Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ir atsakovo T. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, tretysis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės D. R. pilnametystės (2016 m. birželio 29 d.) iki kol ji baigs mokslus Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne daugiau nei iki D. R. sukaks 24 metai (b.l. 123-129, 2 tomas). Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog ieškovė mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą turi privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams, tai yra, didžiąją laiko ir pajėgumų dalį, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, teismas iš dalies sutiko su ieškovės teiginiu, jog mokydamasi vidurinėje mokykloje ir siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, ji neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, būdama moksleivė.Įvertinęs faktines byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog ieškovei, nors ir sulaukusiai pilnametystės, yra reikalinga parama, nes ji besimokydama vidurinėje mokykloje - gimnazijoje, pati visiškai negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir pragyvenimui, tačiau byloje pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės poreikių bei realių išlaidų. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė neteikė teismui įrodymų, jog dėjo pastangas nors minimaliai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokslui ir kasdienybei, dirbti nuo mokslų laisvu laiku ar vasaros sezonu ir gauti pajamas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl materialinės paramos iš atsakovo priteisimo, nors atsakovas savarankiškai teikė išlaikymą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovės tėvas T. R. sąžiningai ir nepertraukiamai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, o ieškovei tapus pilnamete, teikė paramą toliau. Tuo tarpu ieškovė patvirtino, kad ieškovės motina V. R., gyvendama Jungtinėse Amerikos Valstijose, neprisidėjo prie pilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas turi prisidėti didesne išlaikymo dalimi nei ieškovės motina nepagrindžia, kad atsakovas privalo teikti ieškovei 240 Eur paramą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera, tačiau atsakovas privalo išlaikyti sugyventinę ir mažametį vaiką, nuomotis būstą, mokėti kreditą, patenkinti savo ir šeimos kasdienius poreikius, taip pat į tai, jog ieškovės poreikių patenkinimas neturėtų būti perkeliamas vienam iš tėvų, t.y. atsakovui, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas geranoriškai skyrė paramą ieškovei, įvertinus tai, jog ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, ieškovei nenustatyti specialieji poreikiai, ieškovės prašomą priteisti sumą teismas sumažino. Atsižvelgiant į ieškovės poreikių ir atsakovo turtinės padėties bei turimų išlaikytinių santykį, iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą ieškovei po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės pilnametystės (t.y. 2016 m. birželio 29 d.) iki ji baigs mokslus Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne daugiau nei iki D. R. sukaks 24 metai (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje nustatyta, kad ieškovė D. R. yra atsakovo T. R. ir trečiojo asmens V. R. dukra (1 t., b.l. 8). Byloje esanti Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos 2016-06-13 Nr. SD-133 pažyma patvirtino, jog ieškovė ieškinio padavimo metu mokėsi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos 3B klasėje. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog mokslai gimnazijoje baigiasi 2017 m. liepos mėnesį. Ieškovė niekur nedirba, nėra duomenų apie jos vardu registruotą turtą (t. 2, b.l. 74, 77). Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui teikimo. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, jog teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė mažesnę nei ji prašė išlaikymo sumą, o atsakovas visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog išlaikymą teikia geranoriškai.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė papildomą rašytinį įrodymą, t.y. vaiko priežiūros ir ugdymo 2017-05-05 sutarties kopiją, kuria grindžia savo išlaidas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-38-969/20105). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateiktu rašytiniu įrodymu, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti jo pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys su naujai pateiktu įrodymu yra susipažinę, nes jis buvo išsiųstas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis buvo nustatyta tinkamai, nepaisant to, jog teismas netiksliai nurodė, jog jam priklauso automobilis Subaru Legacy, nes kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens santuoka, minėtas automobilis atiteko trečiajam asmeniui V. R.. Teismas įvertino atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą ir pagrįstai nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodydama, jog atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei nustatė teismas, nepagrindžia savo argumentų, todėl jie atmestini (CPK 178 str.).Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi pareigos prisidėti didesne dalimi prie jos išlaikymo nei tretysis asmuo V. R., nes tretysis asmuo turi tik vieną transporto priemonę, nėra duomenų apie jos įdarbinimus ar gaunamą užmokestį. Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Nors ieškovė teigia, jog trečiojo asmens turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, todėl jis turi prisidėti didesne dalimi prie jos išlaikymo, byloje nėra duomenų apie įdarbinimus Lietuvoje bei gaunamą darbo užmokestį. V. R. atsiliepime nurodė, jog užsienyje neturi jokio nekilnojamojo turto ir pajamų, tačiau teismui neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, darbą ir gaunamas pajamas, užimtumą, ir kt. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog abu tėvai turi vienodai prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevisiškai tinkamai įvertino ieškovės poreikius ir atsakovo finansinę galimybę teikti išlaikymą, todėl nustatė netinkamą priteistino išlaikymo iš atsakovo dydį. Vien tas faktas, jog atsakovas turi ir kitą išlaikytinį, nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo teigti, jog jo finansinė padėtis nėra pakankamai gera. Kaip matyti iš atsakovo pateikto įrodymo, atsakovas sudarė sutartį dėl vaiko priežiūros ir ugdymo, pagal kurią kas mėnesį moka 250 Eur. Tai leidžia teigti, jog atsakovo pajamos yra pakankamos teikti ieškovei didesnį išlaikymą. Be to, nepilnametį atsakovo vaiką turi pareigą taip pat išlaikyti ir vaiko motina. Todėl nėra pagrindo priskirti atsakovui visas jo nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo padėtis nėra gera bei nepakankama teikti ieškovei nustatyto dydžio išlaikymą. Ieškovė ieškinyje prašydama priteisti išlaikymą nurodė savo poreikius. Ieškovės teigimu, motina ir seneliai ieškovės išlaikymui kas mėnesį skiria apie 500 Eur. Ieškovės išlaidas sudaro: maistas - 200 Eur, maitinimasis mokykloje - 60 Eur, apranga, avalynė - 50 Eur, transporto išlaidos - 20 Eur, higienos prekės - 40 Eur, buitinės prekės - 30 Eur, smulkios kasdienės išlaidos - 40 Eur, kirpykla - 10 Eur, telefonas, internetas - 20 Eur, komunalinės paslaugos - 40 Eur. Ieškovės argumentai, jog teismas sprendime neįvertino visų minėtų išlaidų, yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškovės poreikius, neatsižvelgė į tokias būtinas išlaidas, kaip komunaliniai mokesčiai, transporto išlaidos, telefonas, internetas, higienos prekės, buitinės prekės, smulkios kasdienės išlaidos. Be to, pats atsakovas dar iki ieškinio padavimo teikė išlaikymą ieškovei po 190 Eur kas mėnesį, kas leidžia daryti išvadą, jog tokio dydžio išlaikymą atsakovas turi galimybę teikti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovės poreikių ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį – priteisiant ieškovei iš atsakovo po 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo iki šio sprendimo priėmimo ieškovės išlaikymui (paramai) mokėtos sumos, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įskaitytinos vykdymo procese. Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jos atsakovui bylinėjimosi išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti. CPK 93 str. numato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog byloje nėra pagrindo teigti, jog teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas turėjo nukrypti nuo nustatytų taisyklių.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovo argumentai, jog ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą bei teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - priteisęs iš atsakovo ieškovės naudai laikiną išlaikymą po 140 Eur. Šią nutartį apskundus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo skundas buvo atmestas ir apeliacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, jog išlaikymas (parama) po 2016-06-29, t.y. kuomet ieškovė tapo pilnamete, atsakovo buvo teikiamas nereguliariai, atsakovas paramą pervedė galimai už du mėnesius, nors atskirojo skundo teikimo metu buvo praėję trys mėnesiai. Ieškovė nurodė, jog ji kaskart turi prašyti pinigų išlaikymui, atsakovas pats paramos jai neteikia. Tokiu būdu kolegija nurodo, jog jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, jog ieškovei tapus pilnamete, atsakovas išlaikymo ieškovei tinkamai neteikė. Todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į tesimą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo.Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nuo jo atsiradimo dienos, t.y. ieškovės pilnametystės ir nurodė, jog atsakovo iki šio sprendimo priėmimo ieškovės išlaikymui (paramai) mokėtos sumos, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įskaitytinos vykdymo procese. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėjo būti sprendžiamas tarsi būtų nagrinėjamas išlaikymo padidinimo klausimas, skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas nuo 49,23 EUR sumos, o nustačius, jog šalis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teismas privalo atitinkamai sumažinti šaliai tenkantį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą arba išlaidų nepriteisti. Kaip jau minėta aukščiau ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir jos piktnaudžiavimo teise byloje nėra nustatyta. Byloje sprendžiamas reikalavimas ne dėl išlaikymo pakeitimo, o jo priteisimo, todėl teismas tinkamai apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį. Atsakovas nurodo, jog teismas nevertino to, jog ieškovė turi 1300 eurų indėlį bei disponuoja 8000 Lt. Kaip matyti iš byloje esančio 2006 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovei sumokėti vienkartinę 8000 Lt dydžio sumą. Tačiau teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje šalys, t.y. šiuo atveju atsakovas ir tretysis asmuo, aiškiai susitarė, jog 8000 Lt suma neturi įtakos išlaikymo teikimui. Pagal minėtą sprendimą matyti, jog 8000 Lt suma turėjo būti sumokėta per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas primtas 2006 metais, todėl nesant kitų įrodymų, teigti, jog bylos nagrinėjimo metu, t.y. beveik po 11 metų, ieškovė vis dar disponuoja šiais pinigais, nėra pagrindo. Be to, nepaisant netikslumo, jog automobilis Subaru Legacy, nepriklauso atsakovui, jo turtinė padėtis dėl to iš esmės nepasikeičia. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia trečiojo asmens turtinė padėtis, nes byloje nebuvo pateikta duomenų apie trečiojo asmens padėtį, tačiau būtent dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog šalys turi lygiai prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumetais, jog teismas nepagrįstai viršijo pareikštus reikalavimus ir išėjo už ieškinio ribų, priteisdamas išlaikymą ne tik iki ieškovė baigs mokslus Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, bet ir mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuos aukštojoje mokykloje, bet ne daugiau nei iki 24 metų. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą tik iki to momento, kol baigs mokslus gimnazijoje. Vėlesnis išlaikymo pilnamečiui asmeniui teikimas sąlygojamas fakto, jog asmuo turi mokytis aukštojoje mokykloje bei yra reikalingas finansinės paramos, todėl išlaikymo priteisimui svarbus šių konkrečių aplinkybių ištyrimas ir vertinimas, teismas šių aplinkybių netyrė, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio ribų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas šioje dalyje, panaikinant išlaikymo priteisimą iki kol ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuos aukštojoje mokykloje, bet ne daugiau nei iki 24 metų. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu mokslo metai jau yra pasibaigę, tai teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslinga teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir nustatyti, jog iš atsakovo ieškovei priteisiamas išlaikymas iki 2017 m. liepos 7 d., įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.V-985 patvirtintus 2017 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščius paskutinis brandos egzaminas numatytas liepos 7 d.

Dėl atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą teisėmis

Atsakovas prašo ieškovei skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jai suteikta teise kreiptis į teismą su ieškiniu nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Atsakovas nurodo, jog ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes jis geranoriškai teikė išlaikymą. Šie argumentai yra atmestini argumentais, nurodytais nutarties 18 punkte. Prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas.

Dėl atsakovo prašymo priimti atskirąją nutartį

Atsakovas nurodo, jog ieškovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos pagalbos dar būdama nepilnamete, kai nebuvo jokio pagrindo dėl jos kreiptis. Todėl prašo priimti atskirąją nutartį dėl piktnaudžiavimo valstybine pagalba. CPK 299 straipsnis nustato, jog atskiroji nutartis yra priimama tada, kai teismas nustato, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Bylos medžiaga neduoda pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra padariusi kokį nors įstatymų pažeidimą. Kaip konstatuota aukščiau ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir nenustatyta, jog ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimas skirti ieškovei valstybės garantuojamą pagalbą yra galiojantis, nepanaikintas ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl to priimti atskirosios nutarties. Vien tas faktas, jog ieškovė kreipėsi dėl valstybės garantuojamos pagalbos dar būdama nepilnamete, t.y. likus 15 dienų iki pilnametystės, nesudaro pagrindo teigti, jog ji pažeidė įstatymų nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 5 d. apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. birželio 20 d. sprendimu suteikė D. R. antrinę teisinę pagalbą, kuriuo ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismui pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 169,88 Eur valstybei priteistinos sumos už suteiktą teisinę pagalbą (t. 2, b.l. 100). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista (CPK 93 str. 1 d. 2 p.), tai jos ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 72 Eur (200x12x3%) (CPK 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies ( 80 proc.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina valstybės naudai 135,90 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (169,88x80%)(CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d., 2 t., b.l. 100). Atsakovas buvo pateikęs prašymą priteisti iš ieškovės 591,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (101,00 Eur pagal 2016-10-04 paslaugų sąskaitą Nr. 01; 300,00 Eur pagal 2016-10-04 paslaugų sąskaitą Nr. 2; 190,00 Eur pagal 2017-03-24 paslaugų sąskaitą Nr. 3) (t. 2, b.l. 115-118). Iš ieškovės atsakovui priteistina 118,20 Eur suma advokato pagalbai apmokėti, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (591x20%) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą yra atleista ir neturėjo jo mokėti, apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškovės skundą, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo – 18 Eur (50x12x3%) (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, jam žyminis mokestis už skundą nepriteistinas, nes patenkintas reikalavimas nebuvo apmokestintas žyminiu mokesčiu. Šalys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės D. R. ir atsakovo T. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) ieškovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės D. R. pilnametystės (2016 m. birželio 29 d.) iki kol ji baigs mokslus Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje, t.y. iki 2017 m. liepos 7 d.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo T. R. iki šio sprendimo priėmimo teiktą paramą periodinėmis išmokomis ieškovei D. R. įskaityti vykdymo procese.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 135,90 Eur sumą už antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,00 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,20 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.