikos sutarties sąlygos yra aiškios, tačiau atsakovė jų geranorišką nevykdymą grindžia tuo, kad ji turi priešpriešinį reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybei, dėl jo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės 11 763,81 Eur finansinio reikalavimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsakovės nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 st. 3 d.). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 st. 7 d., 6.207 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).Nagrinėjamu atveju, šalių priešpriešinės pareigos nėra susijusios taip, kad būtų galima pateisinti atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ prievolės vykdymo sustabdymą. Priešingai, kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas yra kilęs iš kito teisinio ginčo, patvirtintas bankroto byloje nustatyta tvarka. Bankroto bylą nutraukus, atsakovė taikos sutartimi įsipareigojo per nustatytą terminą patenkinti Vilniaus miesto savivaldybės finansinį reikalavimą, sumokant 20 166,51 Eur. Ginčo dėl likusios mokėtinos sumos nėra, teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdytina. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyti reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybei – pripažinti UAB „Kirdiejų rūmai“ teisę be savivaldybės sutikimo statyti, teikti dokumentus, gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti pastatų remontą, yra ne piniginio pobūdžio, be to, ginčijami teisme, todėl nėra aišku, ar jie galiojantys. Nors atsakovė nurodo, kad rengiant statinio kapitalinio remonto projektą patyrė išlaidas, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad išlaidos buvo patirtos dėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), juolab kad atsakovės nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje iš Vilniaus miesto savivaldybės nereikalaujama priteisti remonto projekto parengimo išlaidų. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atliktas prievolės sustabdymas negali būti pripažintas pateisinamu.

Dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo

Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kaip minėta, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką tik nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).Atsakovė UAB „Kirdiejų rūmai“ nurodė, kad ji pateikė teismui prašymą pakeisti 2015 m. sausio 20 d. taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką – išdėstyti susidariusį 11 763,81 Eur įsiskolinimą ir nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas bus tenkinamas nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., atliekant periodinius mokėjimus, tačiau pirmosios instancijos teismas be jokių argumentų jos prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarkos sąlygas teismas pakeičia vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis (CPK 284 str. 1 d.), pagal kurias taikos sutartyje nurodytų mokėtinų sumų mokėjimas gali būti išdėstytas ar atidėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.Nagrinėjamu atveju, atsakovė pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą išdėstyti susidariusį 11 763,81 Eur įsiskolinimą, nenurodė visiškai jokių aplinkybių, kodėl įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas turėtų būti išdėstytas, tokio pobūdžio aplinkybių atsakovė nenurodė ir atskirajame skunde. Vien atsakovės noras, kad taikos sutarties vykdymas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui, nesant (nenurodžius) svarbių aplinkybių ir teismui nenustačius išimtinio atvejo, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ prašymą atmetė kaip nepagrįstą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdyto finansinio reikalavimo išieškojimo iš atsakovės UAB „Kirdiejų rūmai“ pagal teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas, todėl nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.