Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. G. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžios laiką skaičiuotinas nuo nuosprendžio faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė pagal 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikas išbūtas sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 25 d. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, būtent: 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) , prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiajam patruliui G. G. ir vyriausiajai patrulei I. V. atvykus pagal gautą pranešimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir aiškinantis įvykio aplinkybes, jis (A. G.) nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų - prieiti prie tarnybinio automobilio, nesielgti agresyviai, nesistumdyti, nusiraminti, abiem rankom pastūmė G. G., o G. G. panaudojus kovinius imtynių veiksmus ir pargriovus jį ant žemės, jis (A. G.) priešindamasis iš nugaros pusės apglėbė sulenkta per alkūnę ranka G. G. kaklą ir pastarąjį smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą, po to, dešinės rankos alkūne trenkė G. G. į dešinės rankos dilbį, taip padarydamas nubrodzdinimą dešinio dilbio srityje, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino pareigas vykdančiam policijos pareigūnui ir nežymiai sutrikdė G. G. sveikatą.

2. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. G. veiksmai pagal BK 286 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusiam, statutiniam valstybės tarnautojui, A. G. įvykio metu fiziškai pasipriešino, smaugė sudavė alkūne. Teismas vertindamas A. G. atliktus veiksmus, jų pobūdį ir intensyvumą, neabejojo, kad kaltinamasis suprato, jog panaudodamas fizinę jėgą ir pavojingus sveikatai smurtinio pobūdžio veiksmus, priešinasi valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, ir nori taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

8. Už BK 286 straipsnio dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas A. G. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, naują jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įvykdė nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po laisvės bausmės atėmimo, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius A. G. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymą, jam turi būti paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už vidurkį. Įvertinęs veikos pavojingumą, bausmės skyrimui reikšmingas aptartas aplinkybes, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, teismas parinko dalinį bausmių subendrinimo būdą, pridėtiną bausmės dalį nustatydamas artimesnę minimaliai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, A. G. anksčiau eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamą veiką už, kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po laisvės bausmės atėmimo. Ankstesniais nuosprendžiais jis buvo baustas tiek švelnesnėmis, tiek ir griežtesnėmis bausmės rūšimis, tačiau atlikus bausmes nuteistajam išlaikyti pavyzdingą ir nepriekaištingą elgesį nepavykdavo, jis ir vėl nusikalsdavo. Taigi, A. G. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam A. G. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog A. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta galutine subendrinta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę su kuria gyvena, tačiau pažymėtina, jog šios nurodytos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau akivaizdu, jog jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti, jog nuteistasis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. G. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad A. G. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo A. G. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. G., sudaro 93,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12.2. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, į tai, kad jo skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus trisdešimt tris centus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.