Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. liepos 19 d. asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2010 m. lapkričio 25 d. priklauso ieškovei. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. minėtu adresu deklaruota atsakovės V. J. gyvenamoji vieta. Nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovė su atsakove sudarė Panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei laikinai ir neatlygintinai valdyti minėtą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartimi atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mažeikių butų ūkis“ sumokėti 891,22 Eur (3077,22 Lt) įsiskolinimą už komunalines paslaugas suteiktas jai iki sutarties sudarymo pagal 2014 m. spalio mėn. jai pateiktą sąskaitą (Panaudos sutarties 2.5. punktas) bei mokėti UAB „Mažeikių butų ūkis“ už komunalines paslaugas kas mėnesį nuo 2014 m. lapkričio mėn., pagal trečiojo asmens pateiktą sąskaitą (Panaudos sutarties 2.6. punktas). Panaudos sutarties 3.3. punktu šalys sutarė, kad kiekviena iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai prieš 3 mėnesius įspėjusi kitą šalį. Atsakovei nevykdant panaudos sutarties sąlygų, ieškovė 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 20 d. pranešimais apie Panaudos sutarties nutraukimą ir raginimais išsikelti iš buto, įspėjo atsakovę išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 1 d. ir išregistruoti savo gyvenamosios vietos deklaravimą minėtu adresu. Kaip matyti iš byloje pridėtų teismo priimtų sprendimų ir antstolių pažymų apie ieškovės atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, panaudos gavėja, t. y. atsakovė už butui suteiktas paslaugas nemokėjo, todėl iš ieškovės komunalinių paslaugų tiekėjai prisiteisė susidariusias skolas. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis, neįskaitant priteistų skolų, skolos už suteiktas paslaugas komunalines paslaugas tiekiančioms įmonėms sudaro 1708,29 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. Nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad nors atsakovė su ieškove sudarė neatlygintiną panaudos sutartį, atsakovė naudodamasi daiktu privalėjo išlaikyti perduotą turtą ir mokėti komunalinius mokesčius, todėl išanalizavus pateiktus duomenis, laikytina kad ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, teisėtu, todėl tenkintinas visiškai. Taip pat pripažintina, jog atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė sudarytą panaudos sutartį su atsakove, todėl reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę išsideklaruoti gyvenamąją vietą iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad deklaravimo įstaiga deklaravimo duomenis panaikina, kai patalpos savininkas deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo išsideklaruoti savo gyvenamąją vietą, iš ieškovei priklausančių patalpų, atmestinas, kadangi pačios ieškovės prašymu pateiktu deklaravimo įstaigai atsakovė gali būti išdeklaruota iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, tačiau jokių duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas teismui nėra pateikta, todėl vadovaujantis pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovės valstybės naudai priteistina tik 144 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 262, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2018 m. gegužės 20 d. tarp ieškovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą panaudos sutartį, pasibaigusia.

Iškeldinti atsakovę V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3069,36 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 36 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti V. J., jog žyminį mokestį turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakoaė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.