Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-08 · Administracinė byla Nr. eI-2838-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
eI-2838-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04036-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Beata Martišienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
A. P., R. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2838-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04036-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. (A. P.) ir R. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. P. ir R. N. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:

1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-951(00384; 00385) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams A. P. ir R. N.“.

2) Įpareigoti Departamentą klausimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo spręsti iš naujo.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjų manymu, Departamentas sprendimą priėmė, klaidingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos interpretuodamas nesivadovavo esminiais principais, rėmėsi tik prielaidomis, taip pat praleido visus galimus terminus sprendimui priimti, apie termino pratęsimą neinformavo pareiškėjų.

Mano, kad Departamentas netinkamai atliko tyrimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Finance Alliance“ fiktyvumo. Nesutinka su Departamento išvadomis, kad kitų įmonių neįtraukimas į verslo planą ir verslo plano sudarymas likus 3 dienoms iki kreipimosi į Departamentą leidžia teigti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius nevykdė veiklos pagal verslo planą.

Pažymi, kad klientai į verslo planą nebuvo įtraukti, nes su jais buvo nutrauktos buhalterinės apskaitos sutartys, o verslo plano patvirtinimas prieš kreipiantis į Departamentą negali būti vertinamas kaip verslo plano nevykdymas. Klientų reguliariai atliekami mokėjimai patvirtina faktą, kad bendrovė turi nuolatinių klientų, o tai rodo ir jos veiklos tęstinumą. UAB „Adonera“ yra neatsiskaičiusi už bendrovės paslaugas ir tai bendrovės buhalterinėje apskaitoje nurodoma kaip įsiskolinimas, o UAB „RM Trading company“ yra atlikusi avansinį mokėjimą sudarant sutartį, todėl banko išraše šis atsiskaitymas nėra matomas.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjų atstovas pateikė baigiamąją kalbą, kurioje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas, kai tapo UAB „Finance Alliance“ akcininku, turėjo leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu (buvo UAB „Expotrading“ dalyvis). Tai, kad į migracijos įstaigas kreipėsi per vienerius metus nuo UAB „Finance Alliance“ įsteigimo, patvirtina, jog bendrovė įsteigta užsiimti bendrovės dokumentuose numatyta veikla ir tai paneigia atsakovo argumentus dėl fiktyvios įmonės.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad sprendimas priimtas, išanalizavus visas faktines aplinkybes ir gautus įrodymus ir sprendime pagrįstai konstatuota, kad bendrovė, kurios akcininkas yra pareiškėjas A. P., yra fiktyvi įmonė, o pats pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 45 straipsnyje numatytų pagrindų. Sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja R. N. neatitinka Įstatymo 43 straipsnyje numatytų sąlygų.

Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo, siekė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti visas faktines aplinkybes ir suteikė pareiškėjui A. P. galimybę teikti paaiškinimus, taip pat apklausė bendrovės darbuotojus, atliko bendrovės patikrinimus įvairiais adresais.

Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau negu Įstatyme nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas, atsakovo teigimu, savaime nepaneigia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo teigimu, įvertinus surinktus duomenis, faktines aplinkybes, ir atliktų patikrinimų rezultatus, buvo pakankamas pagrindas priimti sprendimą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant. Prašyme papildomai paaiškino, kad juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Expotrading“ yra bankrutavusi, pareiškėjas jos akcininku buvo iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovo nuomone, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo vykdyta veikla UAB „Expotrading“, nesusijusios su ginčijamu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo jų prašymus išnagrinėti iš naujo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 3 d., o pareiškėjai 2016 m. gegužės 10 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2017 m. rugsėjo 3 d.

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „Finance Alliance“ (Mėsinių g. 3-7, Vilnius), 2017 m. birželio 29 d. Departamentui pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi. Prašyme nuolatinę gyvenamąją vietą ir faktinę gyvenamąją vietą per pastaruosius 10 metų nurodė (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad nuo 2014 m. yra UAB „Finance Alliance“ komercijos direktorius. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Finance Alliance“ verslo planą, išplėstinį išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, įstatus, akcininkų sąrašą, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, trijų bendrovės darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečių – darbo sutartis ir kitus dokumentus.

Pareiškėja tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena sutuoktinis, 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Migracijos valdybai pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos liudijimą, turimas pragyvenimo lėšas, gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus bei kitus dokumentus.

Departamento Imigracijos skyrius ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, pareiškėjams atsisakė pakeisti leidimus laikinai gyventi. Sprendime konstatavo, kad UAB „Finance Alliance“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, nes iš pateiktų sutarčių su įmonėmis ir kitų dokumentų matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat konstatavo, kad bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, o pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie bendrovę, jos veiklos vykdymo vietą, jo dalyvavimą bendrovės veikloje, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kas rodo užsieniečio nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjo ilgalaikių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinei (taip pat pareiškėjai šioje byloje) leidimą atsisakyta pakeisti tuo pagrindu, kad jos sutuoktiniui nebus išduotas naujas leidimas laikinai gyventi.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 40 straipsnyje, t. y., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (1 dalies 3 punktas); jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas (5 punktas) ir kt.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pažymėtina, kad sąlyga vykdyti veiklą pagal verslo planą yra expressis verbis (liet. aiškiais žodžiai, tiesiogiai) nurodyta Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ne mažiau nei pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovė veiklą vykdė būtent pagal šį planą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3414-502/2018 ir kt. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad “Bendrovės verslo planas buvo patvirtintas tik pora savaičių prieš pareiškėjai kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Bendrovė objektyviai negalėjo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius vykdyti veiklą pagal verslo planą. Tai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi“. Toks aiškinimas dėl verslo plano parengimo datos atitinka naujausią LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. Pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4637-575/2018, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018).

Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su 2017 m. birželio 29 d. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė UAB „Finance Alliance“ 2017 m. birželio 26 d. verslo planą. Kadangi bendrovės verslo planas sudarytas prieš 3 dienas iki pareiškėjo kreipimosi pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl darytina išvada, kad bendrovė negalėjo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius vykdyti veiklą pagal verslo planą, t. y. UAB „Finance Alliance“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos leidimui išduoti.

Iš Sprendimo turinio ir byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Departamentas sprendimą priėmė, atlikęs pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, pateikęs užklausą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai atlikti UAB „Finance Alliance“ patikrinimą ir gavęs patikrinimo rezultatus, taip pat remdamasis Sodros duomenimis apie bendrovėje įdarbintus darbuotojus, juridinių asmenų registro duomenimis apie įmones bei apklausų duomenimis.

Departamentas patikrinimo metu nustatė, kad UAB „TerraOil“ nėra nė vieno dirbančio asmens nuo 2016 m. vasario 29 d., UAB „Divesvita“ – nuo 2016 m. kovo 7 d., UAB „Violetos prekyba“ – nuo 2016 m. kovo 31 d., UAB „TG Company“ – nuo 2016 m. liepos 12 d.

Pažymėtina, kad byloje pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad UAB „TerraOil“ paskutinis darbuotojas dirbo iki 2016 m. vasario 29 d., UAB „Divesvita“ dirbo vienintelis darbuotojas iki 2016 m. kovo 7 d., UAB „TG Company“ paskutinis darbuotojas dirbo iki 2016 m. liepos 12 d., UAB „Violetos prekyba“ paskutinis darbuotojas dirbo iki 2016 m. kovo 31 d. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad „UAB „Finance Alliance“ šioms bendrovėms jokių paslaugų neteikia, nors pateiktame 2017 m. birželio 26 d. verslo plane deklaruojama, kad bendrovė buhalterinė apskaitą teikia, be kita ko, ir šioms bendrovėms.

Departamentas taip pat nustatė, kad UAB „Finance Alliance“ išrašė 4 sąskaitas faktūras UAB „Adonera“ ir 6 – UAB „RM Trading company“, tačiau šios bendrovės pagal pateiktą UAB „Finance Aliance“ banko sąskaitos išrašą nepervedė bendrovei jokių lėšų. Pareiškėjai skunde nepaneigė to, kad iš šių bendrovių negavo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, nurodė, kad UAB „Aldonera“ nėra atsiskaičiusi, o UAB „RM Trading company“ yra atlikusi tik avansinį mokėjimą, kuris banko išraše nėra matomas. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, kad paslaugos minėtoms bendrovėms apskritai buvo teiktos.

Departamentas nustatė, kad UAB „Sonver Baltic“, UAB „Ronteka“, UAB „EM3”, UAB “Terra Oil” vienintelė akcininkė yra pareiškėjo sutuoktinė, o advokato Mindaugo Kazlausko kontora, UAB „Ekspertų grupė“, UAB „TG Company“, UAB „Bioxitrox“, UAB „Dantų gydytojas“, UAB „Adonera“, UAB „Vytenio investicijos“, UAB „Deloreta“, UAB „Edgara“, UAB „Melikba“, UAB „Dantų partneriai“, UAB „Dzanatas“ ir UAB „Noverseta“ yra susijusios su advokatu Mindaugu Kazlausku, jo artimaisiais ir jo kontoros darbuotojais ar užsieniečiais, turinčiais, siekiančiais gauti ar kada nors turėjusiais leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, taip pat V. Š., kuris Departamentui žinomas kaip asmuo, užsiimantis įmonių steigimu, vėlesniu jų perleidimu užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi, kai kuriose bendrovėse yra dirbusi dabartinė UAB „Finance Alliance“ direktorė, t. y. paslaugas ši bendrovė teikia susijusiems subjektams. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė nei rašytiniais nei kitokiais įrodymais.

Vertinant visų aplinkybių ir įrodymų visumą, sutiktina su Departamento išvada, kad tai, jog M. I. yra ir bendrovės direktorė ir tuo pačiu vyr. buhalterė, kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos skaidrumo.

Departamentas nustatė, kad UAB „Finance Alliance“ darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus.

Fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar vadovui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Sodros duomenimis UAB „Finance Alliance“ 2017 m. lapkričio 13 d. dirbo V. B. (V. B.), M. I., N. T. ir pareiškėjas, viso 4 darbuotojai.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Finance Alliance“ buveinės adresas yra Mėsinių g. 3-7, Vilnius. Tokį patį bendrovės adresą nurodė ir pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas Mėsinių g. 3-7, Vilnius. Taigi, UAB „Finance Alliance“ buveinė yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame bute.

Byloje pateiktas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto R. O. (R. O.) 2017 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-32639, kuriame nurodyta, kad adresu Mėsinių g. 3-7, Vilnius, durų niekas neatidarė. Susisiekus su bendrovės direktore M. I., paaiškėjo, kad bendrovės buveinė yra Vytauto g. 33, Vilnius. Šiuo adresu nuvykus, buvo rasta tik pati direktorė. Pastaroji nurodė, kad teisininkė N. T. atostogauja, A. P. (pareiškėjas) yra Rusijos Federacijoje, į Lietuvą atvyksta dažnai, tačiau nenurodė periodiškumo ir atvykimo tikslo, o kur yra įmonės apskaitininkas V. B., negalėjo nurodyti. Bendrovės direktorė paaiškino, kad apie UAB „Manpower Lit“ nėra nieko girdėjusi, UAB „Finance Alliance“ nei iškabos, nei tinklapio neturi, veiklos nereklamuoja. Apklaustas V. B. nurodė, kad su bendrovės akcininkais nebendrauja, jų išvardinti negali, taip pat negali paaiškinti, kokias pareigas užima N. T., nors ir paminėjo, kad su ja kartu dirba.

Byloje taip pat pateikta 2016 m. gruodžio 14 d. aplinkosaugos dokumentų tvarkymo sutartis tarp UAB „Finance Alliance“ ir UAB „Manpower Lit“, kurią pasirašė M. I., kaip UAB „Finance Alliance“ direktorė. Pateiktos sąskaitos faktūros, kurias taip pat išrašė M. I. ir pagal kurias į UAB „Finance Alliance“ banko sąskaitą buvo pervestos lėšos. Tai, kad bendrovės direktorė nežino apie įmonę, kuriai išrašė sąskaitas faktūras ir su kuria pasirašė sutartį, sudaro pagrindą abejoti, kad UAB „Finance Alliance“ realiai teikė paslaugas UAB „Manpower Lit“. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie N. T. atostogas, todėl bendrovės direktorės paaiškinimai dėl šios darbuotojos nebuvimo darbo vietoje vertintini kritiškai.

Apklausoje N. T. nurodė, kad anksčiau jos darbo vieta buvo senamiestyje, tačiau nei adreso, nei laikotarpio nenurodė, taip pat negalėjo tiksliai atsakyti, kada ir kodėl buvo pakeistas bendrovės biuro adresas į Vytauto g. 33, Vilnius. N. T. nurodė, kad darbą UAB „Finance Alliance“ surado dirbdama advokato Mindaugo Kazlausko kontoroje, kuri atstovavo bendrovę. Apie savo funkcijas UAB „Finance Alliance“ detaliai negalėjo papasakoti, nežinojo, kas tvarko bendrovės buhalteriją, paklausus apie A. P., nurodė, kad jis yra komercijos direktorius, atvykęs būna jų patalpose, įmonės darbuotojams jo dažnai trūksta, tenka derinti klausimus su juo telefonu. Taip pat nurodė, kad be darbo UAB „Finance Alliance“ dar dirba advokato Mindaugo Kazlausko kontoroje. Pažymėtina, kad advokato kontora įsikūrusi adresu Vytauto g. 33, Vilnius, o patikrinimo metu UAB „Finance Alliance“ direktorė M. I. šį adresą nurodė, kaip bendrovės buveinės adresą.

Įvertinus pareiškėjo atsakymus apklausoje, sutiktina su Departamento išvada, kad pareiškėjo žinios apie bendrovę, jos valdymą ir darbuotojus yra paviršutiniškos, į daugelį klausimų jis atsakė abstrakčiai ir neinformatyviai, o tai kelia pagrįstų abejonių apie realų jo įsitraukimą į bendrovės veiklą ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Pavyzdžiui, pareiškėjas netiksliai atsakė, kada, iš ko ir už kokią sumą įsigijo bendrovės akcijų, kur įvyko sandoris, neteisingai nurodė bendrovės nuosavo kapitalo dydį, nors tai vienas iš pagrindinių reikalavimų, taikomų įmonei, kurių dalyviai (užsieniečiai) siekia gauti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, konkrečiai nenurodė savo indėlio į bendrovės veiklą, o tik abstrakčiai atsakė, kad stengiasi dirbti kolektyve ir kolektyvo naudai, neteisingai nurodė bendrovės pelną 2016 m., teigė, kad jo faktinė darbo vieta Vytauto g. 33, Vilniuje, ten įrengtos trys darbo vietos, nors iš Sodros duomenų matyti, kad bendrovėje dirbo 4 darbuotojai, taip pat nurodė, kad bendrovėje dirba 5–6 dienas per mėnesį, nors darbo sutartyje nustatytas 1 val. per dieną, 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas, neapibūdino ne tik savo funkcijų bendrovėje, bet ir nenurodė kitų darbuotojų funkcijų, nežinojo sutarties su UAB „Manpower Lt“ detalių, tik nurodė, kad šią sutartį tvarkė generalinis direktorius, tačiau direktorė paaiškino, kad apie šią įmonę nėra nieko girdėjusi.

Teismas sutinka su Departamento tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis dėl UAB „Finance Alliance“ fiktyvumo. Iš darbuotojų paaiškinimų matyti, kad bendrovėje jie faktiškai nedirba, o įdarbinti tik tam, kad būtų imituojamas bendrovės veiklos vykdymas ir pareiškėjas (bendrovės akcininkas ir komercijos direktorius) atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui gauti, o ne kad realiai užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų pateikti dokumentai ir skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių aplinkybių, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad jo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi deklaruotas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę. Pareiškėjo argumentai, kad, tapdamas UAB „Finance Alliance“ akcininku, turėjo leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu (buvo UAB „Expotrading“ dalyvis) ir tai, jog kreipimasis dėl leidimo laikinai gyventi per vienerius metus nuo UAB „Finance Alliance“ įsteigimo parodo, jog bendrovė nėra fiktyvi, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Leidimo išdavimo pagrindą prašyme nurodė dalyvavimą UAB „Finance Alliance“ veikloje, o ne UAB „Expotrading“, todėl Departamentas turėjo pareigą vertinti duomenis apie pareiškėją ir jo nurodomą veiklą UAB „Finance Alliance“, o kreipimosi dėl leidimo išdavimo laikas savaime neįrodo, kad įmonė nėra fiktyvi.

Pažymėtina, kad nors Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Departamento nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Pareiškėjai skundą grindžia, be kita ko, argumentais, kad Departamentas jų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi nagrinėjo ilgiau nei tai nustato teisės aktai.

Remiantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punktu, užsieniečio prašymas pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.

Kaip minėta, pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 2017 m. birželio 29 d., o pareiškėja – 2017 m. birželio 30 d. Ginčijamas sprendimas priimtas 2017 m. lapkričio 16 d. Taigi, akivaizdu, kad prašymus Departamentas nagrinėjo ilgiau nei 2 mėnesius.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai išsiuntė prašymą atlikti UAB „Finance Alliance“ patikrinimą: nuvykti į biurą Mėsinių g. 3–7, Vilnius ir patikrinti, ar įrengtos darbo vietos, ar yra bendrovės iškaba, apklausti bendrovės darbuotojus ir iki 2017 m. liepos 31 d informuoti apie patikrinimo rezultatus. Patikrinimo išvadą Departamentas gavo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Departamento Imigracijos skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. išsiuntė kvietimą pareiškėjui atvykti į apklausą 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir pateikti papildomus dokumentus. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl būtinybės surinkti visą informaciją iš kitų institucijų, organizuoti apklausas.

Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos įpareigoja Departamentą išsiaiškinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prašymų nagrinėjimo trukmė ir procedūriniai pažeidimai nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Departamento sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018).

Kaip matyti, šiuo atveju buvo siekiama išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, todėl Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, užtruko ilgiau nei Įstatyme nustatyta, tačiau teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Departamentas pareiškėjo atžvilgiu tinkamai pritaikė Įstatymo normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, todėl, atsisakius pakeisti leidimą laikinai gyventi jos sutuoktiniui, pagrįstai atsisakyta pakeisti leidimą ir pareiškėjai.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Departamentą klausimą dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo spręsti iš naujo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Taigi, netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis išvestinis reikalavimas taip pat netenkintinas, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. (A. P.) ir R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėIveta PelienėEgidija Puzinskaitė