Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1251-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1-1251-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39607-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
Ž. N.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Byla Nr. 1-1251-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39607-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,kaltinamajam Ž. N., jo gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi, suėjus 3/4 probacijos termino, jo priežiūra nutraukta prieš terminą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) 700 m, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu 16.32 val. jam buvo nustatytas 1,96 ‰ girtumas, 16.51 val. jam buvo nustatytas 1,97 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. pas savo dėdę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, padėjo kasti bulves. Bulviakasio metu vartojo alkoholį, išgėrė apie 2,5 litro alaus. Po bulviakasio grįžęs į savo namus, apie 16 val. sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaime esančią degalinę nusipirkti tepalo. Paprašė savo draugės, kad nuvežtų jį iki degalinės, tačiau su drauge susipyko ir ji atsisakė nuvežti jį iki degalinės. Todėl nutarė iki degalinės važiuoti pats. Jis jautėsi apsvaigęs ir suprato, kad pats negali vairuoti automobilio dėl prieš tai išgerto alkoholio, tačiau nutarė rizikuoti. Todėl sėdo už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo į degalinę. Automobiliu važiavo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Grįždamas iš degalinės, kelyje (duomenys neskelbtini), ties radaru jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį. Apgadinto automobilio vairuotojai jis pats pasakė, kad yra neblaivus, kad eismo įvykio deklaracijos pildyti negalima, todėl apgadinto automobilio vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 10–15 minučių į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė jam girtumą – pirmą kartą jam buvo nustatytas 1,96 ‰ girtumas, o maždaug po 15 minučių – 1,97 ‰ girtumas. Su jam nustatytu girtumu sutiko, todėl į gydymo įstaigą nevyko. Po to policijos pareigūnai jį sulaikė ir nuvežė į policijos įstaigą. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Anksčiau jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones, bet 2016 metais ši teisė jam buvo atimta ir iki šiol minėtos teisės jis nėra atgavęs. Savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu – vertina labai blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Ateityje ketina taip nebesielgti.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis Ž. N. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta išvardinti dokumentai: tarnybiniai pranešimai (5, 36 b. l.), apžiūros protokolas (12–19 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (20 b. l.), neblaivumo nustatymo aktas (23 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio parodymų fotonuotraukos ir patikros sertifikato kopija (24, 25, 26 b. l.), informacija apie automobilį (27 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (28 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu (30–35 b. l.), liudytojo A. R. apklausos protokolas (39–40 b. l.), liudytojos N. E. paaiškinimas (43 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (49–50, 52 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (54–55, 57–58 b. l.), kaltinamojo Ž. N. apklausų protokolai (67–68, 77 b. l.), kaltinamąjį Ž. N. charakterizuojanti medžiaga (82, 84–99, 102–127 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis Ž. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo Ž. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą Ž. N. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. N. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo; dirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (82, 84–99, 102–127 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į prokurorės, gynėjo ir paties kaltinamojo nuomonę, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu, savo trukme atitinkančia sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Kartu įvertinęs visas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad aptartas įvykis kaltinamajam Ž. N. taps gera pamoka, kad jis padarys reikiamas išvadas, gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius ir ateityje nebedarys tokių pačių nusikalstamų veikų, todėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas minimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui – 1 metams, ir jam paskiriamos atitinkamos įstatyme numatytos poveikio priemonės.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis Ž. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už vieną iš jų jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir šios teisės kaltinamasis Ž. N. iki šiol nesusigrąžino (86, 91–92 b. l.). Minėta poveikio priemonė kaltinamajam Ž. N. teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujo, žymiai pavojingesnio teisės pažeidimo, t. y. tyčinio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatomas griežtesnis už anksčiau jam taikytą tokią pačią poveikio priemonę, t. y. 3 metams 6 mėnesiams.

4.3. Kaltinamasis Ž. N. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, tačiau nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. jam taikoma kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (57–58 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 15 d.

5. Transporto priemonės konfiskavimas

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Be to, įvykio metu kaltinamojo Ž. N. vairuota transporto priemonė yra jo paties (27 b. l.), tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam Ž. N. taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamasis Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. 16.32 val. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. 14.38 val. (49–50, 52 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

6.2. Kaltinamajam Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (54–55, 57–58 b. l.), kurios paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas ir dokumentas – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, saugomas kartu su automobiliu (20 b. l.) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduodami konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo Ž. N. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (20, 30–35 b. l.).

6.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

Ž. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, Ž. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti Ž. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti Ž. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš Ž. N. konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Ž. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš Ž. N. į valstybės pajamas automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti Ž. N., kad proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas