Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-589/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-14
Bylos Nr.: 2A-589/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Atsakovas: S. M., H. P., Z. M., R. P., V. S., Reginai O

Kategorijos

27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-589/2014 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7,

44.2, 44.5.2.14 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechna“ ir atsakovų S. M. bei H. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2613-464/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Santechna“ ieškinį atsakovams S. M., Z. M., H. P., R. P., V. S., Reginai O. S. dėl juridinio asmens dalyvių veiksmų pripažinimo nesąžiningais ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Santechna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. M., Z. M., H. P., R. P., V. S., R. O. S. 181 037,69 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovai S. M. (turintis 17 proc. akcijų), H. P. (16 proc. ) ir V. S. (67 proc.) yra ieškovo bendrovės akcininkai. Pagal bendrovės kreditorių ROCKWOOL, UAB ir UAB „Algaudra“ pareiškimus Vilniaus apygardos teismas 2011-01-06 nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, o 2011-08-01 nutartimi patvirtino visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumą - 262 956,86 Lt. Bendrovės nemokumas ir negalėjimas atsiskaityti su savo kreditoriais buvo nulemtas atsakovų S. M., H. P. ir V. S. atliktų nesąžiningų veiksmų. Atsakovams, bendrovės akcininkams, be to, atsakovas V. S. – bendrovę kontroliuojantis asmuo, atsakovas S. M. – bendrovės direktorius, atsakovas H. P. – bendrovės direktoriaus pavaduotojas, buvo žinomos aplinkybės, susijusios su bendrovės finansine padėtimi, jos blogėjimu ir gresiančiu nemokumu. Bendrovės apyvarta nuolat mažėjo nuo 2010 m. sausio mėn., 2010-04-30 bendrovės pradelsti įsipareigojimai jau buvo didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taigi jau 2010-04-30 bendrovė buvo nemoki. Tačiau atsakovai nesiėmė priemonių ieškovo mokumui atkurti, priešingai, savo veiksmais dar labiau sumenkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Antai laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-05-10 iš bendrovės lėšų savo interesams tenkinti atsakovai išsimokėjo iš viso 99 263,03 Lt dividendų, paskirtų už 2008 metus (už 2008 metus V. S. buvo išmokėta 27 458,81 Lt dividendų, S. M. – 30 867,84 Lt dividendų, o H. P. – 40 936,38 Lt dividendų). Taip pat 2010-02-23 vienbalsiai atsakovai priėmė sprendimą dėl 247 802 Lt dydžio dividendų už 2009 metus paskirstymo, kuris S. M. ir H. P. atžvilgiu buvo realizuotas ir jiems dividendai išmokėti, atitinkamai atsakovui S. M. visi sprendimu paskirti 42 126 Lt dividendai išmokėti 2010-04-16, atsakovui H. P. 39 649 Lt dividendai išmokėti 2010-05-04. V. S. paskirti 166 027 Lt dividendai liko neišmokėti, dėl ko akcininkas pateikė bendrovei finansinius reikalavimus visai jam paskirtų, tačiau neišmokėtų, dividendų sumai. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011-08-01 nutartimi bankroto byloje nutarė netvirtinti akcininko V. S. pareikšto 166 027 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo, iki bus išspręstas sprendimo paskirstyti dividendus teisėtumo klausimas. Iš nurodytų faktinių aplinkybių parytina išvada, kad būtent dėl išvardintų nesąžiningų ieškovo bendrovės dalyvių (atsakovų) veiksmų, taip pat dėl bendrovės veiklos perkėlimo į UAB „Izotechna“, kurią 2010-01-06 steigimo sutartimi įsteigė atsakovai S. M. ir H. P., ir kuri vykdė analogišką veiklą, perėmusi iš esmės ieškovo bendrovės klientus, ieškovas negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims. Kadangi akcijas atsakovai S. M., H. P. ir V. S. įsigijo po santuokos sutarymo, o santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovės Z. M., R. P. ir R. O. S. taip pat laikytinos bendrovės dalyvėmis ir turi tas pačias, kaip ir sutuoktiniai, bendrovės akcininkų teises ir pareigas. Visų atsakovų nesąžiningi veiksmai, turėję įtakos ieškovo negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumui, yra bendri, todėl visi atsakovai laikytini solidariais skolininkais. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą atitinka laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-05-10 iš bendrovės turto kiekvienam akcininkui išmokėtas dividendų sumas, t. y. iš viso 181 037,69 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė iš S. M. 72 993,84 Lt ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai; priteisė iš H. P. 80 585,38 Lt ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai; priteisė iš V. S. 27 458,81 Lt ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai; ieškinį, pareikštą solidariai Z. M., R. P. ir Reginai O. S., atmetė; priteisė iš BUAB „Santechna“ 363 Lt bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai; priteisė iš S. M. 2190 Lt žyminio mokesčio ir 39,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, valstybės naudai; priteisė iš H. P. 2418 Lt žyminio mokesčio ir 39,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai, priteisė iš V. S. 824 Lt žyminio mokesčio ir 39,47 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad CK 2.50 str. 3 d. įtvirtinta norma nustato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tokiu reglamentavimu juridinio asmens kreditoriams suteikiama papildoma teisių gynimo priemonė ir iš esmės siekiama užkirsti kelią juridinio asmens dalyvio piktnaudžiavimui ribota turtine atsakomybe (CK 2.50 str. 1 d. ir 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvio subsidiariai atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles aptariamos normos pagrindu taikyti būtina šių sąlygų visuma: juridinio asmens dalyvio nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-19/2012; 2011-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-76/2011; 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-29/2011). Analizuodamas nurodytas kasacinio teismo nutartis, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra pasisakęs, jog minėtoje teismų praktikoje taip pat laikomasi vieningos pozicijos, jog ginčijamų juridinio asmens dalyvio veiksmų (sandorių) formalus teisėtumas, nustačius, kad šie veiksmai yra nesąžiningi, iš esmės neturi įtakos sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, ir todėl tokių veiksmų teisėtumo vertinimas net ir nėra būtinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-28 nutartis c.b. Nr. 2A-742/2012). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovų atsikirtimus į ieškinį, kad jų veiksmai formaliai buvo teisėti, nes dividendai jiems buvo nustatyti už ženkliai ankstesnį bendrovės veiklos periodą (dar už 2008 m., taip pat už 2009 m.), kuomet nemokumui prielaidų apskritai nebuvo, tačiau jie nebuvo išmokėti per ABĮ 60 str. 4 d. numatytą 1 mėnesio nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos terminą, įmonėje tam nepakankant lėšų, jas investuojant kitiems tikslams ir akcininkams sutarus jų nereikalauti iki 2010 metų. Teismo teigimu, tuo laikotarpiu, kai dividendai faktiškai buvo išmokėti, ieškovo bendrovės įmonės veikla nebuvo tokia pelninga ir perspektyvi, kaip galimai ankstesniais metais, o bendrovė turėjo mokėtinų savo kreditoriams per vienerius metus sumų, artimų jos turimam turtui. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus: pagal 2010-01-31 bendrovės balanso duomenis, 2010-01-31 bendrovė turėjo 837 360 Lt turto ir 590 213 Lt dydžio per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų; 2010 m. sausio mėn. bendrovės apyvarta buvo beveik 2 kartus mažesnė, nei 2009 m. sausio mėn.; nuo 2010 m. sausio mėn. bendrovės apyvarta nuolat mažėjo; 2010-02-01 bendrovė ir jos kreditorius AB SEB bankas pasirašė 2006-08-29 sąskaitos kreditavimo sutarties Nr.1750607040957-02 pakeitimus Nr.5/1 ir Nr.5/2, kuriais šalys padidino bendrovės įsipareigojimų AB SEB bankui apimtį, t. y. nustatė bendrovei įsipareigojimą užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymą būsimų lėšų bei kilnojamojo turto įkeitimu bankui; 2010-02-28 bendrovė pažeidė įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2010-02-01 pakeitimo Nr.5/2 3.2.4 p., kuris nustatė jai pareigą užtikrinti ne mažesnės nei 150 000 Lt vertės prekių atsargų likučių išlaikymą sandėlyje, kadangi 2010-02-28 sandėlyje buvo atsargų likutis, kurio vertė tik 137 355,33 Lt. Pagal 2010-04-30 balanso duomenis, bendrovė 2010-04-30 turėjo 486 632 Lt vertės turto, ir jau 542 156 Lt vertės per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, įskaitytinai 173 355 Lt skolų tiekėjams, įsipareigojimų biudžetui ir darbuotojams. Bendrovės turtas, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, nuosekliai mažėjo (tuo metu beveik dvigubai sumažėjo). 2010-02-28 į bendrovės per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus buvo įtraukta 247 802 Lt skola akcininkams, dėl ko bendrovės per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai padidėjo nuo 590 213 Lt (pagal 2010-01-31 balansą) iki 716 966 Lt. Išsimokėjus dividendus, 2010-07-31 bendrovės turimų atsargų vertė jau buvo tik 69 439,26 Lt, o 2010-08-31 – tik 62 532,89 Lt. Pagal 2010-09-30 balanso duomenis, 2010-09-30 bendrovės turtas sudarė 170 144 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 347 041 Lt. Iš 2010-11-30 bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad per 2010 finansinius metus bendrovė patyrė 206 895 Lt nuostolių. Atsižvelgdamas į šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir reikalavimą, atsakovų S. M., H. P. ir V. S., kurie 2010-02-23 vienbalsiai priėmė sprendimą dėl 247 802 Lt dividendų už praėjusius 2009 metus išmokėjimo ir pradėjo jį vykdyti (neišmokėti tik V. S. nustatyti 166 027 Lt dividendai), taip pat sprendė esant finansinėms galimybėms išmokėti ir už 2008 metus paskirtus dividendus, kiekvienam jų realiai juos ir išmokėjus iš bendrovės lėšų laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-05-10, teismas sprendė, kad atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas taikyti prielaidos egzistuoja. Šių atsakovų nesąžiningi veiksmai lėmė tai, jog sumažėjo bendrovės turto, kuris galėtų būti panaudotas bankroto byloje tenkinant bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, masė. Būtent atsakovai dėl savo statuso bendrovėje ne tik geriausiai žinojo tikrąją bendrovės padėtį ir veiklos perspektyvas, bet ir galėjo spręsti esminius bendrovės klausimus. Bendrovė nemokia netapo per vieną dieną, o atsakovai jau anksčiau suprato prastą bendrovės padėtį. Nepaisant susiklosčiusios finansinės situacijos, kuri nebūtinai turėjo atitikti IBĮ pateiktą nemokumo sampratą, dividendai vis tik buvo išmokėti, o galiausiai ir visiškai sutrikdyti įmonės debitoriniai atsiskaitymai. Teismo manymu, atsakovų sprendimo išmokėti dividendus įgyvendinimas ir dar vieno sprendimo juos išmokėti priėmimas bei iš dalies įgyvendinimas, buvo aiškiai nesąžiningi bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu paneigiant prioritetiniais laikytinus bendrovės kreditorių interesus, atsižvelgiant į išsimokėtų lėšų paskirtį (pelno dalis, ABĮ 60 str. 1 d.), atsakovų S. M., H. P. ir V. S. nesąžiningi veiksmai lėmė, kad sumažėjo turto, iš kurio galėtų būti patenkinti bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, o tai yra kreditoriams padaryta žala. Taip pat teismas nurodė, kad vien santuokos sudarymo fakto ar bendraturtystės su kitais atsakovais fakto, nepakanka deliktinės atsakomybės institutui jų atžvilgiu taikyti, nes deliktinė atsakomybė nėra preziumuojama, be to, ji yra asmeninė, o ne solidari kaip sutuoktinio. Apie tai, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus tiesiogiai įstatymu aptartas išimtis, pasisakyta ir CK 6.6 str. 1 d. Todėl teismas sprendė, kad tenkinti solidariai pareikštą ieškinį atsakovių atsakovių Z. M., R. P. ar R.O. S. atžvilgiu teisinių prielaidų (jų kaltės, veiksmų neteisėtumo, žalos padarymo ir priežastinio ryšio) nesusiklostė. Kelių asmenų padarytos žalos atlyginimo institutas (CK 6.6 str. 3 d.) taip pat tokioje situacijoje, kaip kad analizuojama nagrinėjamojoje byloje, teismo teigimu, negali būti taikomas ir kitiems atsakovams, nes kiekvieno jų prievolė grąžinti nepagrįstai gautas iš bendrovės lėšas yra asmeninė ir ribojama tokių lėšų dydžiu. Tokiu atveju iš atsakovo S. M. priteistina ieškovo naudai iš viso 72 993,84 Lt ( 42 126 Lt + 30 867,8 Lt) gautų dividendų kaip nuostolių atlyginimas, iš atsakovo H. P. – iš viso 80 585,38 Lt (39 649 Lt + 40 936,38 Lt), o iš atsakovo V. S. – 27 458,81 Lt. Priteistinos ir prašytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas BUAB ,,Santechna“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą ir solidariai iš atsakovų S. M., H. P. ir V. S. priteisti 181 037,69 Lt dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai netaikė solidariąją skolininkų atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės pobūdžio nustatymo, teismas neįvertino atsakovų bendrai atliktų veiksmų reikšmės bendrovei kilusių padarinių, t. y. bendrovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kontekste, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog kelių asmenų padarytos žalos atlyginimo institutas nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, kadangi kiekvieno jų prievolė grąžinti nepagrįstai gautas iš bendrovės lėšas yra asmeninė ir ribojama tokių lėšų dydžiu. Ieškovas reikalavimą atsakovams grindė CK 2.50 straipsnio 3 dalies, nustatančios subsidiarią juridinio asmens dalyvio atsakomybę už bendrovės prievoles, taip pat CK 6.279 straipsnio 1 dalies bei CK 6.6 straipsnio 3 dalies, nustatančiomis solidarią atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą nuostatomis. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų pagrindą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas neturėjo būti vertinamas, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo.

2. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas turėjo visas prielaidas taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę. Žalos atsiradimą bendrovei lėmė atsakovų bendras nesąžiningas elgesys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovai dėl jų statuso bendrovėje geriausiai žinojo tikrąją bendrovės padėtį ir veiklos perspektyvas ir galėjo spręsti esminius bendrovės klausimus, bei įrodo, kad atsakovai ne tik nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, tačiau savo nesąžiningais veiksmais dar labiau mažino bendrovės mokumą. Nustatyta, kad 2009-03-03 atsakovų vienbalsiai priimto sprendimo išmokėti dividendus įgyvendinimas, taip pat 2010-02-23 atsakovų vienbalsiai priimto sprendimo išmokėti dividendus priėmimas bei dalinis įgyvendinimas, buvo aiškiai nesąžiningi bendrovės kreditorių atžvilgiu, todėl atsakovai yra kalti dėl bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Šios išvados patvirtina, kad žala bendrovei buvo padaryta ne dėl kiekvieno bendrovės dalyvio atskiru nesąžiningu veiksmu, tačiau dėl atsakovų, veikusių išvien kaip bendrovės organas, bendru nesąžiningu veikimu. Konstatavus šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovų bendras nesąžiningas elgesys sukėlė neigiamas pasekmes bendrovei, todėl visi atsakovai yra solidariai atsakingi už 181 037,69 Lt žalos atlyginimą.

Atsakovai S. M., H. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. M. priteista 72 993,84 Lt išmokėtų dividendų, 5 procentai procesinių palūkanų, iš atsakovo H. P. priteista 80 585,38 Lt išmokėtų dividendų, 5 procentai procesinių palūkanų, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė ir nekonstatavo būtinų sąlygų atsakovų atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. taikymui. Teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, ar vykdant išmokas atsakovams atitinkamu (išmokų vykdymo) laiku, įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko būtų pagrindas teigti, jog buvo pažeista kreditorių prioritetinė teisė į jų reikalavimų patenkinimą. Teismo sprendimu nenustatyta, jog konkrečiu išmokų išmokėjimo momentu, įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų. Teismas iš esmės nevertino atsakovų argumentų ir byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2010 m. birželio mėn. 22 d. įmonė neturėjo jokių prievolių kreditoriams, kurių mokėjimo terminai jau būtų suėję. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas, nagrinėjant aplinkybes dėl įmonės įsipareigojimų kreditoriams išmokų atsakovams vykdymo laikotarpiu nurodė, kad šiuo laikotarpiu įmonės kreditoriumi, be atsakovų, buvo tik UAB „Rockwool“.

2. Teismas nenustatė, jog atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad išmokėjus išmokas įmonė taps nemokia. Byloje nenustatyta, jog atsakovai priimdami sprendimus dėl dividendų išmokėjimo bei juos vykdydami būtų siekę pažeisti kreditorių interesus ar aplaidžiai būtų vykdę savo pareigas. Iki 2010 m. birželio mėn. 22 d. įmonė neturėjo jokių kreditorių, kurie būtų pareiškę pretenzijas dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Tas faktas, kad dividendų mokėjimas buvo atliekamas dalimis ir atitinkamu laiku, patvirtina, kad tarp atsakovų buvo susitarimas dėl šių išmokų vykdymo dalimis, įvertinus įmonės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nenustatyta, kad išmokų mokėjimai atitinkamu laiku, būtų pažeidę kurio nors kreditoriaus interesus.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų nesąžiningus veiksmus pagrindžia tai, kad įmonė 2010-02-28 pažeidė įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2010-02-01 sutarties pakeitimo Nr.5/2 3.2.4.p., kuris nustatė jai pareigą užtikrinti ne mažesnės nei 150 000 Lt vertės prekių atsargų likučių išlaikymą sandėlyje, kadangi 2010-02-28 sandėlyje atsargų likučio vertė buvo 137 355,33 Lt. Išmokų atsakovams vykdymo laikotarpiu įmonės ir AB SEB bankas sutartis nebuvo pažeista, jokių pradelstų įsipareigojimų šiam kreditoriui nebuvo, šis kreditorius jokiu pretenzijų dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo nebuvo pateikęs.

Atsiliepimas

Atsakovai S. M., Z. M., H. P., R. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas neįrodė visų solidariajai atsakomybei taikyti reikšmingų aplinkybių, t. y. visiems atsakovams bendrų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Atsakovas V. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o dėl atsakovų apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad Išskyrus sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimą, ieškovas nenurodė jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų reikalavimą taikyti visiems atsakovams solidariąją atsakomybę, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiu, jog prielaidas tokios atsakomybės taikymui teismas turėjo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kiekvieno atsakovo prievolė grąžinti nepagrįstai gautas bendrovės lėšas, kurios buvo išmokėtos kaip dividendai, yra asmeninė ir ribojama tokių lėšų dydžiu. Ši išvada atitinka ABĮ 60 straipsnio 3 dalies normą, kuri nustato, kad bendrovė gali išieškoti tik akcininkui išmokėtą dividendą, kas reiškia, kad esant skolininkų daugetui jų atsakomybė yra dalinė.

Ieškovas BUAB ,,Santechna“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningus veiksmus bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dividendai bendrovės akcininkams laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-05-10 buvo paskirti bei išmokami nepaisant nuolat blogėjančios bendrovės finansinės padėties, dividendų išmokėjimas sąlygojo bendrovės nemokumo atsiradimą. Bendrovės akcininkai dėl savo statuso bendrovėje geriausiai žinojo tikrąją bendrovės padėtį, veiklos perspektyvas ir galėjo spręsti esminius bendrovės veiklos klausimus. Tačiau jie ne tik nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti, bet savo nesąžiningais veiksmai dar labiau jį mažino, ko pasekoje bendrovė tapo nemoki. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas teisingai ir pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrįstai taikė atsakovams civilinę atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės kilimo bei atsakomybės rūšies

Dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, kuria rėmėsi ieškovas, siekdamas įrodyti deliktinę atsakovų – buvusių ieškovo BUAB ,,Santechna“ akcininkų S. M., H. P., V. S. civilinę atsakomybę, nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Toje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra nurodęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies taisyklė dėl juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės inter alia taikytina tais atvejais, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priima sprendimą išsimokėti ir išsimoka dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar tampa nemoki po dividendų išmokėjimo; bendrovės nemokumu tokiu atveju laikytina tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, nepriklausomai nuo to, ar įmonei iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai S. M., H. P. ir V. S. yra BUAB „Santechna“ akcininkai, turintys atitinkamai 17 proc., 16 proc. ir 67 proc. akcijų (t. 1, b. l. 20). Taip pat atsakovas S. M. laikotarpiu 1998-06-22 – 2010-05-18 buvo UAB „Santechna“ direktoriumi, H. P. nuo 2000-04-28 direktoriaus pavaduotoju, o laikotarpiu 2010-05-19 - 2010-08-31 buvo bendrovės direktoriumi (t. 1, b. l. 24-28). Atsakovai S. M., H. P. ir V. S., kaip UAB „Santechna“ akcininkai, 2010-02-23 priėmė sprendimą paskirstyti 2009 metų bendrovės paskirstytiną pelną - 247 802 Lt sumą išmokant dividendais: atsakovui V. S. išmokėti 166 027 Lt, atsakovui S. M. – 42 126 Lt ir atsakovui H. P. išmokėti 39 649 Lt (t. 1, b. l. 32). Atsakovui M. 42 126,34 Lt dividendų buvo išmokėta 2010-04-16, o atsakovui H. P. 39 648,32 Lt dividendų išmokėta 2010-05-04 (t. 1, b. l. 33). Taip pat laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-05-10 atsakovams, kaip bendrovės akcininkams, iš bendrovės lėšų buvo išmokėta dividendai pagal bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-03-03 sprendimą dėl 2008 metų bendrovės paskirstytino pelno paskirstymo. Bylos duomenimis, atsakovui V. S. buvo išmokėta 27 458,81 Lt dividendų už 2008 metus, atsakovui S. M. – 30 867,84 Lt ir atsakovui H. P. – 40 936,38 Lt (t. 1, b. l. 33-36, 43-51).

Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindė jų, kaip įmonės akcininkų, neteisėtais veiksmais, nusprendžiant išsimokėti ir 2010 metais išsimokant dividendus, kai bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, lėmusiais bendrovės negalėjimą vykdyti prievoles kreditoriams bei bendrovės nemokumą. Nors atsakovai nesutinka, kad dividendų išsimokėjimas neigiamai paveikė bendrovės mokumą ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, tačiau sisteminis bendrovės akcininkų priimtų ir įgyvendintų sprendimų vertinimas leidžia pagrįstai abejoti atsakovų sąžiningumu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal UAB „Santechna“ 2009-12-31 balansą bendrovė turėjo 907 454 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 648 652 Lt (t. 3, b. l. 63). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą praėjusias finansiniais metai turėjo 537 585 Lt, o finansiniais metais 247 757 Lt pelno (t. 3, b. l. 64). Taigi bendrovės pelnas 2009 metais, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo beveik dvigubai. Pagal 2010-01-31 bendrovės balansą, bendrovė turėjo 837 360 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 590 213 Lt (t. 1, b. l. 52-53). Šie duomenys patvirtina, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2010-02-28 bendrovės balansą turimas turtas sumažėjo iki 695 820 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo iki 716 966 Lt, nes į šią sumą buvo įtraukta 247 802 Lt skola akcininkams (t. 1. b. l. 88-89). 2010 m. sausio mėn. bendrovė gavo 133 504,82 Lt pajamų (t. 1, b. l. 54), 2010 m. vasario mėn. – 95 658,16 Lt (t. 1, b. l. 56), o 2010 m. kovo mėn. – 75 297,49 Lt pajamų (t. 1, b. l. 54), taigi bendrovės apyvarta mažėjo. Pagal 2010-04-30 balanso duomenis, bendrovė turėjo 486 632 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 542 156 Lt (t.1, b.l.84-85). Pagal 2010-09-30 balanso duomenis, bendrovės turtas sudarė 170 144 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 347 041 Lt, t. y. bendrovės įsipareigojimai jau dvigubai viršijo turimą turtą (t. 1, b. l. 93-94). Vilniaus apygardos teismas 2011-01-06 nutartimi iškėlė UAB „Santechna“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 11-15). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal 2010-11-30 balansą bendrovė turėjo turto už 205 402 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 401 297 Lt, bendrovė 2010 metais patyrė 206 895 Lt nuostolių. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-05-29 nutartimi patvirtino bendrą visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumą, sudarančią 268 278,01 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad įmonė išmokėjusi akcininkams dividendus, nebeturėjo lėšų prievolių įmonės kreditoriams vykdymui ir nors bankroto byla UAB „Santechna“ buvo iškelta, taigi, teisinis įmonės nemokumas konstatuotas tik 2011-01-06, tačiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau nuo 2010 metų pradžios bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėjo ir į šią aplinkybę įmonės akcininkai, priimdami sprendimus dėl dividendų išsimokėjimo bei juos išsimokėdami, privalėjo atsižvelgti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-19/2012).

Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad vykdant išmokas atsakovams atitinkamu (išmokų vykdymo) laiku, įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista kreditorių prioritetinė teisė į jų reikalavimų patenkinimą. Iš byloje esančio UAB ,,Santechna“ prekių atsargų likučių, pradelstų skolų tiekėjui UAB ,,Rockwool“ sumų suvestinio registro laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-16 matyti, kad 2010-01-02 pradelsta skola šiai bendrovei sudarė 13 467,33 Lt, ir vėliau skolos dydis nuolat didėjo, 2010-02-23 skola sudarė 46 491 Lt, o 2010-04-16 – 92 271,42 Lt (t. 3, b. l. 83). Bendrovės ,,Santechna“ pradelstos mokėtinos sumos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 tiekėjams UAB ,,Rocjwool“, UAB ,,Algaudra“, UAB ,,CSC Telecom“ sudarė 121 128,18 Lt (t. 1, b. l. 96).

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Santechna“ ir AB SEB bankas 2010-02-01 pasirašė 2006-08-29 sąskaitos kreditavimo sutarties Nr.1750607040957-02 pakeitimus Nr.5/1 ir Nr.5/2, kuriais šalys padidino bendrovės įsipareigojimų AB SEB bankui apimtį (t.1, b. l. 71-80). Šalių pasirašytu kreditavimo sutarties pakeitimo Nr.5/2 3.2.4 p. UAB ,,Santechna“ įsipareigojo visu kredito naudojimosi terminu turėti prekių atsargų, įkeistų bankui, ne mažiau kaip už 150 000 Lt (t. 3, b. l. 171-174). Atsakovų argumentą, kad išmokų atsakovams vykdymo laikotarpiu UAB ,,Santechna“ ir AB SEB bankas sutartis nebuvo pažeista paneigia bylos duomenys, iš kurių matyti, kad 2010-02-28 sandėlyje buvo atsargų likutis, kurio vertė sudarė tik 137 355,33 Lt, o vėliau dar labiau sumažėjo (t. 1, b. l. 81). Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad AB SEB bankas jokių pretenzijų dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo nebuvo pateikęs, nepaneigia išvados, kad sutartis nebuvo pažeista.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta , byla Nr. 3K-3-650/2003; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alveronas“ v. I. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-329/2009).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai S. M., H. P. ir V. S., būdami UAB ,,Santechna“ akcininkais – šio juridinio asmens dalyviais, dėl savo statuso bendrovėje turėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį bei jos perspektyvas, tačiau ne tik kad nesiėmė priemonių bendrovės finansinei padėčiai pagerinti, bet vienbalsiai priėmė sprendimus dėl dividendų išsimokėjimo bei iš dalies šiuos sprendimus įgyvendino, tuo sumažindami bendrovės turtą, kas rodo jų nesąžiningumą, lėmusį sumažėjusias galimybes atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jiems taikytina civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės rūšies

Ieškovas teigia, kad šiuo atveju atsakovams turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė.

Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 str.) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. D. , bylos Nr. 3K-3-186/2011). Taigi sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovai S. M., H. P. ir V. S. būdami BUAB „Santechna“ akcininkais, 2009-03-03 ir 2010-02-23 vienbalsiai priėmė sprendimus išsimokėti dividendus bei šiuos sprendimus iš dalies įgyvendino. Dėl tokių atsakovų nesąžiningų bei neteisėtų veiksmų sumažėjo bendrovės turtas, dėl ko bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, žala bendrovei buvo padaryta bendru atsakovų veikusių kaip bendrovės dalyvių nesąžiningu veikimu, sukėlusiu bendrovei neigiamas pasekmes, todėl darytina išvada, kad atsakovai yra solidariai atsakingi dėl bendrovės patirtos 181 037,69 Lt dydžio žalos.

Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistinas, priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovų – bendrovės dalyvių patirtą žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi atidėjo atsakovams S. M. ir H. P. atitinkamai 1 490 Lt ir 1 618 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (t. 3, b. l. 149-150). Netenkinant atsakovų apeliacinio skundo, iš atsakovų priteistinos minėtos sumos nesumokėto žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš S. M. 72 993, 84 ir 5 procentų metines palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš H. P. 80 585,38 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš V. S. 27 458,81 Lt ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos, nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo BUAB „Santechna“ naudai.

Priteisti ieškovui BUAB ,,Santechna“ (j. a. k. 124555456) solidariai iš atsakovų S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 181 037,69 Lt (šimtą aštuoniasdešimt vieną tūkstantį trisdešimt septynis litus, 67 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 490 Lt (tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 618 Lt (tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika litų) žyminio mokesčio valstybei.

TeisėjaiAlė BukavinienėAudronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė