Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2693-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
1-2693-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26805-18-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
L. V.
Suinteresuotas asmuo
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2693-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26805-18-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,kaltinamajam L. V., suinteresuotam asmeniui D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, teistas 2017 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 1900 Eur (50 MGL) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2018 m. birželio 6 d., apie 15.15 val. ties K. Baršausko g. 95 namu, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,34 ‰ promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis L. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 6 d. buvo išgėręs 2-3 vieno litro talpos butelius alaus. Nesijautė labai neblaivus, bet suprato, kad vairuoti negali. Jam paskambino iš garažo, kad atvežtų automobilį remontui. Jis sėdo už automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo, nes iki garažo nedidelis atstumas. K. Baršausko gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrinimo neblaivumą ir pristatė į ligoninę kraujo paėmimui. Automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žmonai, automobilis įgytas šiais metais. Šiuo automobiliu jis naudojasi retai, veža vaikus į mokyklą, darželį. Pripažįsta, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar yra užsikodavęs, nebegeria. Jis namie prižiūri vaikus, sportuoja. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Suinteresuotas asmuo D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo L. V. sutuoktinė. Automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, šiuo automobiliu ji naudojasi, tačiau retai. Jis pirktas už 450 eurų 2018 metais. Įvykio dieną L. V. automobilį paėmė be jos žinios. Automobilio raktai buvo stalčiuje, L. V. žinojo, kur jie yra padėti. Prašo grąžinti jai automobilį.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-liudytojo M. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 6 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK vyriausiuoju patruliu V. B., r. š. „1736“. Apie 15.13 val. iš Kauno apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link Kauno marių. Važiuojant minėtu maršrutu, pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį ties K. Baršausko g. 95 pastatu. Kadangi automobilis judėjo įkalnėje, tai jam labai sukėlė įtarimą tai, kad jis labai stipriai gazavo vis pajudėdamas automobilių eilėje, antroje juostoje. Kaip tik tuo metu jiems į pagalbą atvažiavo ekipažas r. š. „1717“, tai jie visi sustabdė minėtą automobilį apie 15.15 val. Prie automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arčiau buvo jis su kolega, tai jis kartu su kolega nuėjo prie automobilio vairuotojo. Jiems priėjus jis ir toliau labai garsiai ir stipriai gazavo ir vos vos judėjo. Jis pamatė, kad vairuotojas vizualiai atrodė apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat pamatė, kad jis už savo džemperio buvo užsikišęs alaus plastikinės taros butelį. Kadangi buvo atidarytas automobilio langas, jis iš karto įlindo pro langą į automobilio vidų ir užgesino automobilio variklį bei ištraukė automobilio raktelius. Po to atidarė automobilio duris ir pareikalavo, kad vairuotojas išliptų. Šalia jo sėdėjo kitas vyras, kuris taip pat vizualiai atrodė stipriai neblaivus. Vairuotojas neklausė jų kaip policijos pareigūnų teisėto reikalavimo išlipti iš automobilio, todėl jis kartu su kolega jį iš automobilio išlaipino. Reikalavo, kad vairuotojas pateiktų asmens dokumentą, tačiau jis murmėjo kažką jiems visai nesuprantamo. Tuomet jis atliko jam dalinę apžiūrą ir jo džemperio vidinėje kišenėje rado piniginę, kurioje buvo keli dokumentai. Nustatė, kad pilietis yra L. V.. Dar piniginėje buvo airiškas vairuotojo pažymėjimas, išduotas L. Š. vardu. Kai tik išlaipino L. V. iš paskos išlipo ir jo bendrakeleivis E. G., kuris taip pat buvo visas apsvaigęs, šaukė, rėkė, keikėsi, todėl kolegos iš kito ekipažo r. š. „1717“, jį nusivedė į tarnybinį automobilį. L. V. atpūtė kito ekipažo r. š. „1717“ kolega A. Ž.. L. V. labai sunkiai sekėsi pūsti, kol galų gale jam buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas. Po to, L. V. pamatęs kiek įpūtė pradėjo nuo jų bėgti, link K. Baršausko g. esančios šaudyklos. Jis jį pasivijo ir sulaikė, vėliau prisivijo kolega A. Ž.. L. V. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, jis jį įspėjo, kad nurimtų, nes bus panaudotas „Taser“ elektros impulsinis prietaisas, tačiau jam nenusiraminus ir toliau jiems priešinantis, jis panaudojo „Taser“ du kartus. Tuomet jis nurimo ir apsimetė mirusiu, jie kvietė greitąją pagalbą. Po to, jis atsigavo, pradėjo daužyti savo galvą į asfaltą, į automobilį, į kelio bortelį, jie su kolega bandė jį nuraminti ir apsaugoti. Po to šiaip ne taip jį pasodino į tarnybinį automobilį, prisegė saugos diržą ir ruošėsi važiuoti į Kauno klinikas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Tuo metu jis rankas surakintas antrankiais persitraukė į priekį ir pradėjo save smaugti su antrankiais. Jie vėl jį stengėsi apsaugoti, todėl surišo jo kojas vienkartiniais antrankiais, perdėjo antrankius vėl už nugaros ir vėl sodino į tarnybinį automobilį ir vyko į Kauno klinikas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Pakeliui jis vėl išsilaisvino ir pradėjo daužyti ir spardyti automobilį. Tuomet buvo iškviestas dar vienas ekipažas su autobusiuku, persodino jį ten ir jis jį laikė visą kelią iki Kauno klinikų. L. V. bendrakeleivį sulaikė kolegos r. š. „1717“, o dar vienas ekipažas sulaikė automobilį (b. l. 32);

-liudytojos R. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 6 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK vyriausiuoju patruliu A. Ž., r. š. „1717“. Apie 15.13 val. iš Kauno apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link Kauno marių. Važiuojant minėtu maršrutu, jie su kolega pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį ties K. Baršausko g. 95 pastatu. Kadangi automobilis judėjo įkalnėje, tai jai labai sukėlė įtarimą tai, kad jis labai stipriai gazavo vis pajudėdamas automobilių eilėje, antroje juostoje. Kadangi kaip tik tuo metu jiems į pagalbą atvažiavo ekipažas r. š. „1736“, tai jie visi sustabdė minėtą automobilį apie 15.15 val. Kadangi prie automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arčiau privažiavo kolegos r. š. „1736“, tai jie pirmi nuėjo prie automobilio vairuotojo. Ji ėjo iš paskos, matė kad kolega iš kito ekipažo M. J. išlaipino neblaivų vairuotoją iš automobilio „Mazda“. Vizualiai vairuotojas atrodė visai be orientacijos, apsnūdęs, atrodė toks visas sulėtintas. Nusistatė, kad automobilį vairavo L. V.. Matė, kad šalia jo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo E. G.. Jis iškarto išlipo ir pradėjo šaukti ant jų, sakė, kad jie neturi teisės taip elgtis ir pan. Kadangi automobilis buvo sustabdytas gatvėje ir aplinkui vyko automobilių eismas, tai ji su kolega nusivedė ir pasodino jį į tarnybinį automobilį. L. V. irgi šaukė, sakė eis žudytis, vaidino, kad alpsta, daužė savo galvą į asfaltą, smaugė save ir t. t. Tuo metu ji tarnybiniame automobilyje pildė dokumentaciją, o jos kolegos stengėsi L. V. sulaikyti, kad jis savęs nežalotų. L. V. labai sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį, o įpūtus jis bandė nuo jos kolegų bėgti, tačiau buvo sulaikytas. L. V. įpūtė 2,43 promiles. Sulaikytas jis ir toliau trankėsi, daužėsi, spardėsi, keikėsi. Po to, kolegos r. š. „1736“ pristatė L. V. į Kauno klinikas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Ji su kolega išsivežė automobilyje sėdėjusį keleivį, jam buvo surašytas ANK protokolas, dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Jis tarnybiniame automobilyje elgėsi labai agresyviai spardėsi, šaukė (b. l. 35);

-2018 m. birželio 6 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame įvykio aplinkybės nurodytos iš esmės tos analogiškai, kaip ir liudytojo M. J. apklausos protokole (b. l. 7);

-2018 m. birželio 6 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“, patikrinimo kvitu Nr. 3842, kuriame nurodyta, kad L. V., 15.28 val. nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 9);

-2018 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. T-A 5658/2018(01), kurioje nurodyta, kad L. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 14);

-2018 m. birželio 6 d. prietaiso „Taser Nr. X130032R6“, panaudojimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad L. V. atžvilgiu prietaisas panaudotas 3 kartus (b. l. 27);

-2018 m. birželio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad vyr. patrulis A. Ž. pateikė vairuotojo pažymėjimą (b. l. 28);

-2018 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad D. V. pateikė automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir draudimo polisą (b. l. 39).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo L. V. nuosekliais parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,34 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad L. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukeliant realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, turto saugumui ir aplinkai. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, paskirtos bausmės nėra atlikęs – baudos pilnai nesumokėjęs (b. l. 64–70), už analogišką veiką jis yra teistas ir užsienyje, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59–63). Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 54), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2006–2012 metų laikotarpyje gydėsi 5 kartus (b. l. 55–57). L. V. dirba (b. l. 43).

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam netikslinga skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nes kaltinamasis, anksčiau teistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nesumokėjo jam paskirtos baudos. Dabar jis teisiamas už analogiško nusikaltimo padarymą, kas rodo, kad anksčiau paskirta švelniausia bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis vėl padarė nusikaltimą. Teismo manymu, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą anksčiau teistam, administracine tvarka baustam asmeniui, skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo terminą nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis nurodė, kad ėmė gydytis dėl priklausomybės ligų, t. y. jis suprato žalingo alkoholio vartojimo pasekmes, dirba, turi šeimą, todėl siekiant skatinti jo pasiryžimą nenusikalsti, apsaugoti jo socialinius ryšius, laikytina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktai), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi L. V. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2017-05-26 nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo atveju matyti, kad L. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis už analogiškas nusikalstamas veikas teisiamas ne pirmą kartą, teisės vairuoti atėmimo metu, tačiau jis teigiamų išvadų iš to nepadarė, vėl vairavo neblaivus.

Įvertinus aukščiau išdėstytas L. V. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina maksimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vairavimo netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Nusikaltimą, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltinamasis L. V. įvykdė vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,34 promilių etilo alkoholio kraujyje). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas mieste, vienoje judriausių Kauno gatvių, dienos metu. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.

Teisiamojo posėdžio metu D. V. prašė grąžinti automobilį naudotis šeimos reikalams, vežioti vaikus, kadangi automobilis yra registruotas jos vardu.

Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nors ir registruotas kaltinamojo sutuoktinės D. V. vardu, tačiau yra įgytas santuokoje, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kaltinamajam L. V., yra šeimos turtas, kitokių aplinkybių nei kaltinamasis, nei suinteresuotas asmuo nenurodė, todėl pagrindo spręsti, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, nėra. Be to, tiek kaltinamasis, tiek suinteresuotas asmuo D. V. nurodė, kad L. V. turėjo teisę naudotis automobiliu, jie abu vežiojo vaikus į mokyklą, D. V. tokią galimybę įvertino, žinojo apie tai, automobilio raktelius laikė abiems sutuoktiniams žinomoje vietoje namuose.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minėto automobilio konfiskavimą, turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju būtų pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Taigi, nors suinteresuotas asmuo – D. V. nurodė, kad kartais naudoja automobilį vaikų pavežimui į mokyklą, tačiau įvertinus tas aplinkybes, kad kaltinamasis nusikalto jau būdamas teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, iš jo buvo konfiskuotas ankščiau valdytas automobilis, už analogišką teisės pažeidimą – vairavimą apsvaigus jis buvo teistas ir užsienyje, tačiau jokių teigiamų išvadų iš to jis nepadarė, turėdamas galimybę naudotis šeimos automobiliu, juo vėl naudojosi nusikalstamai veikai daryti, vairavo neblaivus, taip itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir keldamas itin didelį pavojų sau ir visuomenei, kas rodo, kad jis yra linkęs sistemiškai daryti šiurkščius naudojimosi transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus, spręstina, kad tik automobilio konfiskavimas yra tinkama ir būtina, taip pat proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri saugoma Kauno apskrities VPK automobilių saugojimo aikštelėje (b. l. 25–26).

Kiti klausimai

L. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 80–85), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kaltinamojo L. V. vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. V. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir draudimo polisas įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. V. vardu registruotą automobilį Mazda 626, valst. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo ir 1644,28 eurų baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– gydytis priklausomybės ligas;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

– turto konfiskavimą, konfiskuojant D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

L. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 33173564, saugomą baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. V. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Transporto priemonės „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir draudimo polisą, saugomus baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė