Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui B. J., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl buto atidalijimo. Atsakovei kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtei, pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo kyla iš įstatymo. Tai reiškia, kad atsakovė nuo 1/2 buto dalies įgijimo privalėjo rūpintis turtu ir jį išlaikyti. Kadangi atsakovė nuo buto įgijimo bute negyveno, ieškovas nereikalauja atlyginti sumų, jo sumokėtų už sunaudotą vandenį ir elektrą. Bet tokios paslaugos, kaip šildymas, kitos būtinosios buto išlaikymo paslaugos bei buto administravimo mokesčiai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą įstatyminį reglamentavimą turi būti apmokamos proporcingai pagal turimą bendrosios nuosavybės dalį, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė bute gyveno, ar ne. Iki šiol šias išlaidas padengdavo ieškovas, atsakovė prie buto išlaikymo neprisidėjo, todėl atidalijant dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei atsiranda prievolė atlyginti ieškovui, kaip bendraturčiui būtinąsias buto išlaikymo išlaidas proporcingai atsakovės turimai daliai.

Dėl žemės sklypų ir juose esančių statinių atidalijimo. Priešieškiniu atsakovė reikalauja minėtus žemės sklypus atidalinti taip, kad atsakovei atitektų visas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su visais jame esančiais statiniais (gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais). Tačiau patenkinus tokį atsakovės reikalavimą būtų neproporcingai pažeistos ieškovo teisės, nes visi statiniai atitektų tik atsakovei, nors minėtus statinius su atsakove paveldėjo lygiomis dalimis, kaip motinos palikimą, kuris yra sena šeimos sodyba. Be to, minėtais statiniais teko rūpintis tik ieškovui ir jo sutuoktinei B. J.. Atsakovė gyvendama užsienyje, atvykdavo retai, sodyba nesirūpino, todėl visiškai nesuprantamas ir nelogiškas atrodo atsakovės noras žūtbūt užvaldyti visus statinius. Juk tokiu turtu reikia nuolat rūpintis, jį reikia nuolat prižiūrėti. Todėl, nesutikdamas su tokiu atsakovės reikalavimu, parengė ir su patikslintu ieškiniu teikia naują sklypų atidalinimo planą, kurio esmė ta, kad jį įgyvendinus, būtų proporcingai užtikrintos abiejų bendraturčių teisės, t.y. tiek ieškovo, tiek atsakovės. Pagal pridedamą abiejų žemės sklypų planus ir bendrą sklypų išdėstymo schemą tai akivaizdžiai matyti. Pagal šį planą sklypas kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra padalijamas tokiu būdu, kad atsakovei atitenka 7653 kv. m. ploto sklypo dalis, plane pažymėta „A", kartu su visu gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, garažu ir daržine. Iš pridedamos žemės sklypų schemos matyti, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) „A" dalis turi fizinę ir funkcinę jungtį su sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi (taip pat pažymėta „A", plotas 19325 kv.m. ), kuri taip pat priskiriama atsakovei. Pagal šį planą atsakovui atitenka sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, pažymėta „B", kurios plotas 27918 kv. m.. Į šią dalį patenka du pastatai - svirnas ir tvartas. Analogiškai ir ši sklypo dalis turi funkcinę ir fizinę jungtį su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priskiriama dalimi (plane pažymėta „B", plotas - 6392 kv. m.). Galutinis turto verčių balansas: 9854,25 Lt - 8735 Lt = 1119,25 litų (atsakovės naudai).

Dėl skolos priteisimo. Šalys priėmė savo motinos palikimą ir 2010 m. spalio mėnesį tapo buto bendrasavininkiais. Kadangi atsakovė gyvena Lenkijoje, o ieškovas jokių kitų gyvenamųjų patalpų neturi, be to yra sukūręs šeimą ir turi nepilnametį vaiką, todėl ji leido ieškovui naudotis jai priklausančia 1/2 dalimi buto, mainais už tai, kad ieškovas apmokės visas teikiamas komunalines ir kitas paslaugas bei su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Taigi, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas naudojasi atsakovei priklausančia 1/2 dalimi buto už užmokestį, kuris sudaro 1/2 dalį į butą teikiamų komunalinių ir kitų paslaugų bei su buto išlaikymu susijusių išlaidų kainos. Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 1119,25 Lt skolos, konstatuotina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Įvertinus tokį nesąžiningą ieškovo elgesį, atsakovė yra priversta reikalauti priteisti iš atsakovo jai priklausančios 1/2 dalies buto nuomos kainą už laikotarpį nuo 2010-10-13 iki 2012-06-13, kuri sudaro 4000 Lt sumą.

Teisiniai argumentai. Pirma, kaip žinia, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalas jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įvertinus tokią įstatymų leidėjo poziciją akivaizdu, kad teisiškai racionalu ir reikšminga, jog daiktas turėtų kuo mažiau bendrasavininkių, kadangi tai užkerta kelią ginčams kilti. Antra, įvertinus turimą bendrą turtą šalių interesų pusiausvyrą ir tai, kad atsakovės žiniomis, ieškovas kitų gyvenamųjų patalpų neturi, o atsakovė kartu su jos sutuoktiniu nuolat gyvena Lenkijos Respublikoje, kad ieškovas Žemės sklypo I ir jame esančių Gyvenamojo namo su priklausiniais neprižiūri, netvarko ir jais nesirūpina, todėl atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir siekiant ateityje išvengti galimų šalių nesutarimų bei teisinių ginčų atsakovei natūra priteistinas Žemės sklypas I ir jame esantys gyvenamasis namas su priklausiniais, kurių bendra rinkos vertė 332830 Lt, o ieškovui - butas ir žemės sklypas II, kurių bendra vertė 330000 Lt. Atitinkamai kiekvienai šaliai priteistinos piniginės kompensacijos už jų turto dalis tenkančias natūra kitam bendrasavininkiui. Atlikus priteistinų piniginių kompensacijų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1415 Lt piniginės kompensacijos. Toks atidalijimas iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės labiausiai atitinka jų teisėtus interesus ir nustato jų interesų pusiausvyrą. Trečia, CK nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokią nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi ieškovas nesumoka atsakovei skolos už jai priklausančios 1/2 dalies buto nuomą, į atsakovės raginimus sumokėti skolą nereaguoja ir gera valia jos nesumoka iki šiol, todėl ginant atsakovės pažeistą teisę ir teisėtus interesus iš ieškovo atsakovei priteistina minėta skola.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje pareikšti du reikalavimai - ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir priešieškinis – dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas turi įvertinti šalių pateiktus padalinimo variantus ir parinkti tą, kuris optimalesnis, sudarys galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigs nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Kitaip tariant, tai reiškia, jog teoriškai galimi du bylos procesinės baigties variantai: ieškinio patenkinimas sąlygoja priešieškinio atmetimą, o ieškinio atmetimas – priešieškinio patenkinimą. Tuo tarpu kiti bylos pabaigos variantai - kartu ieškinio ir priešieškinio patenkinimas, ar ieškinio ir priešieškinio atmetimas - materialiosios teisės aspektu logiškai negalimi (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), nebent būtų procesinio pobūdžio kliūčių, ir iš esmės neišsprendžia kilusio šalių ginčo. Teismas turi siekti protingos bendraturčių savininkų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmenini kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita.

Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).

Kiekvienas bendraturtis turi teisę atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (Civilinio kodekso 4.80 str. 2 d.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį kiekvienai šaliai, priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 254000 Lt; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 259000 Lt, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 55800 Lt, kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 1850 Lt, svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1310 Lt, tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6340 Lt, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2630 Lt, ir daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 5900 Lt, esantys (duomenys neskelbtini) 49,27 kv. m. bendro ploto 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 76000 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-31). Taigi, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra rinkos vertė 662 830 Lt, t. y. po 331 415 Lt vertės turto kiekvienai šaliai. Ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto vertės tarp šalių nėra.

Ieškovas patikslintame ieškinyje be reikalavimo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškė ir reikalavimą nustatyti naudojimosi turtu tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika 32) yra išaiškinta, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Iš to seka, kad ieškovas, šiuo atveju pareiškė du visiškai skirtingus reikalavimus.

Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į tai, kad šalys konfliktuoja dėl joms daline nuosavybe priklausančio turto, manytina, kad vienintelis ir teisingiausias ginčo išsprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atitinkamai šaliai kompensaciją pinigais.

Įvertinus šalių, jų atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, bei surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypai, gyvenamasis namas su priklausiniais bei 2 kambarių butas, kuriame gyvena ieškovas su šeima (ginčo tarp šalių kam turi būti priteistas butas, nėra), konstatuotina, kad atsakovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo variantas yra tinkamesnis ir labiau atitinka šalių interesus, užkirs kelią ateityje kilti ginčams tarp ieškovo ir atsakovės, kaip turto bendrasavininkių, todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, o ieškinys šioje dalyje - atmestinas. Pasirenkant atsakovės siūlomą padalijimo variantą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalims priklausantys žemės sklypai pagal savo vertę beveik lygiaverčiai, o buto ir gyvenamojo namo su visais priklausiniais vertė taip pat skiriasi neženkliai, todėl optimaliausias padalinimo variantas yra: atsakovei priteisti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 259 000 Lt, su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 55 800 Lt ir priklausiniais (kiemo rūsiu, svirnu, tvartu, garažu, daržine, kurių bendra vertė 18 030 Lt), esančius (duomenys neskelbtini) o ieškovui – žemės sklypą (unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 254 000 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 76 000 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) išmokant jam kompensaciją pinigais, t.y. 1415 Lt (332 830-330 000=2830:2=1415).

Ieškovas vienu iš patikslinto ieškinio reikalavimų prašo iš atsakovės jo naudai priteisti 1719,80 Lt piniginę kompensaciją už buto komunalinius ir administravimo mokesčius. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bute negyveno, jis nereikalauja atlyginti sumų, sumokėtų už sunaudotą vandenį ir elektrą, tačiau reikalauja, kad atsakovė, proporcingai jai priklausančiai buto daliai, jam kompensuotų būtinąsias buto išlaikymo išlaidas, t.y. išlaidas už šildymą, bei buto administravimo išlaidas, kurios sudaro 1719,80 Lt.

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Atsižvelgiant į tai, taip pat į ieškovo pateiktas sąskaitas už buto komunalinius mokesčius (b.l.78-99), į skolos susidarymo laikotarpį, ieškovo prašoma būtinųjų buto išlaikymo išlaidų suma laikytina atitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas – iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1719, 80 Lt išlaidų už buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą.

Atsakovė vienu iš patikslintų priešieškinio reikalavimų prašo priteisti iš ieškovo jai priklausančios ½ dalies buto nuomos kainą už laikotarpį nuo 2010-10-13 iki 2012-06-13, kuri sudaro 4000 Lt sumą. Ieškovas nurodė, kad sesuo leido jam ir jo šeimai gyventi bute, naudotis jai priklausančia buto dalimi. Pati atsakovė taip pat neneigia to fakto, kad leido broliui su šeima gyventi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, sutarė, kad brolis gyvens ir mokės mokesčius, nurodė, kad: ,,dėl nuomos nesitarė, bet dabar, kai brolis reikalauja kompensacijos, nori, kad brolis sumokėtų už nuomą“. Byloje nesant duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta kokia nors sutartis dėl naudojimosi atsakovei priklausančia buto dalimi, atsakovės priešieškinis dalyje dėl 4000 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo, atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 139,20 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1), už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 3100 Lt (b.l. 116-118), iš viso ieškovas patyrė 3239,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovės priteistina 647,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu sumokėjo 259 Lt žyminio mokesčio (b.l. 19, 99), už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 5070 Lt (b.l. 33), iš viso atsakovė patyrė 5329 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistina 4263,20 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas šalims priteisiamas bylinėjimosi išlaidas įskaityti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,, iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 3 615,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokia tvarka:

- priteisti ieškovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

- priteisti atsakovei R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, unikalus Nr. ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

- priteisti iš atsakovės R. K. 1415 Lt piniginės kompensacijos ir 1719, 80 Lt išlaidų už buto, esančio Vilniuje, Architektų g. 132-19, išlaikymą, viso - 3134,80 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt keturis litus 80 ct), ieškovui V. J.;

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J. 3 615,36 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.