Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. R. ieškovės išlaikymui po 240 Eur, mokamus kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2016-06-29 iki kol ieškovė D. R. baigs Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnaziją 2017 m. liepos mėnesį (įskaitytinai) bei bylinėjimo išlaidas.

Nurodė, kad 2006 m. buvo nutraukta ieškovės tėvų V. R. ir T. R. santuoka. Santuoka nutraukta bendru sutikimu patvirtinant jų sudarytą sutartį, kuria atsakovas T. R. įsipareigojo ieškovės išlaikymui iki pilnametystės skirti po 159,29 Eur. Ieškovė 2016-06-29 sulaukė pilnametystės, tačiau ieškovė ji mokosi gimnazijos paskutinėje klasėje, turi specialių poreikių, susijusių su sveikata. Ieškovė nedirba, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė negali savęs išsilaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi. Tusi įsigyti mokymosi priemones, aprangą, jai reikės matematikos, istorijos bei anglų kalbos korepetitorių pagalbos. Vienos korepetitoriaus pamoka kainuoja 10-20 Eur, per savaitę bus būtina bent viena kiekvieno dalyko pamoka.

Ieškovė turi regos sutrikimų, todėl nuolat lankosi gydymo įstaigose, akių priežiūrai reikia pirkti regą stiprinančių vaistų, vitaminų, keisti akinius, lęšius. Pagal medikų rekomendacijas ieškovė 1-2 kartus per metus turi tikrintis akis, odontologijos klinikos gydymo plane ieškovei būtinas dantų gydymas kainuoja sieks 550 Eur. Kas mėnesį motina ir seneliai ieškovės išlaikymui skiria apie 500 Eur.

Ieškovė D. R. prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą mokėti ieškovei laikiną 190 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje. Prašymą grindė, tuo, kad ieškovę išlaiko motina ir seneliai, kurių turtinė padėtis nėra itin gera.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės D. R. prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai laikiną išlaikymą po 140 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-09-08 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, nutartį pavedė vykdyti skubiai. Nors ieškovė yra pilnametė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindo vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimus. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas, ieškovei sulaukus pilnametystės, tačiau vis dar besimokant gimnazijoje, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, nuosekliai ir savalaikiai finansiškai rėmė savo pilnametę dukrą. Byloje pateikti minimalūs duomenys apie pilnamečio vaiko poreikius ir nėra išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo galimybes remti finansiškai savo pilnametę dukrą. Teismo vertinimu, 140 Eur suma iki bus priimtas byloje sprendimas, yra pakankama tenkinti bent minimalius pilnamečio vaiko poreikius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas T. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes ir taikė teisės aktus. Ieškovė teigė, kad ją šiuo metu išlaiko motina ir seneliai, kurie kas mėnesį skiria apie 500 Eur. Tai reiškia, kad ieškovės mėnesinės pajamos ženkliai viršija Lietuvoje nuo 2016-07-01 galiojančią 380 Eur minimalią mėnesinę algą. Nors ieškovė nurodo, kad mamos ir senelių turtinė padėtis, ji nepateikia įrodymų. Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovės turtinę padėtį ir paramos būtinybę. Ieškovė nuslėpė, kad atsakovas ieškovei 2016-06-29 sulaukus pilnametystės, finansiškai ją remia, kas mėnesį pervesdamas į jos banko sąskaitą po 190 Eur. Atsakovas pagal dukters prašymą dėl vaistų, geranoriškai jau vykstant teismo procesui pervedė 20 Eur .

Ieškovei kas mėnesį gaunančiai senelių, motinos ir tėvo paramą, viršijančią minimalią mėnesinę algą, nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą. Apeliantas nekilnojamojo turto neturi, gyvena iš su darbo santykiais susijusių pajamų ir tėvystės pašalpos, iš kurių išlaiko ne tik ieškovę, bet ir savo nepilnametį vaiką, nepilnamečio vaiko motiną, kuri yra vaiko priežiūros atostogose ir negauna pajamų, taip pat teikia paramą sunkia liga sergančiai savo motinai.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė nepranešęs atsakovui.

Ieškovė su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko bei prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl paramos priteisimo, kreipėsi į atsakovą, kuris nesutiko geranoriškai prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Nors atsakovas nurodė, kad teikia ieškovei išlaikymą, tačiau toks atsakovo išlaikymas negali būti pripažintas tinkamu, kadangi kiekvieną kartą ieškovė turi atsakovą prašyti tokį išlaikymą teikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisto iš atsakovo 140 Eur laikino, mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo pilnamečiui vaikui dydžio iki bus priimtas procesinis sprendimas byloje.

Dėl nepilnamečių bei pilnamečių išlaikymo institutų sutapatinimo

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, (išlaikymo) institutą su nepilnamečių vaikų išlaikymo institutu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, iš dalies sutinka su tokiais apelianto teiginiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Taigi sutiktina, kad nustatant laikiną išlaikymą pilnamečiam asmeniui, negali būti taikomos nepilnamečio asmens išlaikymą reglamentuojančios teisės normos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra nuoroda į CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, jog teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad laikinas išlaikymas gali būti priteistas pilnamečiui asmeniui, kuris dar mokosi ir kuriam nėra 24 metų. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikomos santuokos nutraukimo bylose.

Išlaikymo pilnamečiui vaikui klausimus reguliuoja CK 3.192¹ straipsnis, kuriame nurodyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama. Laikinosios apsaugos priemonės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo bylose taikomos bendra tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos nutarties motyvų šalina nuorodas į CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vien tik klaidinga pirmosios instancijos teismo nuoroda savaime nedaro nutarties neteisėta ar nepagrįsta (CPK 328 straipsnis 338 straipsnis).

Dėl priteisto laikino išlaikymo

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 140 Eur laikiną išlaikymą pilnametei dukrai, kadangi pastarosios finansinė būklė nėra prasta, o atsakovas ir taip savo noru teikia išlaikymą pilnametei dukrai, be to, atsakovas turi kitų išlaikytinių, atsakovo finansinė būklė nėra gera.

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti laikino materialinio išlaikymo priteisimą.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei prašant CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – laikino materialinio išlaikymo, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą būtina sistemiškai taikyti su CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytais vertinamaisiais kriterijais, t. y. teismas turi vertinti, ar pilnamečiui vaikui būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaiko, sulaukusio pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę pačiam gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ir į vaiko tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vertinama ir tėvų turtinė padėtis. Taigi išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Papildomai pažymėtina, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Apeliantas atskirajame skunde teigė, jog ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovę išlaiko motina ir seneliai, nėra prasta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka ir pažymi, kad pareiga išlaikyti vaikus numatyta ne seneliams, o vaiko tėvams (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Todėl vien tai, kad ieškovės seneliai teikia paramą atsakovo dukrai negali būti aplinkybė, kuri įrodo ieškovės gerą turtinę padėtį. Nors atsakovas teigė, kad jo finansinė padėtis prasta, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, turi kitų išlaikytinių, o jo vienintelis pajamų šaltinis yra iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.

Priešingai, ieškovė teismui pateikė duomenis apie tai, jog ji mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3B klasėje, t. y. apeliantė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog mokantis pagal vidurinio ugdymo programą ieškovės galimybės dirbti yra ribotos.

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9482-611/2006, nusprendė priteisti ieškovės išlaikymui po 159,29 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pilnametystės sulaukė 2016-06-29. Atsakovo pareiga mokėti ieškovei išlaikymą pagal teismo sprendimą baigėsi 2016 m. birželio mėnesį.

Apeliantas teigė, kad ieškovei išlaikymą teikė ir toliau, iš atsakovo pateiktų bankinio mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovas dukteriai (ieškovei) po 2016-06-29 pervedė šias sumas: 2016-07-31 – 190 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodė „D. išlaikymas, parama“); 2016-09-19 – 20 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodė „D. išlaikymas, parama“) ir 2016-09-30 – 170 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodė „D. išlaikymas, parama (190 Eur – 20 Eur pervesti 2016.09.19“). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos į bylą pateiktus bankinio mokėjimo pavedimus, sutinka su ieškovės teiginiais, jog išlaikymas (parama) po 2016-06-29 atsakovo buvo teikiamas nereguliariai, atsakovas paramą pervedė galimai už du mėnesius, nors atskirojo skundo teikimo metu buvo praėję trys mėnesiai. Ieškovė nurodė, jog ji kaskart turi prašyti pinigų išlaikymui, atsakovas pats paramos jai neteikia.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo sveikatos būklė neleidžia dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas priteisto laikino išlaikymo (paramos) dydis – 140 Eur, nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne nuolatinis pilnamečiui vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi priteistas 140 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra teisingas ir pagrįstas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo T. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.