- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- II-515-408/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01650-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Santakos PK
- Advokatai
- Gintaras Gustaitis
- Kategorijos
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Č. skundą dėl Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK 2020-08-03 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. J. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl įvykio 2020-07-14, apie 22 val., kuomet namo laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, buto Nr. 36 savininkė M. L. neišlaikė savo vedžiojamo šuns, kuris namo laiptinėje užpuolė pareiškėją ir jos šunį ir jį sužalojo.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Č. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą.
Skunde nurodė, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nenurodė kokio ANK pažeidimo kontekste buvo vertinami M. L. veiksmai, todėl mano, kad sprendžiant dėl administracinės teisenos pradžios, policija neatliko jokių veiksmų, faktiškai tokios galimybės net nesvarstė, o tik perrašė 2020-07-24 policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja nurodo, kad M. L. šuo yra agresyvus ir praeityje yra užpuolęs kaimynus, todėl ji rūpestingai turėjo imtis priemonių, kad jos šuo neužpultų tiek kitų asmenų, tiek jų augintinių. Savininkė turėjo pasirūpinti, kad jos šuo turėtų tinkamą antsnukį, kuris atliktų antsnukio funkciją – neleistų šuniui kąsti. Tačiau šiuo atveju M. L. šuniui buvo uždėtas tik medžiaginis antsnukis, su kuriuo jis vis tiek galėjo prasižioti ir kąsti, todėl M. L. šuo sukandžiojo pareiškėjos šunį, tai patvirtina apie 10 cm plėštinės žaizdos šuns dešinėje krūtinės pusėje. Šuo buvo vedamas ilgu pavadėliu ir tai trukdė šunį laikyti prie savęs ir jį kontroliuoti, tačiau M. L. nesiėmė jokių veiksmų to išvengti. Šiuo atveju M. L. šuo dėl netinkamo antsnukio ir per ilgo pavadžio sutrikdė pareiškėjos šuns sveikatą, dėl šuns gydymo ji patyrė 441 eurą išlaidų, tai atitinka jos turto sugadinimą. Taip pat nulėmė pareiškėjos sveikatos sutrikdymą, sukėlė išgąstį, nerimą, išgyvenimus dėl šuns sužalojimo, todėl mano, kad M. L. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtis, todėl policija privalėjo jos atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su E. Č. skunde išdėstytais argumentais. Nurodė, jog pareiškėja skundą grindžia tik savo pačios subjektyviais teiginiais, kad neva policija neatliko jokių veiksmų, faktiškai administracinės teisenos pradžios galimybės net nesvarstė, o tik perrašė 2020-07-24 policijos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Su tokiais argumentais Institucija nesutinka, nes sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį buvo priimtas pagrįstai, laikantis ANK XXIX skyriaus reikalavimų. Pareiškėja skunde prieštarauja pati sau. Nurodydama, kad policija neatliko jokių veiksmų teigia, kad įstaiga, priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, rėmėsi savo pačios BPK tvarka atlikto tyrimo medžiaga, t. y. įstaiga šio įvykio tyrimą buvo atlikusi. Pareiškėja skunde nurodo tik formaliai, kad jos skundo aplinkybės antrą kartą tirtos nebuvo. Taip pat Institucija nesutinka ir su argumentu, kad M. L. elgėsi neatsakingai vesdama šunį uždėjusi neefektyvų medžiaginį antsnukį ir per ilgu pavadžiu. Gyvūnų laikymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos gyvūno savininkui atlikti naudojamų priemonių efektyvumo testavimus, taip pat nereglamentuoja pavadėlio ilgio kiekvienai konkrečiai šunų veislei. Mano, kad visos išvardintos aplinkybės patvirtina, kad buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas – nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Taip pat pažymi, kad toks sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka. Prašo pareigūno 2020-08-03 priimtą nutarimą palikti galioti
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė skundą, prašė skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. L. parodė, kad M. L. yra jo draugė. Ji turi šunį. Įvykio dieną jis su M. vedėsi šunį, su šuniu lipo laiptais. Negirdėjo, kad kas nors laiptinėje stovėtų. Bet pasirodė, kad pareiškėja stovėjo laiptinėje ir laukė kol jie lipo. Kai jie nulipo ir jų, ir pareiškėjos šunys susitiko snukiais, o jie juos atitraukė. Abu šunys buvo su antsnukiais, M. šuo buvo su odiniu antsnukiu. Liudytojas mano, kad viskas įvyko dėl abipusio neapdairumo. Jų šuniui taip pat buvo įdrėksta ausis, trūko kraujagyslė, buvo daroma operacija. Jų šuns antsnukis kiek įmanoma buvo užveržtas ir visada atlikdavo savo darbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į skundo bylą atsiųstos administracinio nusižengimo teisenos bylos medžiagos matyti, kad vyriausioji patrulė R. J. 2020-07-14 pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2020-07-14 ji dirbo r. š. 1732 kartu su vyr. patruliu O. L., kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, viduryje laiptinės pranešėją ir jos šunį užpuolė kaimynų šuo, kurio savininkai nesugebėjo sulaikyti, pranešėjos šuo sužalotas, pranešėja grįžo į savo butą ir bute lauks pareigūnų. Greitosios pagalbos atsisakė. Atvykus į įvykio vietą pranešėja paaiškino, kad laiptinėje kaimynų iš 36 buto šuo užpuolė jos šunį, pradėjo tempti, taip užkabindamas pranešėją, dėl to pranešėja nukrito, tačiau ji pati nesusižalojo, greitosios jai nereikia, tačiau ant šuns dešinio šono matėsi plėštinės žaizdos. Taip pat pranešėja minėjo, kad kaimynų šuo pastoviai puola tiek kaimynus, tiek jų šunis, kaimynai nesilaiko gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių. Augintinį pranešėja nuvežė į veterinarijos kliniką. Kadangi kaimynų nepažįsta, anketinių duomenų negalėjo nurodyti. Nuvykus į butą Nr. 36, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, duris atidarė M. L., kuriai paaiškinta, kad reikia nustatyti kas vedžiojo šunį (medžiagos b. l. 11). E. Č. pareiškime (medžiagos b. l. 12-13) nurodė jau aptartas įvykio aplinkybes, vėliau ji davė parodymus kaip liudytoja (medžiagos b. l. 14-15). Kaip liudytoja apklausta M. L. parodė, kad 2020-07-14, apie 21.30 val. vedė savo šunis į lauką pasivaikščioti. Ėjo kartu su draugu S. L.. Vedant šunis, pirmame aukšte tarp pirmų ir antrų lauko durų, pasislėpusi stovėjo kaimynė iš buto Nr.35. Ji buvo su savo šunimi. Jo šuo buvo su pavadžiu ir metaliniu antsnukiu. Kaimynės šuo pamatęs jos šunį jį puolė ir užšoko ant nugaros. Kaimynė bandė jį išlaikyti, tačiau šuo ją taip stipriai tempė, kad ji neišlaikiusi pusiausvyros, parkrito ant šono ir krisdama susižalojo, nes kontakto tarp abiejų nebuvo. M. L. šuo, reaguodamas į kaimynės šuns elgesį gynėsi ir gindamasis kaimynės šuniui įkando, šuo buvo su pavadžiu ir medžiaginiu antsnukiu, todėl šuo turėjo galimybę šiek tiek prasižioti. Liudytojos šuo sužalojimų nepatyrė, gynėsi, todėl tyčia kaimynės šuns nesužalojo. Savo šunį visada vedasi tinkamai pririšusi pavadėliu ir su antsnukiu, niekada jo nuo pavadžio nepaleidžia. Įvykio metu pašalinių žmonių laiptinėje nebuvo (medžiagos b. l. 18-19). Vyresnioji tyrėja S. M., tikslindama įvykio aplinkybes, tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, bendravo su namo gyventojomis, kurios nurodė, kad įvykio dieną jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo, konflikto nematė, o minėtos kaimynės šunis į lauką vedasi su pavadėliais ir antkakliais. Patikslinimo metu taip pat bendravo su M. L. draugu S. L., kuris patvirtino, kad kai su M. vedė pasivaikščioti šunis, prie durų pasislėpusi stovėjo kaimynė, todėl jie negalėjo jos matyti. Prasilenkiant su kaimyne, jos šuo puolė ant M. šuns, dėl to šuo sustresavo ir gindamasis grybštelėjo kaimynės šuniui į šoną. Teigia, kad M. šunys buvo tinkami vedami, su pavadėliais ir antsnukiais (medžiagos b. l. 22).
Teismas konstatuoja, jog pareigūnas, tyręs galimai padarytą pažeidimą, išsiaiškinęs visas įvykio aplinkybes, priėjo prie neteisingos išvados, kad poveikio priemonių taikymas, remiantis turima medžiaga, yra nepagrįstas, kad dėl patirtų nuostolių pareiškėja turi kreiptis civilinio proceso tvarka, kad šalys konfliktuoja ir jų parodymai prieštarauja vieni kitiems, kad jie nukreipti savanaudiška linkme ir išvengti alternatyvos neįmanoma, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta.
Priešingai, teismas mano, kad pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad M. L. galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje ir dėl to turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn bei jai taikytos administracinio poveikio priemonės ir štai dėl ko:
Galimo administracinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuoti ir M. L., ir pareiškėjos E. Č. bei liudytojo S. L. parodymai sutampa tarpusavyje, t. y. M. L. neneigė fakto, kad vedė savo šunis su pavadžiu ir antsnukiu laiptine, kad sutiko kaimynę E. Č. taip pat su šuniu, kad šunys vienas kitą užpuolė ir M. L. šuo grybštelėjus E. Č. šunį, jį sužalojo, tą patvirtino ir liudytojas S. L.. M. L. pripažino, kad jos šuo buvo su medžiaginiu antsnukiu ir turėjo galimybę šiek tiek prasižioti. Tai, kad E. Č. šuo buvo sužalotas, patvirtina ne tik šių asmenų parodymai, bet ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 17-19). UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad 2020-07-14, apie 23.30 val. į kliniką kreipėsi E. Č. su mišrūnų veislės šunimi dėl to, kad jį apkandžiojo kitas šuo. Kliniškai apžiūrint užfiksuotos dvi plėštinės žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, apie 10 cm diametro, taip pat paviršinių žaizdų įvairiose kūno vietose. Daugiau klinikinių pakitimų neužfiksuota, auskultuojant (apžiūrint, klausant) kvėpavimas be pakitimų. Žaizdos buvo sutvarkytos chirurginiu būdu. Toliau taikomas pooperacinis gydymas, operacinių žaizdų priežiūra, šuns būklės monitoringas (sistemingas sveikatos būsenos stebėjimas ir po to galimų poveikių prognozavimas) atliekant laboratorinius tyrimus, gydymas antibiotikais, nuskausminamoji terapija ir kiti būtini veiksmai. Pažyma yra išduota 2020-07-19, todėl tiriant administracinio nusižengimo medžiagą, ji turėjo būti medžiagoje ir atitinkamai įvertinta (b. l. 16). Dėl šuns gydymo E. Č. patyrė 441 eurą išlaidų (b. l. 20-21). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į UAB (duomenys neskelbtini) išduotą medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog 2020-07-14 (pirmadienį), apie 22 val. savo namų laiptinėje E. Č. buvo užpulta kaimynės šuns, kuris buvo agresyvus, netinkamai uždėtu antsnukiu, parištas ant ilgo pavadžio, užpuolė ir jos šunį, sudraskė dešinį šoną, po to puolė ją, dėl to ji krito ant kelių, skundžiasi skausmu kelyje, matosi nežymus patinimas, skausmingi judesiai, daugybiniai čiurnų, pėdų sumušimai, ligonė patyrė didelį stresą, sutriko miegas. Diagnozuotas kelio sumušimas, blauzdos nubrozdinimas, blauzdos paviršiaus sužalojimai, čiurnos paviršiaus dauginiai paviršiniai sužalojimai, čiurnos ir pėdos nubrozdinimas, paskirtas gydymas (b. l. 15). Taigi, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime surašyti duomenys neatitinka faktiniams įvykio duomenims, nes pareiškėja visgi buvo sužalota ir dėl to kreipėsi į medikus pati. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų nukentėję M. L. ar jos šuo, tą patvirtino ir pati M. L..
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016-09-19 nutarimu už administracinį pažeidimą, numatytą tuomet galiojusio Administracinių pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalyje, 57 eurų bauda buvo nubaustas M. L. dėdė E. L., kuomet tas pats šuo apdraskė E. Č. koją, kai E. L. jo nenulaikė (b. l. 14).
Pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė asmeniui kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktais pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kitos teisės akto teisės normose.
Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 346 straipsnio 2 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan.
Todėl teismas pažymi, kad nors gyvūnų laikymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos gyvūno savininkui atlikti naudojamų priemonių efektyvumo testavimus, taip pat nereglamentuoja pavadėlio ilgio kiekvienai konkrečiai šunų veislei, tačiau M. L., žinodama savo šuns būdą, kai dėl jo išpuolio jau kartą buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, visgi privalėjo imtis dar didesnių priemonių aplinkinių saugumui užtikrinti, t. y. dar atsakingiau reguliuoti savo šuns pavadžio ilgį ir tamprumą bei antsnukio modelį, be to, vedant šunį – neprarasti budrumo, tačiau akivaizdu, kad antrą kartą įvykus incidentui su tuo pačiu šunimi, išvados nebuvo padarytos. Visas šias aplinkybes apima ir gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktas, kiek tai susiję su aplinkinių saugumu ir kuriose nurodyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno augimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.
Akivaizdu, kad asmens turtui buvo padaryta žala, kuri taip pat turėjo būti išspręsta (ANK 664 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnyje nurodyta (asmenų teisės ir pareigos) 2 dalyje (gyvūnų laikytojai privalo) 3) punkte – kad privaloma užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 6 ) punkte – nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu ir apibendrinęs tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, neteisingai interpretavo nustatytas faktines aplinkybes, todėl ir priėjo prie neteisingos išvados, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos bylos.
Skundžiamame nutarime neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės, neišspręstas subjekto klausimas ir nepagrįstai M. L. nepatraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį.
Esant tokioms abejonėms, kurios privalo būti įvertintos, Kauno AVPK Santakos PK Veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. 2020-08-03 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
E. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos PK 2020-08-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20119321899 ir bylą grąžinti Santakos PK iš naujo tirti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.