Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-922-889/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-14
Bylos Nr.: e2S-922-889/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Ieškovas: daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“
Atsakovas: T. A., E. L., A. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-922-889/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04911-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.3; 3.2.6.12.2; 3.1.7.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ atskirąjį ir apeliacinį skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties ir teismo 2025 m. balandžio 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1045-793/2025 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Smiltelė“ ieškinį atsakovams T. A., E. L., A. N. dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. J., D. Ž., G. K., L. D., A. Ž., F. G., A. J., A. K., B. B., I. R., M. L., D. V., G. M., A. R., R. R., J. P., M. L., A. P., I. D., N. R., A. N., J. B., V. P., A. D., S. K., N. S., M. L., G. P., K. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Smiltelė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2023 m. spalio 9 d. neeilinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo sprendimus: 1) dėl bendrijos pirmininkės J. J. nušalinimo nuo pareigų; 2) dėl laikino pirmininko T. A. išrinkimo; 3) dėl įgaliojimo bendrijos valdybos nariui A. N. pasirašyti darbo sutartį su laikinuoju bendrijos pirmininku T. A. suteikimo; priteisti iš atsakovų ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad trečiasis asmuo J. J. yra bendrijos valdybos narė ir ją atšaukti iš valdybos narių ir iš valdybos pirmininko pareigų gali tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas. J. J. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų bazėje įregistruota bendrijos valdybos pirmininke. Neeiliniame bendrijos įgaliotinių susirinkime bendrijos valdymo organų perrinkimo ar nušalinimo klausimai negalėjo būti sprendžiami, nes jie nebuvo paskelbti šaukiamo susirinkimo skelbime ir bendrijos nariams paviešintoje susirinkimo darbotvarkėje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. L. pateikusi atsiliepimą su ieškiniu nesutiko, prašė pripažinti trečiojo asmens J. J. atleidimą iš bendrijos pirmininko pareigų (savo noru) teisėtu. Trečiojo asmens J. J. vienašališką grįžimą į darbą pripažinti neteisėtu. Laikino bendrijos pirmininko T. A. atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu. Pripažinti, kad trečiasis asmuo J. J. užvaldė bendrijos patalpas, turtą, banko sąskaitas neteisėtai. Pripažinti bendrijos auditą teisėtu ir įpareigoti ieškovę nedelsiant už jį sumokėti UAB „Audito gairės“. Nurodė, kad trečiasis asmuo J. J. neturi kreiptis į teismą ieškovo pozicijoje, apmokant advokatui iš asmeninių lėšų, nes ji gina išskirtinai tik asmeninį interesą, kadangi bendrija nenukentėjo dėl ginčijamo įgaliotinių susirinkimo sprendimų.

4. Atsakovas A. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: palikti ieškinį nenagrinėtą, kaip pateiktą ieškovės vardu neįgalioto vesti bylą asmens; nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi ieškinį pateikė netinkamas ieškovas; atmesti ieškinį kaip pateiktą netinkamam atsakovui; atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; atmesti ieškinį kaip nesukuriantį teisinių padarinių ir kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės ginčyti juridinio asmens organų sprendimų ir reikšti reikalavimo šioje byloje. Ginčijant juridinių asmenų organų sprendimus atsakovais bylose yra ne juridinio asmens organai ar jų nariai, o pats juridinis asmuo, kurio valia yra įforminta ginčijamu juridinio asmens organo sprendimu, todėl ginčijant 2023 m. spalio 9 d. neeilinio bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo sprendimus, tinkamu atsakovu turi būti pati DNSB „Smiltelė“, o ne sprendimus priėmę įgaliotiniai.

5. Atsakovas T. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti, esant netinkamam ieškinio dalykui (nematerialiems reikalavimams); ieškinį atmesti suėjus senaties terminui; ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovei nepasinaudojus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Nurodė, kad ieškinį padavė netinkamas asmuo, ieškovė DNSB „Smiltelė“ nesiekia naikinti savo organų priimto sprendimo. Ieškinį teismui teikti galėjo trečiasis asmuo J. J. kaip fizinis asmuo. Kai yra skundžiami įgaliotinių kolegialiai priimti sprendimai, atsakovais turėtų būti traukiami visi įgaliotiniai.

6. Atsakovas T. A. prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš trečiojo asmens J. J. atsakovui papildomai 640 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neišsprendė dalies atsakovo T. A. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, t. y. neišsprendė klausimo dėl 640 Eur priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovams palikto nenagrinėtą. Priteisė iš trečiojo asmens J. J. atsakovui A. N. 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš trečiojo asmens J. J. atsakovui T. A. 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

8. Teismas konstatavo, kad J. J., po (duomenys neskelbtini) nebūdama išrinkta DNSB „Smiltelė“ pirmininke, neturėdama su DNSB „Smiltelė“ sudarytos darbo sutarties, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti teisminio proceso DNSB „Smiltelė“ vardu. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas advokatas V. Ž. neįgijo teisės pateikti teismui ieškinį bendrijos vardu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys šioje byloje pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens.

9. Teismas atsakovams A. N. ir T. A. teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš trečiojo asmens J. J., kuri, neturėdama teisinio pagrindo, nepagrįstai DNSB „Smiltelė“ vardu pareiškė ieškinį atsakovams, ir dėl to atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnis).

10. Teismas 2025 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš trečiojo asmens J. J. atsakovui T. A. 640 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo ir apeliacinio skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė DNSB „Smiltelė“ (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, nuspręsti dėl tolesnio 2024 m. liepos 25 d. DNSB „Smiltelė“ ieškinio nagrinėjimo eigos. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Nurodo, kad nesilaikant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ) nustatytos bendrijos valdybos pirmininko išrinkimo ir nušalinimo procedūros, pati pareigybė negali išnykti savaime. Trečiasis asmuo J. J. bendrijos pirmininke buvo išrinkta 2022 m. lapkričio 7 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimu. Trečiasis asmuo J. J. nuo 2022 m. lapkričio 7 d. yra registruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje kaip teisėtai išrinkta bendrijos valdybos pirmininkė.

12.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti sudarytą naują darbo sutartį tarp DNSB „Smiltelė“ ir trečiojo asmens J. J. Trečiasis asmuo J. J. ieškinio pateikimo metu galėjo eiti pirmininko pareigas ir visuomeniniais pagrindais, nes tai numato DNSBĮ. Teigia, kad teisinių paslaugų sutartis, sudaryta su ieškovės atstovu, yra teisėta.

12.3. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas galimas tik teismui priėmus galutinį sprendimą byloje. Jeigu byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių, o ne trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį elgesį (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo T. A. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teigia, kad teismo papildomas sprendimas galimas tik esant galutiniam teismo sprendimui, todėl netinkama procesine forma buvo patenkintas nepagrįstas atsakovo T. A. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį ir apeliacinį skundus atsakovas T. A. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį; prašo palikti nepakeistą teismo 2025 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens J. J. ir (arba) advokato V. Ž., ir (arba) ieškovės DNSB „Smiltelė“. Atsiliepimą į skundus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teigia, kad trečiasis asmuo J. J. pagal jos prašymą buvo atleista iš DNSB „Smiltelė“ pirmininko pareigų. 2023 m. gegužės 18 d. atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu V. Ž., yra neteisėta.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tiek skundžiama nutartimi, tiek priimdamas papildomą sprendimą atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens J. J., nes dėl jos veiksmų atsakovai patyrė žalą. Nėra įrodymų, kad bendrijos nariai nusprendė inicijuoti šį civilinį ginčą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į atskirąjį ir apeliacinį skundus atsakovė E. L. prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį; apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą; visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš trečiojo asmens J. J.. Atsiliepimą į skundus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teigia, kad bendrijos nariai nesiekia panaikinti savo valdymo organo – įgaliotinių 2023 m. spalio 9 d. susirinkime priimto sprendimo, kuris ginčijamas šioje byloje. Pagrįstai skundžiama nutartimi, papildomu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

16. Atsiliepime į atskirąjį ir apeliacinį skundus atsakovas A. N. prašo palikti advokato V. Ž. pateiktus atskirąjį ir apeliacinį skundus nenagrinėtus, kaip pateiktus neįgalioto vesti bylą asmens, o nesant pagrindo palikti skundus nenagrinėtus – atmesti skundus kaip nepagrįstus; priteisti iš trečiojo asmens J. J. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teigia, jog nėra duomenų, kad trečiasis asmuo J. J. yra išrinkta ieškovės pirmininke ar kad jai kitais būdais yra pavesta veikti ieškovės vardu. Teigia, kad byla buvo užbaigta nutartimi, o šioje nutartyje neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, todėl jis pagrįstai buvo išspręstas teismui priimant papildomą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis ir apeliacinis skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sprendžiant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), ir neatsižvelgdamas į skundo motyvus patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikomos apeliacinio proceso taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), o absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai tikrinami pagal CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis bei 338 straipsnį. Abiem atvejais procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus kai teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 321, 336 straipsniai). Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė nei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų, nei aplinkybių, suteikiančių pagrindą peržengti skundų ribas, todėl byla nagrinėjama pagal skundų faktinį ir teisinį pagrindą.

Dėl papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

18. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė kartu su atskiruoju ir apeliaciniu skundais pateikė papildomus įrodymus: DNSB „Smiltelė“ įgaliotinių, dalyvavusių 2023 m. spalio 9 d. susirinkime, sąrašas, J. J. ir advokato V. Ž. susirašinėjimo el. laišku medžiaga, atsakovo T. A. ir advokato V. Ž. susirašinėjimo el. laišku medžiaga, el. laiškas dėl prašymo atstovauti bendrijai.

19. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas T. A. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) J. J. prašymą dėl atleidimo iš darbo.

20. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti.

21. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant klausimą, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

22. Pateiktus papildomus įrodymus atsisakytina priimti. Apeliantės pateiktas DNSB „Smiltelė“ įgaliotinių, dalyvavusių 2023 m. spalio 9 d. susirinkime, sąrašas jau yra byloje. Kiti šalių pateikti papildomi įrodymai: J. J. ir advokato V. Ž. susirašinėjimo el. laišku medžiaga, atsakovo T. A. ir advokato V. Ž. susirašinėjimo el. laišku medžiaga, el. laiškas dėl prašymo atstovauti bendrijai, (duomenys neskelbtini) J. J. prašymas dėl atleidimo iš darbo neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui. Pažymėtina, kad šalys pateiktus papildomus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad pateiktus papildomus įrodymus šalys pateikė pirmosios instancijos teismui, o teismas atsisakė juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Iš 2023 m. gruodžio 29 d. Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad DNSB „Smiltelė“ pirmininke nurodyta J. J..

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. J. DNSB „Smiltelė“ laikinai einančiam pareigas pirmininkui T. A. pateikė prašymą dėl atleidimo iš DNSB „Smiltelė“ pirmininko pareigų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog DNSB „Smiltelė“ l. e. p. pirmininko T. A. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės J. J. prašymą, su J. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį.

25. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovei DNSB „Smiltelė“ nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – įpareigojo pateikti teismui DNSB „Smiltelė“ valdymo organo – bendrijos pirmininko įgaliojimus vesti bendrijos vardu bylą patvirtinančius įrodymus, t. y. DNSB „Smiltelė“ ir J. J. po (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo sudarytą naują darbo sutartį dėl J. J. priėmimo į darbą bendrijos pirmininke.

Dėl ieškinio, kurį ieškovo vardu padavė neįgaliotas asmuo

26. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo J. J. turi teisę atstovauti bendrijai, kadangi jį VĮ Registrų centre yra nurodyta kaip bendrijos pirmininkė. Teigia, kad J. J. visada ėjo bendrijos valdybos pirmininko pareigas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti šiuo metu galiojančią darbo sutartį tarp DNSB „Smiltetė“ ir J. J..

27. Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad trečiasis asmuo J. J. nėra ieškovės valdybos pirmininkė, todėl ji neturėjo teisės sudaryti teisinių paslaugų sutarties su ieškovės atstovu advokatu ir kreiptis į teismą su ieškiniu. Nurodo, kad J. J. šioje byloje teismui pateikti ieškinį turėjo savo vardu, o ne bendrijos.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo J. J., po 2(duomenys neskelbtini) nebūdama išrinkta DNSB „Smiltelė“ pirmininke, neturėdama su DNSB „Smiltelė“ sudarytos darbo sutarties, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti teisminio proceso DNSB „Smiltelė“ vardu. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas advokatas V. Ž. neįgijo teisės pateikti teismui ieškinį bendrijos vardu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys šioje byloje pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens.

29. CPK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

30. 2025 m. kovo 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teismui sprendžiant klausimus dėl ieškovės vardu vedančio bylą asmens tinkamumo vesti bylą, trečiasis asmuo J. J. nesutiko būti pakeista į ieškovę. Ieškovės atstovas advokatas nurodė, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. J. nėra nutraukta. Teigė, kad ieškinį padavė tinkamas subjektas – bendrija.

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

32. DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovė (bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 straipsnis imperatyviai nurodo, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Todėl pati bendrija, kaip subjektas, negali savarankiškai, atstovaujama advokato, kreiptis į teismą ar skųsti savo priimtų sprendimų – procesinius veiksmus jos vardu gali atlikti tik įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas valdymo organas.

33. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2023 m. spalio 9 d. neeilinio bendrijos DNDB „Smiltelė“ įgaliotinių susirinkimo protokolo sprendimus: 1) dėl bendrijos pirmininkės J. J. nušalinimo nuo pareigų; 2) dėl laikino pirmininko T. A. išrinkimo; 3) dėl įgaliojimo bendrijos valdybos nariui A. N. pasirašyti darbo sutartį su laikinuoju bendrijos pirmininku T. A. suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo J. J. atsisakė būti pakeista į ieškovę, nors tvirtino ir teikė įrodymus, kad yra ieškovės valdybos pirmininkė, o ieškovės DNSB „Smiltelė“ reikalavimai yra nukreipti į bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimą negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti ieškovo tinkamu (CPK 45 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

34. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po trečiojo asmens J. J. atleidimo iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) ji būtų vėl priimta į DNSB „Smiltelė“ pirmininko pareigas. Konstatuotina, kad ieškovė nepašalino teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog J. J. yra įregistruota ieškovės valdybos pirmininke VĮ Registrų centre, nepatvirtina jos teisės eiti šias pareigas, nes VĮ Registrų centro duomenys tik išviešina juridinių asmenų valdymo struktūros pasikeitimus. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad trečiasis asmuo J. J. neturėjo teisės veikti ieškovės DNSB „Smiltelė“ vardu, todėl 2024 m. liepos 26 d. advokatas V. Ž. negalėjo inicijuoti teisminio proceso ieškovės vardu. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys šioje byloje pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3, 11 punktas).

36. Ieškovei išaiškintina, jog, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo papildomo sprendimo

37. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas galimas tik teismui priėmus galutinį sprendimą byloje.

38. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė iš J. J. atsakovui T. A. 640,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

39. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2024 m. balandžio 16 d. nutartį byla buvo išnagrinėta iš esmės. Minėta nutartimi liko neišspręstas atsakovo T. A. prašymas dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas T. A. teismo prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš J. J. atsakovui papildomai 640,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu šią padėtį ištaisė ir priteisė atsakovui T. A. iš trečiojo asmens J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas, netinkamai išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą priimdamas papildomą sprendimą.

41. Apeliantė teigia, kad, jeigu byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių, o ne trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų, procesinį elgesį.

42. Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovams palikto nenagrinėtą, todėl byla buvo išnagrinėta iš esmės.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).

44. Pažymėtina, kad šioje nutartyje konstatuota, jog po (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo J. J. neturėjo teisės atstovauti ieškovei DNSB „Smiltelė“, todėl 2024 m. liepos 26 d. negalėjo pasitelkti advokato V. Ž. pagalbos inicijuojant teisminį procesą bendrijos interesais. Dėl šios priežasties būtent trečiasis asmuo J. J., o ne ieškovė DNSB „Smiltelė“, privalo atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokie veiksmai laikytini netinkamu procesiniu elgesiu CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme, nes, nebūdama bendrijos pirmininke, ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir su advokato V. Ž. pagalba pateikė teismui ieškinį ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens J. J. tiek skundžiama nutartimi, tiek papildomu sprendimu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo ir apeliacinio skundų argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo ir apeliacinio skundų argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutarties ir teismo 2025 m. balandžio 18 d. papildomo sprendimo, todėl šie teismo procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Atsakovas T. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą: 2025 m. gegužės 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19/2025 ir 2025 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymą, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs. Prašo iš trečiojo asmens J. J. priteisti 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Atsakovas A. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą: 2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KG-2025 Nr. 061 ir 2025 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs. Prašo iš trečiojo asmens J. J. priteisti 605 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. IV ketvirtis – bruto 2 335,90 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur).

50. Atsakovas T. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą: 2025 m. gegužės 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20/2025 ir 2025 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs. Prašo iš trečiojo asmens J. J. priteisti 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Atsakovas A. N. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą: 2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą KG-2025 Nr. 062 ir 2025 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymą, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaitęs. Prašo iš trečiojo asmens J. J. priteisti 605 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl maksimalių priteistinų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžių nuostatas ir 2024 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbtą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (2 335,90 Eur), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą), todėl maksimali priteistina suma sudaro 3 036,67 Eur (1,3 x 2 335,90).

53. Atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

54. Įvertinus išdėstytus argumentus, iš trečiojo asmens J. J. atsakovui T. A. priteistina 800 Eur (400 Eur už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą ir 400 Eur už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų. Iš trečiojo asmens J. J. atsakovui A. N. priteistina 1 210 Eur (605 Eur už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą ir 605 Eur už atsiliepimo parengimą į apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens J. J. atsakovui T. A. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens J. J. atsakovui A. N. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė