Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas:

1) 2009 m. rugpjūčio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą per visą laisvės apribojimo terminą, 2010 m. gruodžio 13 d. išbrauktas iš Pakruojo rajono pataisos inspekcijos įskaitos atlikus bausmę,

2) 2012 m. spalio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2013 m. balandžio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo likusios neatliktos 3 mėnesių viešųjų darbų bausmės, vietoj jos jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 litų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo,

3) 2015 m. kovo 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 ir 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą, o taip pat per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. 2016 m. birželio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistajam priežiūros vykdymas pagal 2015 m. kovo 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį nutrauktas prieš terminą, jam atlikus daugiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino. 2016 m. birželio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Šiaulių APT probacijos skyriaus, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.21 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – motorinį dviratį, be valstybinių registracijos numerių, kurio maksimalus pasiekiamas greitis yra apie 39,8 km/h, su ant jo sumontuotu dvitakčiu benzininiu 66 cm³ varikliu, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF-0057 (patikros sertifikato Nr. 09767663) jam buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 17.21 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas atvažiuojantis motorinis dviratis, kurį, kaip vėliau buvo nustatyta, vairavo E. K. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. E. K. motorinio dviračio dokumentų pateikti negalėjo, nes neturėjo. Nustatyta, kad E. K. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, neužsidėjęs motociklininko šalmo. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedrausta vairuotojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 11);

2020 m. sausio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1900 (19) nustatyta, kad pateiktos konstrukcijos motorinio dviračio maksimalus pasiekiamas greitis yra apie 39,8 km/h ir ant pateikto tyrimui dviračio yra sumontuotas dvitaktis benzininis 66 cm³ variklis (b. l. 39–41).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti sumokėti baudą per vienerius metus.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 90 MGL (4500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, siūlo E. K. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, bei turto konfiskavimą, konfiskuojant vairuotą transporto priemonę – motorinį dviratį be valstybinių numerių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis E. K. anksčiau teistas tris kartus, tačiau teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas (b. l. 86), nedirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašoma bausmės rūšimi – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, numatytas už nesunkų nusikaltimą, t. y. 75 MGL (3750 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1–2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. K. prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors E. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vidutinės trukmės terminui (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju E. K. vairuotas motorinis dviratis be valstybinių numerių, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – motorinio dviračio be valstybinių numerių, rėmo numeris – (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107–108), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant motorinį dviratį be valstybinių numerių, rėmo numeris – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. K., bei, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.