Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-50-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-50-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28871-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
A. E.
Atsakovas
L. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-50-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28871-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės A. E. patikslinto ieškinio atsakovui L. E. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės­ metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe butą (duomenys neskelbtini), patalpą-sandėliuką (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Gajulika“ akcijų ir inžinierinius tinklus (duomenys neskelbtini); 5) ieškovės nurodytus įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis; 6) ieškovės nurodytus įsipareigojimus palikti solidaria ieškovės ir atsakovo skola; 7) ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės A. E. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino per teismo nustatytą terminą patikslinto ieškinio trūkumų pilnai.

3. Teismas nurodė, kad asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką. Procesinio dokumento priedai yra laikomi procesinio dokumento sudedamąją dalimi ir jeigu pateikiami dokumentai (plačiąja prasme) šio kodekso įtvirtintais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dar 2017 metais pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui analogišką reikalavimą atsakovui L. E. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ją atstovavo kvalifikuota teisininkė, t. y. ta pati atstovė advokatė A. S.. Teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti ieškinio ir ieškinio priedų vertimus į ieškovei, gimusiai Maskvos mieste (Rusijos Federacija), esančiai Rusijos pilietei ir nemokančiai lietuvių kalbos, suprantamą užsienio (rusų) kalbą, patvirtintus vertėjo įstatymų nustatyta tvarka. Teismo nurodytus trūkumus ieškovė pašalino. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovei ir (ar) jos atstovei žinoma įstatyme įtvirtinta pareiga, jog procesinių dokumentų vertimą apima ir pareiga išversti jų priedus, nes dalyvaujantiems byloje asmenims procesiniai dokumentai įteikiami kartu su jų priedais.

5. Taip pat teismas sprendė, kad pati ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais pareigą pateikti ieškinio priedų vertimus patvirtino kartu su patikslinto ieškinio vertimu pateikdama išverstą į rusų kalbą ir patikslinto ieškinio vieną iš priedų – santuokos liudijimo vertimą.

6. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 30 d. nutartyje išdėstė ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustatė ieškinio pakartotinus trūkumus, nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nėra pateikti procesinių dokumentų vertimai. Šios nutarties ieškovė neskundė, pratęsti termino trūkumams pašalinti neprašė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir nustatyti papildomą 30 dienų terminą trūkumams pašalinti – atlikti ieškinio priedų vertimus. Nurodo, kad teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties 2 puslapio 3 pastraipos pabaigoje išdėstyti du sakiniai: „Teismas neturi duomenų apie tai, kad nurodyti kreditoriai supranta lietuvių kalbą, patikslinto ieškinio pareiškimas surašytas tik lietuvių kalba. Procesinių dokumentų nėra pateikti.“ Šie sakiniai suklaidino ieškovės atstovę, nes davė nuorodą tik į patikslinto ieškinio pareiškimą. Sakinys „Procesinių dokumentų nėra pateikti.“ išvis neaiškus, nes neaišku, kas turima omenyje. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo termino trūkumų šalinimui pateikti ir papildomai nustatyti 30 dienų terminą vertimams atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ieškovei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų.

9. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą dieną po jos priėmimo dienos.

10. Ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė ieškinio priedų vertimų į rusų kalbą ir to neginčija, tačiau nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties turinio nesuprato, kad turi pateikti ne tik ieškinio, bet ir jo priedų vertimus, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti.

12. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutarties turinio, šioje nutartyje teismas konstatavo, kad patikslinto ieškinio pareiškimas yra surašytas tik lietuvių kalba, todėl ieškovei nustatė trisdešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovei pateikus tik ieškinio vertimą į rusų kalbą, teismas sprendė, kad ieškovė neištaisė 2019 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintino ieškovei.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei pateikus tik patikslinto ieškinio vertimą į rusų kalbą teismo nustatyti trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti, nes nebuvo pateikti ieškinio priedų vertimai. Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties motyvuojamosios bei rezoliucinės dalies nėra akivaizdu, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti ne tik procesinio dokumento, bet ir jo priedų vertimus į atsakovui bei kreditoriams suprantamą kalbą.

14. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė (jos atstovė) galėjo klaidingai suprasti, jog pakaks pateikti tik ieškinio vertimą. Tokiu atveju sprendžiama, kad nebūtų protinga, nenustačius papildomo termino ieškinio trūkumams pašalinti, palikti ieškinį nenagrinėtu. Tai neatitiktų ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutardamas ieškovės ieškinį pripažinti nepaduotu ir grąžinti ieškovei formaliai taikė proceso teisės normas (CPK 115 straipsnį), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

16. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o ieškovei nustatomas 30 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties priėmimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslinto ieškinio priedų vertimus į rusų kalbą pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) A. E. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti ieškovei A. E. 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pateikti pirmosios instancijos teismui patikslinto ieškinio priedų vertimus į rusų kalbą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė