- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1845-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-695-759/2012 pagal ieškovo Daugiabučio gyvenamojo namo S. Daukanto g. 61, Ukmergėje, savininkų bendrijos ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio gyvenamojo namo S. Daukanto g. 61, Ukmergėje, savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. K. 1010,71 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-14 buvo įregistruota Daugiabučio namo S. Daukanto 61, Ukmergėje, savininkų bendrija. Atsakovas M. K. buvo bendrijos nariu. 2009-05-29 vyko Daugiabučio namo S. Daukanto 61, Ukmergėje savininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta rinkti kaupiamąsias lėšas ir kitus mokesčius namo priežiūrai pagal anksčiau gyventojų mokėtas sumas UAB „Butų ūkis“, t.y. susirinkimo metu buvo nuspręsta vasaros sezono metu iš bendrijos gyventojų rinkti po 0,50 Lt. už 1 kv. m. ir atitinkamai žiemos sezono metu iš bendrijos gyventojų rinkti po 0,30 Lt. už 1 kv. m. Šis susirinkimo protokolas yra nepanaikintas ir galiojantis, o bendrijos nariai iki šiol kaupiamąsias namo lėšas moka kiekvieną mėnesį, vadovaudamiesi šio susirinkimo metu priimtu protokolu ir nutarimu. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai buvo paskaičiuota atsakovo M. K. turima mokėti kaupiamojo mokesčio dalis proporcingai pagal jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Pagal bendrijoje asmeninės nuosavybės teise turimą buto plotą atsakovo M. K. mokama kaupiamųjų lėšų ir kitų mokesčių namo priežiūrai suma atitinkamai sudaro 57,82 Lt žiemos sezono metu ir 71,28 Lt. vasaros sezono metu. 2009-05-29 bendrijos susirinkime priimtą nutarimą atsakovas M. K. vykdė iki 2009 m. gruodžio mėnesio, o vėliau šios savo pareigos nevykdė ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų susidarė įsiskolinimas. 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo gautas atsakovo prašymas išbraukti jį iš bendrijos narių. Kadangi nario išstojimas iš bendrijos nepanaikina pareigos, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiui, rūpintis, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus, todėl atitinkamai ir toliau atsakovas privalo mokėti kaupiamąsias lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas M. K. ir toliau turėjo pareigą mokėti nustatytas sumas, kurios buvo patvirtintos balsuojant šio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, tačiau atsakovas šios savo pareigos nebevykdė. Iš viso nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio M. K. įsiskolinimas sudarė 1650,06 Lt. Apie susidariusį įsiskolinimą ir pareigą mokėti kaupiamąsias lėšas namo priežiūrai atsakovas buvo informuotas raštu kelis kartus, t. y. 2010-04-01 priminimu ir 2011-05-17 pranešimu - raginimu sumokėti skolą, tačiau atsakovas susidariusio įsiskolinimo vis tiek gera valia bendrijai nesumokėjo. Ukmergės rajono apylinkės teismas, tenkindamas pateiktus ieškovo reikalavimus, 2012-02-13 išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo M. K.. Atsakovas minėtą teismo įsakymą įvykdė iš dalies ir 2012-03-01 sumokėjo bendrijai 639,35 Lt. Likusiai daliai 1010,71 Lt M. K. pateikė prieštaravimus, kurie 2012-03-09 kartu su teismo priimtais procesiniais dokumentais buvo įteikti ieškovui. Sprendimas dėl kaupiamųjų lėšų ir kitų mokesčių namo priežiūrai rinkimo pagal anksčiau gyventojų mokėtas sumas UAB „Butų ūkis“, t.y. vasaros sezono metu po 0,50 Lt. už 1 kv.m. ir atitinkamai žiemos sezono metu po 0,30 Lt. už 1 kv.m., buvo priimtas bendru visų daugiabučio namo butų savininkų sutarimu, už šio sprendimo patvirtinimą balsavo 34 butų savininkai, t.y. sprendimas buvo priimtas, pritariant didžiajai daugumai. Iš kaupiamųjų lėšų, renkamų nustatyta tvarka iš visų namo butų savininkų, ginčo laikotarpiu buvo atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbai: buvo atlikti elektros instaliacijos darbai, atliktas daugiabučio namo laiptinių įėjimų remontas (5910 Lt), atliktas aplinkos tvarkymas - nuogrindos įrengimas (3959 Lt), sutvarkyta daugiabučio namo kanalizacija (2980,59 Lt) ir kiti darbai. Atsakovo argumentas, kad reikalaujama sumokėti skolos dalis (1010,71 Lt) yra nepagrįsta šalių (kreditoriaus ir skolininko) susitarimu ar kitais kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtinančiais dokumentais, prieštarauja galiojantiems teisės aktams (LR CK 1.138 str., 4.76 str., 4.81 str., 4.82 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, jog Daugiabučio namo S. Daukanto 61, Ukmergėje, savininkų bendrija ieškinyje nurodo, kad 2009-05-29 bendrijos susirinkime buvo nuspręsta rinkti kaupiamąsias lėšas ir kitus mokesčius namo priežiūrai vasaros sezonu iš bendrijos gyventojų po 0,50 Lt už 1 kv.m, atitinkamai žiemos metu iš bendrijos gyventojų rinkti po 0,30 Lt už 1 kv.m. Prie bylos prijungtame 2009-05-29 protokole Nr. 3 tokio sprendimo nėra. Bendrijos pirmininkas atsakovui pateikė priminimą dėl 2010 m. skolos už buitinių atliekų išvežimą. Šiame priminime yra nurodytos kaupiamos lėšos ir kiti mokesčiai. 2010-08-04 pareiškimu atsakovas pranešė bendrijos pirmininkui, jog pagal bendrijos įstatų 31.7 p. atsakovas išstoja iš bendrijos narių bei informavo, jog nemokėtos kaupimo lėšos bus sumokėtos, kai jis gaus informaciją, numatytą bendrijos įstatų 31.5 p. Gavęs šiuos dokumentus, pagal bendrijos įstatų 42 p., 43 p., 44 p. apmokės išlaidas, proporcingas atsakovo daliai bendroje nuosavybėje. Pagal bendrijos įstatų 66 p. per 5 darbo dienas privalėjo atsakovui duoti atsakymą, tačiau to nepadarė. 2011-05-24 jis parašė bendrijos pirmininkui pakartotinai pareiškimą tuo pačiu klausimu, tačiau nustatyta tvarka atsakymo negavo. Atsakymą gavo į 2010-08-04 pareiškimą tik 2011-05-17, kuriame nurodyta, jog atsakovas išbraukiamas iš bendrijos narių. Jokių finansinių dokumentų atsakovui pateikta nebuvo. Pagal sprendimą rinkti kaupiamąsias lėšas ir kitus mokesčius namo priežiūrai - vasaros sezonu iš bendrijos gyventojų rinkti po 0,50 Lt už 1 kv.m., atitinkamai žiemos metu iš bendrijos gyventojų rinkti po 0,30 Lt už 1 kv.m. atsakovas už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2011-12-31 sumokėjo bendrijai priklausančias kaupiamąsias lėšas 639,35 Lt sumai. Bendrija 2010 m. vasario mėn. pranešime dėl šiukšlių išvežimo nurodo, kad atsakovas už šiukšlių išvežimą skolingas 17,49 Lt, 2010 m. spalio mėn. pranešime nurodo, kad už šiukšles skolos nėra, tačiau ieškinyje įtraukia skolą už šiukšlių išvežimą. Atsakovas už šiukšlių išvežimą moka pats. Pagal bendrijos įstatų 43 p., 44 p. bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis yra nedavęs sutikimo. Pagal bendrijos įstatų 64.2 p. bendrijos pirmininkas sudaro bendro naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinį bei ilgalaikį planą ir teikia šį planą tvirtinimui bendrijos narių susirinkimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012-10-17 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo Daugiabučio namo S. Daukanto 61, Ukmergėje, savininkų bendrijos naudai 1010,71 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Teismas pažymėjo, jog nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 6 d.). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., DNSBĮ 3 str.). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas iš pateiktų priminimo, pranešimo-raginimo, mokėjimo/nemokėjimo detalizacijos nustatė, kad atsakovas mokesčius mokėjo netolygiai, ir nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. susidarė skola už suteiktas paslaugas 1650,06 Lt (b.l. 31, 32, 33, 43). Atsakovas, paskaičiavęs vasaros sezono metu po 0,50 Lt, o žiemos sezono metu po 0,30 Lt už 1m² turimo ploto 2012-03-01 sumokėjo 639,35 Lt kaupimo lėšų (b.l. 42). Teismas nurodė, jog anot atsakovo, jis padengė visas kaupimo lėšas, nes jis moka taip, kaip buvo mokama butų ūkiui - vasaros sezono metu po 0,50 Lt, o žiemos sezono metu po 0,30 Lt už 1m² nuo 67,03 m² turimo ploto, ir tai sudaro atitinkamai 33,65 Lt ir 20,19 Lt. Atsakovas paaiškino, kad jei būtų išdėstytos sumos už eksploataciją, jis nebūtų sutikęs jų mokėti, nes susirinkime taip nebuvo nuspręsta ir gyventojų mokami mokesčiai turėtų būti po 0,50 Lt, o žiemos sezono metu po 0,30 Lt už 1m² nuo turimo ploto. Ieškovas teigia, kad atsakovas kiekvieną mėnesį turi mokėti eksploatacines išlaidas - 9,60 Lt, už šildymo sistemos priežiūrą - 8,01 Lt ir administravimo išlaidas - 20,02 Lt, plius kaupimo lėšas - vasarą – 33,65 Lt, žiemą – 22,19 Lt, bendrai susumavus – žiemą 77,82 Lt, vasarą – 71,28 Lt. Teismas pažymėjo, jog 2009-05-29 bendrijos narių susirinkimo, kurio metu buvo sprendžiamas renkamų mokesčių dydis, protokolas Nr. 3 patvirtina, kad buvo nutarta kaupiamąsias lėšas ir kitus mokesčius rinkti pagal butų ūkio mokėtas sumas (protokolo Nr. 3 4 p.) (b.l. 16). UAB „Ukmergės butų ūkis“ pranešime-sąskaitoje už 2009 m. gegužės mėn. ir priskaitymų ir atsiskaitymų išraše nurodyta, kad be kaupimo lėšų (33,65 Lt vasaros sezono metu ir 20,19 Lt žiemos sezono metu) yra mokamos eksploatacijos išlaidos, administravimo išlaidos, šildymo sistemos priežiūros išlaidos, ir kt. mokesčiai už šaltą vandenį, šiukšles, TV anteną (b.l. 99, 100). Teismas konstatavo, jog 2009-05-29 protokolas Nr. 3 numato ne tik kaupiamųjų lėšų, bet ir kitų mokesčių mokėjimą, kas suponuoja atsakovo pareigą mokėti ieškovui ne tik kaupiamąsias lėšas, bet ir eksploatacines išlaidas, už šildymo sistemos priežiūrą ir administravimo išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra bendrijos narys ar ne. Už šiukšles, šaltą vandenį ir TV anteną ieškovas mokesčių nerenka. Teismui patektame 2009-05-29 protokole Nr. 1 užfiksuotas klausimas dėl turimų lėšų panaudojimo remontui svarstymas, ir nutarta lėšas rinkti pagal butų ūkiui mokamą sumą (b.l. 57). Rašytiniai įrodymai rodo, kad bendrijai buvo suteiktos įvairios remonto paslaugos (b.l. 17-25, 58-65). Pažymėjo, jog atsakovas, nesutikdamas su tam tikrų mokesčių mokėjimu bendrijai, kreipėsi į bendriją su pareiškimu dėl išstojimo iš bendrijos ir reikalavimu pateikti išsamias sąskaitas dėl atliktų darbų ir lėšų panaudojimo (b.l. 38, 39), tačiau nei 2010-08-04, nei 2011-05-24 pareiškimuose atsakovas neginčijo kaupiamųjų lėšų dydžio. Jokių aktyvių veiksmų – betarpiško kreipimosi į bendrijos pirmininką, kreipimosi į teismą – atsakovas nesiėmė. Tuo pačiu metu jis nemokėjo ir visų mokesčių ieškovui. Ieškovas pateikė išsamų paskaičiavimą, iš ko susideda bendrijos kaupimo lėšos (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 210 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-05-29 vyko bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo priimtas susirinkimo nutarimas rinkti lėšas, nustatytą butų ūkio mokamą sumą. Šis susirinkimo nutarimas nepanaikintas ir galiojantis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi 2009-05-29 bendrijos protokolu Nr. 3, nors toks protokolas negalėjo būti parengtas, kadangi tą dieną, t.y. 2009-05-29 vykusio susirinkimo protokolas yra Nr. 1. Ieškinyje nurodytos sumos visiškai neatitinka atsakovo gaunamų sumų, t.y. 0,50 Lt x 67,03 kv. m= 33,52 Lt, tuo tarpu apelianto paskaičiuotos sumos atitinka UAB „Ukmergės butų ūkis“ mokėtas kaupimo lėšų sumas. Apeliantas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių detalių sąskaitų bei nepagrindė ieškinį leistinais rašytiniais įrodymais. Apeliantas palaiko 2012-04-16 įgaliotos atstovės R. K. pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu. M. K. atkreipė į dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pagrįstų mokesčių kasos pajamų orderiai Nr. 921586, Nr. 290924 dėl mokesčių sumokėjimo. Į ieškovo reikalaujamą sumą įskaičiuotos sumos: eksploatavimo išlaidos - 9,60 Lt, už šildymo sistemos priežiūrą - 8,01 Lt ir administravimo išlaidos - 20,02 Lt. Šios konkrečios sumos nustatytos ir paskirstytos, vadovaujantis lygiavos principu - iš kiekvieno bendrijos nario buvo pareikalauta sumokėti po lygiai, neatsižvelgiant į bendrijos nario dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ne tik kaip apskaičiuotos minėtos sumos, bet ir iš kur jos kildinamos. Teismas taip pat neatsižvelgė į apelianto argumentus, išdėstytus teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė visą bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo naštą, nes ginčas galėjo būti išspręstas, nesikreipiant į teismą. Ieškovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėja, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 5 p. už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas turi būti skaičiuojama 80 % šių Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio (LR CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas Daugiabučio namo S. Daukanto 61, Ukmergėje, savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būtent apelianto nurodytame protokole buvo svarstytas klausimas dėl turimų lėšų panaudojimo remontui ir nutarta lėšas rinkti pagal butų ūkiui mokamą sumą, t.y. ne tik mokėtas kaupiamąsias lėšas, o 2009-05-29 bendrijos narių susirinkimo metu, protokolu Nr. 3, buvo nutarta rinkti minėtas sumas, kai bendrijai pirmininkavo atsakovo motina R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2009-05-29 bendrijos susirinkime priimtą nutarimą vykdė tik iki to laiko, kol pirmininkavo jo motina, vėliau savo pareigos nevykdė, susidarė įsiskolinimas. Apeliantas klaidina teismą dėl kasos pajamų orderių, nes ieškovas reikalauja sumokėti likusią nesumokėtą skolą, kuri sudaro 1010,71 Lt. Apeliantas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, negali būti atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, t.y. mokėti tarp butų savininkų nustatyto dydžio kaupiamąjį mokestį (LR CK 4.82 str., 4.83 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas, tame tarpe kaupiamąsias lėšas, kai bendraturtis nėra daugiabučio namo savininkų bendrijos narys.
Nustatyta, kad ieškovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio S. Daukanto g. 61, Ukmergėje, savininkų bendrija.
Atsakovui nuosavybės teise nuo 1997-09-10 priklauso 67,30 kv.m. ploto keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini) (b.l 144-146).
Bendrijos narių susirinkimas 2009-05-29 yra priėmęs nutarimus (b.l. 16, 57) dėl pastato kaupiamųjų lėšų ir kitų mokesčių rinkimo pagal butų ūkio mokamą sumą, kurie yra galiojantys, nes nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi 2009-05-29 bendrijos protokolu Nr. 3 (b.l. 16), kadangi jis neprieštarauja 2009-05-29 protokolui Nr. 1 (b.l. 57). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek protokolas Nr.1, tiek protokolas Nr. 3 yra pasirašyti tuometinės bendrijos pirmininkės R. K., kuri nagrinėjamoje byloje atstovavo pagal įgaliojimą (b.l. 49) atsakovą, ir šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai, ginčijant 2009-05-29 bendrijos protokolo Nr. 3 (b.l. 16), bei 2009-05-29 protokolo Nr. 1 turinį.
Ieškovas į bylą pateikė dokumentus (b.l. 19 – 33, 58-79), patvirtinančias atsakovo 1010,71 Lt skolą už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio.
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 6 d. ir 7 d. numato, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte; taip pat kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pareiga mokėti mokesčius už gyvenamojo namo bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis, o ne jo buvimu ar nebuvimo gyvenamojo namo savininkų bendrijos nariu.
Apelianto argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, taip pat CPK 270 straipsnio pažeidimo grindžiami apelianto tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti sumų neteisėtumo bei neekonomiškumo ir, be to, atmetė šiuos, neišdėstydamas jokių tokio sprendimo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinys neteikia pagrindo konstatuoti, kad šį procesinį sprendimą priėmęs teismas, spręsdamas, ar atsakovas skolingas ieškovui ieškinyje įvardytą pinigų sumą, apskaičiuotą pagal galiojančius bendrijos narių susirinkimų nutarimus, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, bei vertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, pažeidė CPK normas.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi dydžiai yra pagrįsti, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu apeliantas neįrodė, kad nėra skolingas ieškovui pagal apelianto ginčijamą sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti skolos sumų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o apelianto pateiktas kitoks jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti skolos sumų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą pažeidus įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi pareigą mokėti priteistą sumą, o atsakovui nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaitęs, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 1010,71 Lt skolą už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn.
Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, juo išspręsti visi bylai reikšmingi klausimai, aiškiai pasisakyta, kodėl tenkinamas ieškovo ieškinys. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su paties ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis gyvenamojo namo bendrasavininkų atžvilgiu laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovo prievole mokėti ieškovo ieškinyje prašomą priteisti 1010,71 Lt sumą ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovo teises.
Bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą (Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.L2-412-759/2012, b.l. 9), 200 Lt (b.l. 6), 400 Lt (b.l. 83), iš viso 700 Lt.
Vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų maksimalus dydis gali būti apskaičiuotas ieškovo advokato padėjėjos teisinėms paslaugas apmokėti:
už pareiškimą išduoti teismo įsakymą 320 Lt (0,5 x 800 Lt (MMA galiojo išlaidų susidarymo metu) x 80 %);
už ieškinį 1920 Lt (3 x 800 Lt x 80 %);
už atstovavimą teismo posėdžiuose 384 Lt: 2 val. (b.l. 87-95 Lt), 1 val. 40 min. (b.l. 161-106) (apskaičiuota 4 val. x 96 Lt (0,15 x 800 Lt =120 Lt (80 %)), t.y. iš viso 2624 Lt.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo ieškovo naudai 700 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus galimo 2624 Lt dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 700 Lt sumą, kaip nepažeidžiančią ieškovo teisių ir teisėtų interesų ir sudarančią tik 27 % maksimalios sumos. Tai, kad skolos dydis sudarė 1010,71 Lt sumą, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris yra mažesnis už ieškinio sumą, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.4 p., 8.18 p., 9 p.). Teismas konstatuoja, kad tarp šalių kilęs ginčas negalėjo būti išspręstas, nesikreipiant į teismą, nes atsakovas, 2012-02-17 gavęs 2012-02-13 teismo įsakymą priteisti 1650,06 Lt skolą, 2013-03-01 pateikė prieštaravimus ir kasos pajamų orderį dėl dalies skolos 642,35 Lt sumai apmokėjimo, tuo patvirtindamas, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, nagrinėtas teismine tvarka (Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.L2-412-759/2012, b. l. 16-20). Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 127) apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai. Teismas nemažina šių išlaidų dydžio, įvertindamas tai, kad pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p. nustatyta maksimali 960 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA) x 80 %) suma už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą (LR CPK 3 str. 6 d., 88 str., 93 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo Daugiabučio gyvenamojo namo S. Daukanto g. 61, Ukmergėje, savininkų bendrijos naudai.