Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. L., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams pritesimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui A. L. procesinių dokumentai buvo įteikti per pataisos namų direktorių (b.l. 24), tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teisme ieškovė V. L. palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti visiškai, nes su atsakovu kartu ilgą laiką negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, viena išlaiko kartu su ja gyvenančius vaikus. Dėl santuokos iširimo kaltu laiko tik atsakovą.

Teisme atsakovas A. L. pripažino, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymo vaikams dydžiu, nes jo teigimu, vaikams išlaikyti jis gali teikti ir užtektų po 250 Lt. kiekvienam vaikui. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas su ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita: sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme numatytos lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos, kurių pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiant pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad nustatant priežastis lėmusias santuokos iširimą, būtina atsižvelgti ir į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų LR CK Trečiojoje knygoje, nesilaikymą ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Ieškovė grįsdama atsakovo kaltę teigia, kad jis tinkamai nesirūpino šeima, darė nusikaltimus ir dėl atsakovo nusikalstamų veikų bei atliekamos bausmės jie daugiau nei vienerius metus kartu negyvena. Atsakovas neneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas, išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų ir įvertinęs atsakovo išdėstytą poziciją konstatuoja, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes teismui pateikti neginčytini įrodymai, patvirtinantys atsakovo polinkį nusikalsti, jam paskelbtą nuosprendį ir duomenys apie jo atliekamą bausmę (b.l. 8-13). Teismui akivaizdu, kad šalys nebelaiko šeimos vertybe ir nesistengia jos išsaugoti, nemato ir neturi tikslo bendrai gyventi, yra susvetimėjusios, nebepuoselėjančios šeiminių ryšių ir išsaugoti šeimą teismas nemato galimybių, todėl šalių gyvenimas santuokoje yra negalimas. Konstatavus, kad nepaneigta LR CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių prezumpcija, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Nesant esminio ginčo dėl sutuoktinių pavardžių, nutraukus santuoką sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – L, atsakovui - L (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių A. L., gim. 2005-03-24 ir A. L., gim. 2008-08-19 gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos gyvena su mama V. L., kuri juos išlaiko (b.l. 17). Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (CK 3.178 str.) (b.l. 29-31), todėl nutraukus santuoką, nepilnamečių A. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina V. L. (CK 2.14).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant išlaikymo dydį, išsiaiškinami nepilnamečio vaiko poreikiai, būtinos vaiko vystymosi sąlygos, jas įvertinant pinigine išraiška ir atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, priteistinas išlaikymas iš tėvų proporcingas jų turtinei padėčiai, nes tokia išlaikymo dydžio priteisimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus ir užtikrins jo būtinų poreikių patenkinimą, atitinkamai paskirstant mokėtino išlaikymo dydį tarp tėvų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2006 ir kt.). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas.

Ieškovė prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, tačiau posėdžio metu sumažino reikalavimą iki 250 Lt. Kiekvienam vaikui. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad santuokoje šalys neįgijo jokio registruotino turto (b.l. 14-15), ieškovės pajamas sudaro apie 1000 Lt per mėnesį (socialinė pašalpa, išmoka vaikui bei 182 Lt darbo užmokestis (b.l. 18-21, 36). Byloje turimi duomenys rodo, kad reali ieškovės V. L. turtinė padėtis nėra gera, nes darbo užmokestis sudaro mažiausiąją pajamų dalį. Teismas neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas (b.l. 28). Atsakovas, kuris šiuo metu atlieka bausmę, vaikų išlaikymui sutiko mokėti tik po 250 Lt, tačiau savo teigimo nepagrindė įrodymais. Teismas neturi duomenų, kad šalys būtų nesveikos ir negalėtų dirbti, ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką ieškovės patikslintas reikalavimas netenkintinas, nes tai pažeistų vaikų interesus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atliekantis bausmę atsakovas negalės teikti vaikams 400 lt. išlaikymo, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 350 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-02-09 iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismo nuomone, toks priteisto išlaikymo dydis nepažeis atsakovo teisių ir nebus jam nepakeliama našta.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo.

Dėl turtinių reikalavimų

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįsigijo (b.l. 14-15), todėl tokio turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl kreditinių įsipareigojimų.

Duomenų, kad šalys turi kitų kreditinių įsipareigojimų teismas neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 388 Lt žyminio mokesčio (100 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 288 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt per mėnesį), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir pagal 2011-06-22 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. (1.7.)-S-1992-11 (b.l. 22) bei 580,00 Lt advokato išlaidų, teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 35) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) iš viso – 968,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60, 3.66-3.70, 3.169-3.170, 3.174, 3.178. 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-187, 197, 250, 259, 263, 268-270, 279 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2006 rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k(duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įrašo Nr. 2201, dėl A. L. kaltės.

Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės ieškovei – L, atsakovui – L.

Šalių santuokoje 2005 m. kovo 24 d. gimusios A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. A. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina V. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2012-02-09 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė V. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Šalys nereiškia reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto neįgijo.

Šalys santuokos nutraukimo metu kreditinių įsipareigojimų neturi.

Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 388,00 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 580,00 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pinigus mokant banke į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Sumokėjus, kvitas pateikiamas teismui (raštinei).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-02-09.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.