- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-517-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03592-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- B. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo B. J. bei atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė atidalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokia tvarka:
5653/35571 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);19325/25717 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
27918/35571 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);6392/25717 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Dviejų kambarių 49,27 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Priteisti ieškovo naudai iš atsakovės R. K. 1 119,25 Lt piniginę kompensaciją už atidalijimo nekilnojamo turto verčių skirtumą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės R. K. 1 719,80 Lt piniginę kompensaciją už R. K. įsiskolinimą už buto, esančio Architektų g. 132-19, Vilniuje komunalinius ir administravimo mokesčius bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovė R. K. yra ieškovo sesuo ir visą turtą su atsakove įgijo po savo motinos Irenos A. J. mirties 2010-07-06, testatorės turtą paveldėdami lygiomis dalimis. Dėl turto paveldėjimo ir paveldimo turto dalių ar testamento turinio ginčo su ieškove nėra. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovei, kaip buto esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtei, pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo kyla iš įstatymo. Tai reiškia, kad atsakovė nuo ½ buto dalies įgijimo privalėjo rūpintis turtu ir jį išlaikyti. Kadangi atsakovė nuo buto įgijimo bute negyveno, ieškovas reikalauja buto šildymo išlaidas, kitus būtinuosius buto išlaikymo paslaugų bei buto administravimo mokesčius proporcingai pagal turimą bendrosios nuosavybės dalį, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė bute gyveno, ar ne. Iki šiol visas išlaidas ieškovas dengė vienas. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės reikalavimu dėl žemės sklypų atidalijimo, t.y. kad atsakovei atitektų visas žemės sklypas su visais jame esančiai statiniais, pateikė sklypų atidalijimo planą, kuriame nurodė, kokiu būdu turėtų būti padalinti žemės sklypai. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimai dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo yra neaiškūs, prieštaringi ir šalinantys vienas kitą, taip pat, kad ieškovas painioja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir daikto padalijimo institutus. Be to, ieškovas nesuprantamai siekia atidalinti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kartu nori nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką pakeičiant (perskirstant) jau turimas šalių nuosavybės teisės dalis. Tokiu būdu byloje ieškovas nesiekia šalių teisinės taikos ir neužkerta kelio ateityje kilti šalių ginčams.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. pateikė priešieškinį, kurį vėliau ir patikslino (b. l. 100-103) ir prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti-atidalinti R. K. ir V. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą iš jų bendrosios dalinės nuosavybės; priteisti R. K. natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 259 000 Lt, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 55 800 Lt, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 850 Lt, svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 310 Lt, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 6 340 Lt, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 630 Lt, ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 5 900 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. 332 830 Lt vertės bendro turto; priteisti V. J. natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., kurio rinkos vertė 76 000 Lt, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., kurio rinkos vertė 254 000 Lt, t. y. 330 000 Lt vertės bendro turto; priteisti iš R. K. 1 415 Lt piniginės kompensacijos V. J.; priteisti iš V. J. 4 000 Lt skolos R. K. bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad po motinos mirties ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai smarkiai pašlijo, todėl tarp jų tvyro nuolatinė įtampa. Šalys nesutaria dėl bendro nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo, todėl esant nuolatiniams šalių ginčams dėl to ir siekiant užtikrinti teisinę taiką ateityje palikti šalis tokio turto bendrasavininkiais nėra tikslinga. Kadangi ieškovas gera valia (neteismine tvarka) nesutiko pasidalinti paveldėto turto natūra, darytina išvada, jog šalys nesutaria dėl atidalijimo būdo ir minėtą turtą atidalinti be neproporcingos žalos arba pagal ieškovo variantą nėra galimybės, dėl ko atsakovė, kaip bendrasavininkė, reikalauja atidalinti šalių bendrą turtą natūra sumokant piniginę kompensaciją ieškovui. Atsakovė taip pat nurodė, kad kadangi ji gyvena Lenkijoje, o ieškovas jokių kitų gyvenamųjų patalpų neturi, be to yra sukūręs šeimą ir turi nepilnametį vaiką, ji leido ieškovui naudotis jai priklausančia ½ dalimi buto mainais už tai, kad ieškovas apmokės visas į butą teikiamas komunalines ir kitas paslaugas bei su buto išlaikymu susijusias išlaidas. Kadangi patikslintu ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 1 119,25 Lt skolos, konstatuotina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė priversta reikalauti priteisti iš ieškovo jai priklausančios ½ dalies buto nuomos kainą už laikotarpį nuo 2010-10-13 iki 2012-06-13, kuri sudaro 4 000 Lt sumą.
Ieškovas V. J. atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)- palikti nenagrinėtu, o dalyje dėl žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad atsakovė įtraukė į ginčą nekilnojamo turto objektus (butą, gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus), kurie nėra ginčo objektai. Dėl žemės sklypų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdo juos priteisiant natūra atsakovei, o ieškovui-piniginę kompensaciją, atsakovės argumentai nepagristi, kadangi tenkinus tokio pobūdžio reikalavimą, būtų neproporcingai pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, kurias gina įstatymai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies; atidalijo ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokia tvarka:
- priteisė ieškovui V. J. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- priteisė atsakovei R. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
- priteisė iš atsakovės R. K. 1 415 Lt piniginės kompensacijos ir 1 719, 80 Lt išlaidų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, viso – 3 134,80 Lt, ieškovui V. J.; likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į tai, kad šalys konfliktuoja dėl joms daline nuosavybe priklausančio turto, dėl to padarė išvadą, kad vienintelis ir teisingiausias ginčo išsprendimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atitinkamai šaliai kompensaciją pinigais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės R. K. pasiūlytu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo variantu, kaip tinkamesniu ir labiau atitinkančių šalių interesus. Pasirenkant atsakovės siūlomą padalijimo variantą, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šalims priklausantys žemės sklypai pagal savo vertę beveik lygiaverčiai, o buto ir gyvenamojo namo su visais priklausiniais vertė taip pat skiriasi neženkliai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat į ieškovo pateiktas sąskaitas už buto komunalinius mokesčius, į skolos susidarymo laikotarpį, ieškovo prašoma būtinųjų buto išlaikymo išlaidų sumą laikė atitinkančia teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškinį šioje dalyje tenkintino ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 719, 80 Lt išlaidų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą. Nenustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta kokia nors sutartis dėl naudojimosi atsakovei priklausančia buto dalimi, atsakovės priešieškinį dalyje dėl 4 000 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš ieškovo, atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas V. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti, ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo variantas yra tinkamesnis ir labiau atitinka šalių interesus, kadangi tokia teismo išvada yra nepagrįsta jokiais loginiais argumentais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino apelianto pateikto sklypų ir pastatų padalijimo projekto. Be to pirmosios instancijos teismas iš esmės nenurodė, kuo atsakovės pasiūlytas atidalijimo būdas yra pranašesnis už apelianto, taip pat, kad iš apelianto pateikto projekto akivaizdžiai matyti, kad kiekvienas iš bendraturčių galės racionaliai ir patogiai naudotis priteistinomis žemės sklypų dalimis bei pastatais. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuos pastatus apeliantas visą laiką prižiūrėjo, į jų priežiūrą bei pagerinimą investavo savo lėšas tiek motinai esant gyvai, tiek po jos mirties. Tuo tarpu atsakovė niekada šiuo turtu nesidomėjo ir nesirūpino, ką ir pati pripažino teismo posėdžio metu. Be to, norint tinkamai naudotis žemės ūkio paskirties sklypu, jie apeliantui yra būtini, o statytis naujus statinius, jis šiuo metu galimybės neturi. Abi šalys pareiškė reikalavimus atidalinti turtą, tik kiekviena pateikė jos manymu geriausia savąjį variantą, todėl teismas turėjo pareigą ištirti abiejų šalių variantus. Tai, kad su reikalavimu atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliantas pareiškė ir reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką, tik palengvina ginčo išsprendimą tarp bendraturčių, nes sudaro aiškias teisines prielaidas žemės sklypų nuosavybės dalių pertvarkymui.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas- nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, teisingai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, todėl susiklosčius tokiai situacijai tarp šalių, labiausiai šalių interesus atitinkantis ir savininko teises ginantis nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atskirų daiktų valdymas savo nuožiūra. Kaip matyti iš visų teismui pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų, konfliktas tarp šalių atsirado dėl bendrai valdomo turto, nes ieškovas nuolat priekaištauja atsakovei dėl bendrai valdomo turto nepriežiūros. Tokia situacija negalima ir neišnyks tol kol nekilnojamieji daiktai bus valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi ši ieškovo atimami visi žemės pastatai, o naujų jis neturi galimybės statyti yra visiškai nepagrįsti bei ydingi teisine prasme, kadangi daikto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti sąlygojamas ieškovo galimybėmis kurti naujus nekilnojamus daiktus, tai tik ieškovo emocijomis paremti argumentai. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovui būtų palikta galimybė ateityje piktnaudžiauti savo kaip savininko teisėmis, o ieškovo argumentai, kad atsakovė niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo turto yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovė tiesiog stengėsi kuo mažiau kištis į bendrų daiktų valdymą, nes šalys nuolat konfliktuodavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 176 str.,185 str. ir 14 str.) aiškinimo ir taikymo, dėl netinkamo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos taikymo, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Su apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Bendraturčiams nesutarus, kaip ši bendra teisė turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad abi šalys sutinka, jog nagrinėjamu atveju atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra priimtiniausias būdas šalims toliau tinkamai įgyvendinti savo teises, valdant joms priklausančią nuosavybę.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismo sprendimu konstatuota, kad šalys prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausančius: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 76 000 Lt; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančius gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), svirnu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., bendros rinkos vertės 332 830 Lt ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 254 000 Lt rinkos vertės. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymus: ieškovas prašė atidalinti iš bendrosios nuosavybės šalims po dalį kiekvieno iš žemės sklypo, taip pat dalijant šalims žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius statinius, paskiriant dalį statinių vienam, o dalį statinių kitam bendraturčiui pagal pateiktus planus (b.l. 73-75), butą prašė skirti jam visą natūra; atsakovė prašė padalinti nuosavybės teise valdomus objektus skiriant jai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, o atsakovui kitą žemės sklypą ir butą, kuriame jis gyvena su šeima. Pirmos instancijos teismas atsakovės siūlomą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą pripažino tinkamiausią abiems šalims, pasirinktas būdas priimtiniausias, jis nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, taip pat nedaro neproporcingos žalos daiktams bei jų paskirčiai. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir teismų, kartu ir Aukščiausiojo teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas prašydamas atidalinti iš bendrosios nuosavybės pagal jo siūlomą variantą ir toliau siekia visais turtiniais objektais naudotis kartu su atsakove, jis faktiškai prašo perdalinti paveldėtą turtą, nustatant kiekvieno iš bendraturčių kitokią dalį bendrame turte. Toks ieškovo pasiūlymas negali būti laikomas kaip tinkamu atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo variantą bendroji nuosavybė išlieka beveik į visus turtinius vienetus, išskyrus ginčo butą, todėl teismui nustačius, jog nagrinėjamu atveju atidalijimas yra priimtiniausias ir tikslingiausias šalims, nėra pagrindo sutikti su ieškovo pasiūlytu atidalijimo variantu. Taip pat nurodo, jog ieškovo pasiūlytas atidalijimo variantas (buto atidalijimas nuo kitų objektų) kartu su padalijimo variantų (kitus objektus dalinant dalimis) nustatant bendraturčiams kitas, negu jie turi nuosavybėje dalis, prieštarauja bendrosios dalinės nuosavybės savininko teisėms. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašydamas dalinti pastatus, esančius sodybiniame sklype, jo nurodytu būdu, kai gyvenamasis namas atitenka vienam bendraturčiui, o kiti statiniai, esantys tame pačiame sklype, be gyvenamojo namo atitenka kitam bendraturčiui prieštarauja pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto (priklausinio) sampratai (CK 4. 13 str., 4.19 str.), nes priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.), iš to gali daryti išvadą, kad priklausinio nuo pagrindinio daikto kaip atskiro objekto su atskiru sklypu suformuoti nėra galimybės.
Nesutiktina su tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi turtu. Jau vien ta aplinkybė, kad šalys savo interesų nesuderinę taikiu būdu kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo, rodo, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi turtu. Be to iš šalių paaiškinimų matyti, kad konfliktas tarp šalių atsirado dėl bendrai valdomo turto, pats ieškovas šią priežastį motyvavo tuo, kad atsakovė bendrai valdomo turto neprižiūri ir nesirūpina. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad padalijus turtą ieškovo siūlomu būdu nesutarimas tarp šalių neišnyks, nes didesnė dalis nekilnojamųjų daiktų būtų valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybės atidalijant iš bendrosios nuosavybės kompensuoti netenkamo turto dalį kitu turtu; kartu nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., G. G. L., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Ieškovui skyrus butą, kuriame jis gyvena su šeima, ir kaip pats nurodė, jog jam jis labiau reikalingas negu atsakovei, pastarajai pagrįstai ir teisėtai yra paskirtas kitas panašios (gyvenamosios) paskirties objektas – namas su priklausiniai, beje šių abiejų objektų kaina yra panaši. Šalys nuosavybėje turi panašaus dydžio ir vertės du sklypus, todėl pagrįstai teismas paskyrė vieną iš sklypų ieškovui, kitą atsakovei, atsižvelgęs į tai, kad atsakovei skirtame žemės sklype yra jai priskirtas namas su priklausiniais. Apelianto nurodytas argumentas, kad jam skirto žemės sklypo jis negalės naudoti pagal paskirtį neturėdamas kitame sklype esančių pastatų yra atmestinas, nes šis argumentas nėra aplinkybė suvaržanti ieškovo teisę naudoti jam priskirtą žemės sklypą pagal paskirtį. Toks bendro turto padalinimo natūra variantas yra tinkamiausias, atitinka abiejų šalių interesus turėti lygiavertį turtą, nepažeidžiant jų kaip savininkų teisių ir ateityje tą turtą valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra, nepriklausomai nuo kito bendraturčio norų ir interesų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.