Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – M. L., jos įgaliotajai atstovei advokatei K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas D. E. 2021 m. vasario 4 d. M. L., gim. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad ji 2020 m. liepos 14 d. 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, neišlaikė savo vedžiojamo šuns, kuris laiptinėje užpuolė E. Č. šunį ir jį sužalojo. Dėl šuns gydymo E. Č. patyrė 441,00 eurų gydymo išlaidų. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 2 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 50,00 (penkiasdešimties) eurų dydžio bauda. M. L. įpareigota E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – M. L., prašo nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka. Laiko du šunis – mažą toiterjerų veislės ir didelį mišrūną, kurį prieš keletą metų priglaudė benamį. Abu jos šunys nėra agresyvūs, jie klauso šeimininkės, žmonių nepuola. 2020 m. liepos 14 d. apie 22.00 val., su draugu vedė šunis į lauką. Didesnį vedė su odiniu antsnukiu ir laikydama pavadėlį taip, kad šuo būtų prie kojos. Lipant laiptais nematė ir negirdėjo, kad prie išėjimo durų kas nors būtų. Jiems priėjus prie pirmų vidinių laiptinės durų, staiga iššoko kaimynės E. Č. pavojingos stafordšyrų veislės šuo, kuris visa jėga puolė ant M. L. šuns ir paskui save nutempė jo neišlaikiusią šeimininkę, kuri net nukrito ant kelių. Kaimynės šuo užšokęs ant M. L. šuns sprando letenomis ir metaliniu antsnukiu sužalojo jos šuns ausį. Besigindamas nuo puolimo M. L. šuo per odinį antsnukį grybštelėjo kaimynės šuniui. Kai šunys buvo atitraukti, kaimynė išsakė M. L. atžvilgiu necenzūrinius žodžius grasindama su susidoroti.

3.2. Kaimynę E. Č. puolė ne M. L. šuo, kaip nurodyta nutarime, bet priešingai, jos pavojingos veislės šuo, kurio E. Č. neišlaikė, puolė M. L. šunį. Kadangi puolimas įvyko mažoje laiptinės erdvėje, kur M. L. neturėjo realios galimybės išvesti savo šuns ar patraukti nuo užpuoliko, tai jos šuo gindamas save nuo puolimo, grybštelėjo jį užpuolusiam E. Č. šuniui.

3.3. Pareiškėja nurodo, kad faktinės įvykio aplinkybės dėl kurių buvo apklaustas ir kartu buvęs jos draugas, kiti namo gyventojai, visiškai nesutampa su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis.

3.4. Skunde motyvuojama, kad 2021 m. vasario 4 d. administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant ANK 609 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Iš protokolo turinio matyti, kad pareigūnas tik perrašė E. Č. pareiškimą, bet neatliko jokių kitų tyrimo veiksmų, ir remdamasis vien tik nukentėjusios pareiškimu, surašė protokolą, net aiškiai nenurodydamas, kokiais konkrečiais savo veiksmais ar neveikimu M. L. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Protokole nenurodyta, kokius teisės aktus pažeidė. Protokole nurodyta, kad atsakomybė už pažeidimą numatyta ANK 346 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus yra blanketinė, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nurodyti, kokių teisės aktų nustatytus konkrečius reikalavimus jis pažeidė. 2021 m. vasario 4 d. protokole nenurodytas joks teisės aktas, kurio normos buvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, nenurodytas įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, protokolas surašytas netinkamai, jo trūkumai yra esminiai ir dėl jų byla negalėjo būti išnagrinėta tinkamai.

3.5. Ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas, neatliko jam įstatyme nustatytų pareigų – nevertino, ar M. L. veikoje buvo kaltė dėl padalyto pažeidimo. Jos duoti paaiškinimai, patvirtino, kad kaimynės šuo nukentėjo ne dėl to, kad M. L. šuo jį puolė, bet dėl to, kad jos šuo gynėsi nuo E. Č. šuns užpuolimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. L. veikoje nėra kaltės, dėl pažeidimo, už kurio padarymą ją nubaudė.

3.6. 2021 m. vasario 4 d. nutarime nenurodytos ir motyvuotai neįvertintos jokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o tik identiškai perrašytas protokolas, kur kaip jau minėta pacituotas nukentėjusios skundas. Nutarime kaip ir protokole nenurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, todėl nėra aišku, už kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimą M. L. paskirta bauda.

3.7. Institucija, surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinio nusižengimo protokolą bei priėmusi byloje nutarimą nubausti, neužtikrino atsakomybėn patraukto asmens – M. L. teisės žinoti, kuo ji kaltinama, ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jai pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis).

3.8. ANK 665 straipsnis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. 2021 m. vasario 4 d. nutarime išdėstytas įpareigojimas atlyginti 441 eurų nuostolį, pažeidžia įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes įstatymų leidėjas nesuteikė institucijai teisės nuspręsti dėl didesnės nei 150 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. skundą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad su M. L. skunde išdėstytais argumentais nesutinkama, administracinio teisės nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas šioje byloje surinktus įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir nuobaudą paskyrė pagrįstai, griežtai laikydamasis ANK 32 straipsnio 34 straipsnio, reikalavimų ir vadovaujamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal 2020 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. 4-69-3-01650-2020-8.

4.2. Skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į ANK 22 straipsnio reikalavimus, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

4.3. Vadovaujantis išdėstytais faktais prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, o M. L. skundo netenkinti

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. apie 22.00 val. kaip visada kartu su draugu vedė savo šunis į lauką pavedžioti. Žino, kad laiptinėje yra daug žmonių, kurie laiko šunis, todėl visuomet prieš išvesdami juos pasižiūri pro langą, ar kas nepareina. Tuo kartu įsitikino, kad viskas ramu, dar paklausė laiptinėje, todėl ir vedė savo šunis. Jau nusileidus iki pirmojo aukšto vedė savo šunį prie kojos, kuomet tarp durų pamatė kampe pasislėpusią kaimynę su savo šunimi. Vis tik ji pradėjo eiti į viršų, jos šuo užpuolė M. L. šunį ir sužalojo jam ausį. Kaimynė neišlaikė savo šuns, parkrito. Tada M. L. draugas iš karto paėmė šunį, kad atitraukti ir taip gavosi, kad M. L. šuo per odinį antsnukį grybštelėjo kaimynės šunį. Dėl to M. L. ketino eiti pasikalbėti su kaimyne, tačiau ši jau lipdama į viršų ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Maždaug po dešimties minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems M. L. paaiškino situaciją. Kaimynė yra konfliktiška, iki šiol vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl judviejų tarpusavio nesutarimų. M. L. savo šunį pasiėmė iš prieglaudos, sveria 27 kilogramus ir yra mišrūnas, gyvena kartu su mažu šuneliu. Kaimynės šuo yra kovinės veislės. M. L. patikino, kad savo šunį vedžiojo su odiniu antsnukiu, jis nėra toks, kad visiškai suspaustų snukį, nes tada šuo negalės kvėpuoti, šį antsnukį rekomendavo veterinarijos gydytojas, šuo prie jo priprato, nešioja daug laiko. Visuomet vedžioja savo šunį su antsnukiu ir pavadžiu. M. L. dėl įvykio buvo baisiai išsigandusi. Įvykio metu pavadėlį buvo visiškai pritraukusi prie savęs. Kaimynė tikrai turėjo girdėti, kad M. L. veda savo šunis. Kodėl ji stovėjo pasislėpusi M. L. tikina nesupratusi. Kaimynės šuo staiga užšoko ant M. L. šunio, jis buvo su metaliniu antsnukiu, kaip paaiškėjo vėliau, su šiuo antsnukiu kaimynės šuo sužalojo M. L. šunį, kuriam dėl to net reikėjo daryti operaciją. Prieš susidūrimą šunys nelojo, nejautė vienas kito. Pati M. L. savo šunį nulaikė, pavadėlis buvo sutrauktas, nebuvo parkritusi, priešingai nei kaimynė, kuri nuo tempimo parkrito. Pačios kaimynės šuo nepuolė, kojos nedraskė, pastaroji pati parkrito. M. L. patikino, kad vesdama savo šunis visuomet laikosi saugumo. Mano, kad kaimynė stovėdama pasislėpusi laiptinės kampe už durų pati išprovokavo tokią situaciją. Savo šunį laiko apie penkis metus, anksčiau jis gyveno su M. L. dėde, ir kai šis jį kažkada vedė, šis šuo nagu buvo įbrėžęs tai pačiai kaimynei norėdamas pasisveikinti, dėl to jai žala atlyginta. Dėl šio įvykio dėdė – E. L. buvo nubaustas administracine tvarka. Šį įvykį matė M. L. draugas S. L., kuris vedė kitą šunį, kaimynė buvo viena. Mano, kad E. Č. prašoma atlyginti suma gali būti susidariusi dėl šuns gydymo, tačiau j nėra pagrįsta, M. L. taip pat kainavo jos šuns gydymas.

6. Nukentėjusioji E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 14 d. apie 22.00 val. su šuniu grįžinėjo į namus. Įeinant į laiptinę dar pirmame aukšte išgirdo kad kažkas leidžiasi laiptais, taip pat girdėjosi šunų inkštimas, cypimas. Iš to suprato, kad tai kaimynė M. L. veda savo šunį, kuris yra agresyvus ir su juo prasilenkti neįmanoma. Tam, kad išvengti konfliktinės situacijos grįžo atgal prie laiptinės durų, kur yra įėjimas į rūsį ir laukė, kol ši su savo šunimi praeis. Kairėje pusėje laikė savo šunį, buvo tikrai, kad bus galima saugiai prasilenkti. Tačiau M. L. šuo buvo paleistas ant ilgo pavadžio, o ant snukio uždėtas medžiaginis skuduras, dėl ko šuo galėjo laisvai prasižioti. Vos jai nusileidus M. L. šuo puolė ant E. Č. šunio, įdrėskė jai į koją, apkandžiojo E. Č. šunį. Tada E. Č. bandė atitraukti savo šunį, bet M. L. šuo vėl jį puolė. M. L. jo neišlaikė. Vienu momentu E. Č. belaikydamas savo šunį parkrito ant kairiojo šono, pastebėjo, kad M. L. šuo jos šunį traukia link laiptinės kodinių durų, tada E. Č. sugriebė savo augintinį, jį užsivertė ant savęs, įsirėmė kojomis į slenkstį, o M. L. šuo ir toliau puolė, įsikabinęs dantimis plėšė E. Č. šunį. Pastaroji ranka trenkė M. L. šuniui per snukį dėl to šis iš antro karto paleido jos šunį, tuo momentu M. L. atitraukė savo šunį ir išsivedė. E. Č. grįžusi į namus iškvietė policijos pareigūnus. Visą įvykį matė pati nukentėjusioji, M. L. ir jos draugas, kuris vedė kitą šunį. E. Č. šuo yra mišrūnas, sveria apie 25-28 kilogramus. M. L. šuo yra nedaug aukštesnis. Savo šunį E. Č. apibūdino kaip neagresyvų, jį laiko jau apie 14 metų. Ką tuo metu, kai šunys puolė vienas kitą, darė M. L. draugas – nežino. Grįžusi į savo butą pastebėjo, kad ant šuns yra žaizdos. Atvykus pareigūnams parašė pareiškimą, kreipėsi į veterinarijos gydytoją, šuns gydymas tęsėsi ilgą laiką ir dėl to nukentėjusioji patyrė 441,00 eurų gydymo išlaidų, kuriuos pagrindė teikdama kvitus prie bylos. Žalą sudarė žaizdų tvarstymas, siuvimas, drenų statymas, vaistai, priežiūra, atsirado ir komplikacijų, nes plėštinės žaizdos buvo gilios ir pradėjo pūliuoti. Iš pradžių dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas, o vėliau nutraukta ir administracinė teisena, dėl to E. Č. pateikė skundą. Nukentėjusioji nurodė, kad krisdama susimušė kairįjį šoną. E. Č. šuo yra kalė, buvo metaliniu antsnukiu ir su pavadžiu, nelojo išgirdęs, kad ateina M. L. šuo, o pastarosios šuo urzgė. Konflikto metu M. L. žodžiais savo šuns nedrausmino. Iki aptariamojo įvykio su M. L. nebendravo ir nebuvo susipykę, o po šio įvykio prasidėjo konfliktai, M. L. ją gąsdina su šunimi, kolioja.

7. Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad draugauja su M. L. ir gyvena kartu, 2020 m. liepos 14 d. kartu su M. L. iš ketvirtame aukšte esančio buto vedė savo šunis pasivaikščioti ir apačioje susidūrė su kaimynės šuniu. Kaimynė stovėjo apačioje prie medinių durų, ten mažai vietos, kaimynės šuo šoko ant M. L. šunio, kuris buvo su odiniu antsnukiu. Matydamas, kad šunys susikibo S. L. atitraukė savo vestą mažą šuniuką, buvo maždaug dviejų metrų atstumu nuo M. L.. Patikino, kad pirmas buvo kaimynės šuo, kuris užpuolė M. L. šunį, S. L. tuo momentu perėmė pavadį iš M. L. ir atitraukė jį. Kaimynė tuo momentu nuo tempimo pargriuvo. Jokių žaizdų įvykio vietoje nepastebėjo, tik nagrinėjant bylą teisme matė nuotraukas su žaizdomis ant šuns. Ant M. L. šuns iš pradžių jokių žaizdų nebuvo, tačiau po kelių dienų pradėjo tinti ausis, dėl to kreipėsi į veterinarus, teko daryti kelias operacijas pašalinti skysčius, po operacijos buvo uždėtas galvos gaubtas. Kurį laiką šunį gydė patys, švirkštu traukdami skysčius. M. L. šunį apibūdino kaip neagresyvų, niekada nepuola ant žmogaus, tačiau jai ją puola ir ji pati los, ginsis, bet pirma nepuls. Kaimynės šunį anksčiau yra matęs, konfliktų neturėjo. Jei būdavo atvejų, kai girdėdavo, kad ji grįžta su šuniu, savo šuns nevesdavo, palaukdavo, kol ši įeis į butą.

8. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kauno miesto Santakos policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai (skundo b. l. 11–13).

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. skundas tenkintinas iš dalies.

10. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. ANK 346 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

12. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. yra nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, padarymo nurodant, kad ji 2020 m. liepos 14 d. 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, neišlaikė savo vedžiojamo šuns, kuris laiptinėje užpuolė E. Č. šunį ir jį sužalojo, o dėl šuns gydymo E. Č. patyrė 441,00 eurų gydymo išlaidų.

13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama administracinę nuobaudą nustatė M. L. minimalų baudos dydį – 50,00 (penkiasdešimt) eurų ir įpareigojo E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteisė 441,00 eurų turtinės žalos.

14. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus, išklausius teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymų bei įvertinus bylos teisminio nagrinėjimo metu surinktus papildomus įrodymus, konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas objektyviai ir tinkamai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2021 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. dėl nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje, skyrė minimalią administracinę nuobaudą – 50,00 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą, ir šioje dalyje nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Visgi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. skundas tenkintinas iš dalies, kadangi institucija nepagrįstai vadovaudamasi ANK 655 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteisė 441,00 eurų turtinės žalos, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas yra keistinas teismui priimant naują sprendimą. Taip pat pagrįsti skundo argumentai dėl to, kad aprašant M. L. veiksmus nebuvo nurodytas konkretus teisės norminis aktas, kurio nuostatas ji pažeidė, tačiau tai neturi esminės reikšmės ne teismo tvarka priimto sprendimo teisėtumui, motyvus ir pagrindus dėl to nurodant šiame nutarime.

16. Pagal byloje surinktus įrodymus yra pagrindas konstatuoti, kad dėl 2020 m. liepos 14 d. 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje įvykusio incidento kaltė dėl ANK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo tenka būtent administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – M. L., o ne priešingai nei nurodyta jos skunde – nukentėjusiajai E. Č., dėl ko skundžiamą nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija teisingai nustatė įvykio aplinkybes ir vertino įrodymus.

17. Tokią išvadą pagrindžia bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos įvykio eigos aplinkybės ir kilusios pasekmės – žala asmens turtui. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. nurodė, kad vedė savo mišrūnų veislės šunį su pavadžiu ir odiniu antsnukiu laiptinėje, laiptinėje sutiko kaimynę E. Č. taip pat su šuniu, abu šunys vienas kitą užpuolė ir M. L. šuo grybštelėjus E. Č. šunį, jį sužalojo, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L.. Tiek M. L., tiek ir S. L. nurodė, kad jos šuo buvo su odiniu antsnukiu ir turėjo galimybę šiek tiek prasižioti. Visgi faktą, kad E. Č. šuo buvo sužalotas, patvirtina ne tik šių asmenų parodymai, bet ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (skundo b. l. 35, administracinio nusižengimo bylos Nr. II-515-408/2020 b. l. 17-19). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 19 d. pažymoje nurodyta, kad 2020 m. liepos 14 d., apie 23.30 val. į kliniką kreipėsi E. Č. su mišrūnų veislės šunimi dėl to, kad jį apkandžiojo kitas šuo. Kliniškai apžiūrint užfiksuotos dvi plėštinės žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, apie 10 cm diametro, taip pat paviršinių žaizdų įvairiose kūno vietose. Daugiau klinikinių pakitimų neužfiksuota, auskultuojant (apžiūrint, klausant) kvėpavimas be pakitimų. Žaizdos buvo sutvarkytos chirurginiu būdu. Toliau taikomas pooperacinis gydymas, operacinių žaizdų priežiūra, šuns būklės monitoringas (sistemingas sveikatos būsenos stebėjimas ir po to galimų poveikių prognozavimas) atliekant laboratorinius tyrimus, gydymas antibiotikais, nuskausminamoji terapija ir kiti būtini veiksmai (skundo b. l. 34). E. Č. į bylą pateikė mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad dėl šuns gydymo ji patyrė 441,00 eurų išlaidų (skundo b. l. 36-37). Be to, kaip matyti iš Medicinos dokumentų išrašo, jame nurodyta, jog 2020 m. liepos 14 d. apie 22.00 val. savo namų laiptinėje E. Č. buvo užpulta kaimynės šuns, kuris buvo agresyvus, netinkamai uždėtu antsnukiu, parištas ant ilgo pavadžio, užpuolė ir jos šunį, sudraskė dešinį šoną, po to puolė ją, dėl to ji krito ant kelių, skundžiasi skausmu kelyje, matosi nežymus patinimas, skausmingi judesiai, daugybiniai čiurnų, pėdų sumušimai, ligonė patyrė didelį stresą, sutriko miegas. Diagnozuotas kelio sumušimas, blauzdos nubrozdinimas, blauzdos paviršiaus sužalojimai, čiurnos paviršiaus dauginiai paviršiniai sužalojimai, čiurnos ir pėdos nubrozdinimas, paskirtas gydymas (skundo b. l. 33).

18. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašą iš ligos istorijos, iš kurio matyti, kad po apsilankymo 2020 m. spalio 7 d. jos gyvūnui – mišrūnų veislės kalei vardu Nika matoma stipri dešinės ausies hematoma, kuri atsirado savininkės teigimu po to, kai ją prieš kelis mėnesius užpuolė kaimyno šuo. Atlikta orohematomos operacija. Gydymas atliktas iki 2020 m. lapkričio 18 d. (skundo b. l. 47–48). Visgi šie duomenys nepagrindžia M. L. parodymų apie tai, kad ne jos, o E. Č. šuo užpuolė M. L. šunį, o atsiradę sužalojimai tiek vienam, tiek ir kitam gyvūnui yra natūrali tarp jų buvusio fizinio kontakto pasekmė, o žalos atlyginimas tenka įvykio kaltininkui.

19. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad abu šunys yra panašaus dydžio ir sudėjimo (skundo b. l. 63–64).

20. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. ir liudytojo S. L. parodymai iš dalies prieštarauja nukentėjusiosios E. Č. parodymams dėl jos šuns sužalojimo aplinkybių, tačiau dėl šiame nutarime jau aukščiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos visiškai patvirtina byloje surinkti įrodymai, dėl ko pakanka duomenų M. L. kaltei dėl administracinio nusižengimo įrodyti.

21. Pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktais pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kitos teisės akto teisės normose. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 346 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan., taigi skunde pagrįstai nurodoma, kad skundžiamame nutarime, kaip ir protokole konkrečiai nenurodyti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, visgi atmestinas skundo argumentas, kad nėra aišku už kokių teisės aktų reikalavimų pažeidimą M. L. buvo paskirta bauda.

22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-515-408/2020, E. Č. skundas tenkintas panaikinant Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir byla gražinta tirti Kauno miesto Santakos PK (nusižengimo b. l. 37–31). Ši nutartis yra ir administracinio nusižengimo bylos, kurioje priimtas skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), neatskiriama dalis, o šioje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnyje nurodyta (asmenų teisės ir pareigos) 2 dalyje (gyvūnų laikytojai privalo) 3) punkte – kad privaloma užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 6 ) punkte – nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktas, kiek tai susiję su aplinkinių saugumu numato, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno augimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

23. Iš Kauno apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. dėdė – E. L. buvo nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neišlaikė savo šuns, kuris apdraskė E. Č. koją (skundo b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad tai yra tas pats šuo, M. L., žinodama savo šuns būdą, kai dėl jo išpuolio jau kartą buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, privalėjo imtis didesnių priemonių aplinkinių saugumui užtikrinti, atsakingiau reguliuoti savo šuns pavadžio ilgį parinkti tinkamą antsnukį, vedant šunį – neprarasti budrumo ar patikėti tai atlikti kartu buvusiam S. L., vengti susitikti su kitu gyvūnu ar žmogumi mažose patalpose, kokia ir buvo nurodyta daugiabučio namo laiptinės dalis (skundo b. l. 41–42), tačiau akivaizdu, kad antrą kartą įvykus incidentui su tuo pačiu šunimi, išvadų nepadarė.

24. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu nukentėjusiosios E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas G. G., aptardamas kaltės klausimą aiškiai nurodė ir į Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 18 punktą, kuriame nurodyta, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros. Bei motyvavo dėl netinkamo pavadėlio ilgio ir antsnukio netinkamumo gyvūnui. Taigi, nors šių teisės norminių aktų nuostatos ir nebuvo tiesiogiai nurodytos skundžiamame nutarime, tačiau aptartos minėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-515-408/2020, kuri yra sudėtinė administracinio nusižengimo bylos, kurioje skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, šios aplinkybės papildomai buvo aptartos teismo posėdyje ir bylos pagal pareiškėjos skundą nagrinėjimas teisme užtruko daugiau nei vieną posėdį. Todėl nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. žinojo ir suprato dėl kokios konkrečiai veiklos yra nubausta pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, o formalus konkrečių teisės norminių aktų nenurodymas skundžiamame nutarime nesutrukdė jai nei apskųsti minėto nutarimo, nei pasinaudoti savo teise į gynybą, yra išsamiai aptariamas ir šiame teismo nutarime pagal jos skundą. Taigi, vien dėl šio formalaus pažeidimo nėra pagrindo pripažinti viso skundžiamo nutarimo neteisėtumo, todėl šioje dalyje skundas atmetamas.

25. ANK 664 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.

26. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų E. Č. 2020 m. liepos 14 d. apie 23.30 val., kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliniką su savo mišrūnų veislės šunimi kurį kliniškai apžiūrint užfiksuotos dvi plėštinės apie 10 cm diametro žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, taip pat paviršinių žaizdų įvairiose kūno vietose. Žaizdos buvo sutvarkytos chirurginiu būdu ir toliau taikytas pooperacinis gydymas, operacinių žaizdų priežiūra, šuns būklės monitoringas (sistemingas sveikatos būsenos stebėjimas ir po to galimų poveikių prognozavimas) atliekant laboratorinius tyrimus, gydymas antibiotikais, nuskausminamoji terapija ir kiti būtini veiksmai (skundo b. l. 34). Teismo posėdžio metu E. Č. šioje dalyje parodė, kad grįžusi į savo butą pastebėjo, kad ant šuns yra žaizdos. Atvykus pareigūnams parašė pareiškimą, kreipėsi į veterinarijos gydytoją, šuns gydymas tęsėsi ilgą laiką ir dėl to nukentėjusioji patyrė 441,00 eurų gydymo išlaidų. Šią žalą sudarė žaizdų tvarstymas, siuvimas, drenų statymas, vaistai, priežiūra, atsirado ir komplikacijų, nes plėštinės žaizdos buvo gilios ir pradėjo pūliuoti. E. Č. į bylą pateikė mokėjimo kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad dėl šuns gydymo ji patyrė 441,00 eurų išlaidų (skundo b. l. 36-37). Esamomis aplinkybėmis, įvertinus ir laikotarpį, kuriuo apmokėti nurodyti kvitai – nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją raštu (skundo b. l. 34), nekyla abejonių, kad šios išlaidos susidarė būtent dėl E. Č. šuns, kuris nukentėjo 2020 m. liepos 14 d. įvykio metu, gydymo, todėl turi būti atlygintos.

27. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – M. L. skunde pagrįstai nurodo, kad skundžiamame nutarime išdėstytas įpareigojimas atlyginti 441,00 eurų nuostolį, pažeidžia įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes įstatymų leidėjas nesuteikė institucijai teisės nuspręsti dėl didesnės nei 150,00 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Sutiktina su skundo argumentu, kad institucija peržengė savo kompetencijos ribas spręsdama dėl didesnės nei 150,00 eurų turtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju privalėjo išaiškinti nukentėjusiajai teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka. Visgi to nepadarė, o byla nagrinėjama teisme pagal skundą, kaip jau buvo minėta, nekyla abejonių nei dėl žalos atsiradimo, nei dėl jos dydžio, kas tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu, o bylos gražinimas institucijai vien dėl to, kad išaiškintų nukentėjusiajai teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka būtų nelogiškas ir grubiai pažeistų teisingumo ir proceso ekonomijos principus, nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius, kadangi šis klausimas be bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti išsprendžiamas bylą nagrinėjant teisme pagal skundą, dėl ko teismui priteisiant tą pačią sumą iš esmės nėra pabloginama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra naikintinas ir dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas naujas – teismo sprendimas – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. priteisti 441,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Č. naudai. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu nustatytinas dviejų mėnesių terminas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalai. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu, tokiu būdu teismui ištaisant institucijos ANK 664–665 straipsnių taikymo klaidą.

28. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius M. L. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų tačiau peržengdama savo kompetencijos ribas M. L. įpareigojo E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteisė 441,00 eurų turtinės žalos, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir dėl turtinės žalos atlyginimo priimtinas naujas – teismo sprendimas – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. priteisti 441,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Č. naudai. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu nustatytinas dviejų mėnesių terminas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalai.

29. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad pilna apimtimi tenkinti asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. skundo ir teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas naikintinas tik šiame teismo nutarime nurodytoje dalyje, priimant naują sprendimą, o asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. skundą tenkinant iš dalies.

30. Nukentėjusiosios E. Č. įgaliotasis atstovas advokatas G. G. prašė jos naudai priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L., 300,00 eurų proceso išlaidų, kurias nukentėjusioji patyrė dėl jos atstovavimo teisme. Pateikė 2021 m. gegužės 21 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093618 (skundo b. l. 57).

31. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusiosios E. Č. interesus atstovavo advokatas G. G., kuris 2021 m. balandžio 6 d. pateikė advokato orderį LA Nr. 799626 (skundo b. l. 23), dalyvavo teismo posėdyje, kurio metu nukentėjusiajai teikė teisinę pagalbą, buvo aktyvus proceso metu, o teismo sprendimas tiesiogiai susijęs ir su E. Č. materialiniu interesu gauti patirtos turtinės žalos dėl šuns gydymo atlyginimą, todėl nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos, susijusios su jos interesų atstovavimu yra pateisinamos ir atlygintinos, jų dydis proporcingas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn – M. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. S. 2021 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria M. L. įpareigota E. Č. atlyginti turtinį nuostolį – 441,00 eurų iki 2021 m. kovo 4 d., o neatlyginus žalos iki nustatyto termino, vadovaujantis ANK 665 straipsniu nukentėjusiosios naudai iš administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. priteista 441,00 eurų turtinės žalos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. L. priteisti 441,00 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. Č. naudai. Vadovaujantis ANK 665 straipsniu nustatyti dviejų mėnesių terminą nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti žalai.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš M. L. 300,00 eurų proceso išlaidų nukentėjusiosios E. Č. naudai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.