Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2634-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-22
Bylos Nr.
1-2634-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30627-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
E. P.
Nukentėjusysis
E. B.
Advokatai
Eglė Mockienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2634-929/2018Proceso Nr. 1-01-1-30627-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.;2.1.15.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam E. P.,

nukentėjusiajam E. B., jo atstovei advokatei Eglei Mockienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., a. K. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str.-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2018-06-27, apie 11.20 val., prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra šalia namo, esančio Vilniuje, S. Nėries 16, kilus konfliktui su E. B. dėl Kelių eismo taisyklių, kitų žmonių akivaizdoje, vartodamas necenzūrinius žodžius, susistumdymo su E. B. metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. B. į galvą, taip įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl ko E. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos įbrėžimu, ir sugadinti dviratininko šalmas, akiniai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. P., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis įvyko Ukmergės g. prie Neries g. sankryžos. Jis buvo išprovokuotas šiam įvykiui. Dviratininkas stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostų, nors gretimais buvo dviračių takas. Mano, kad dviratininkas turėtų stovėti dešiniau, o ne tarp pirmos ir antros juostos. Dviratininkas jam trukdė važiuoti. Pradėjo važiuoti, dviratininkas vinguriavo, trukdė jam važiuoti. Jis pasignalizavo, kad dviratininkas nevinguriuotų, o važiuotų tiesiai. Nukentėjusysis jam parodė vidurinį pirštą. Jis pavadino dviratininką idiotu. Prasidėjo žodinis konfliktas. Jie kartu pradėjo važiuoti per sankryžą. Dviratininkas jam trukdė važiuoti greitėjimo juosta, jis jam bakstelėjo dviračio ratu į automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio iš liepė nukentėjusiajam jo neprovokuoti. Jie apsižodžiavo. Jis nuo nukentėjusiojo atsistūmė, jis jam su dviračiu trinktelėjo. Tada jis neišlaikė įtampos ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam su ranka į šalmą. Iš pradžių jis atstūmė nukentėjusįjį, o jis trinktelėjo jam su dviračiu. Tada ir sudavė jam ranka į šalmą. Nukentėjusysis nenugriuvo. Matė, kad akiniai nukrito, šalmas buvo ant galvos. Navigacijos iš viso nematė pas nukentėjusįjį. Konfliktą matė jo žmona ir dukra. Paskui dar kažkoks vaikinas priėjo. Kiti žmonės nesustojo. Su nukentėjusiuoju kalbėjo už sankryžos. Gal ir trukdė eismui. Civilinį ieškinį dalyje dėl akinių ir šalmo sugadinimo pripažįsta. Navigacijos pas nukentėjusįjį iš viso nematė.

Nukentėjusysis E. B., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad važiavo Ukmergės plentu šalia „Lidlo“. Užėmė antrą eismo juostą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui kirto sankryžą. Pirmoje eilėje išgirdo riksmus, signalizavimą iš dešinės pusės. Kai kirto sankryžą, išgirdo kaltinamąjį jį plūstant necenzūriniais žodžiais. Jis eismui netrukdė, nenorėjo taisyklių pažeisti. Jis nuvažiavo, o vairuotojas, lenkdamas iš dešinės, toliau jį plūdo. Jie sustojo važiuojamojoje dalyje, kaltinamasis jį aplenkė iš dešinės. Sustojęs pabandė paaiškinti, tačiau kaltinamasis nieko neleido paaiškinti, atsidarė langą. Jis taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jokių grasinimų ar pretenzijų kaltinamajam neišsakė. Jis stovėjo prie durelių su dviračiu. Kaltinamasis atidarė dureles, jį stumtelėjo durelėmis, išlipo, plūdosi. Jis stovėjo su dviračiu prie durelių, kad kaltinamasis neišliptų, nes bijojo agresijos. Jis buvo agresyvus, nustūmė dviratį, išlipo, jį stumtelėjo. Tada jis nuo kaltinamojo atsistūmė ir gavo smūgį į smilkinį. Negalėjo adekvačiai reaguoti į aplinką. Nuo smūgio buvo sugadintas šalmas, akiniai ir ausinės. Jam buvo nustatytas lengvas sveikatos sutrikdymas, smilkinio kraujosruva, įbrėžimas. Kaltinamojo automobilyje buvo jo žmona, vaiko nebuvo, žmona plūdosi automobilyje. Išsikvietė greitąją. Kaltinamasis norėjo važiuoti. Jis jį nufilmavo, pasakė, kad nevažiuotų, sulaukė policijos, greitosios.

Liudytojas P. S., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl konflikto tarp dviratininko ir automobilio vairuotojo. Kažkas kažkam kelio nedavė, akiniai sulūžo, tiksliai aplinkybių neprisimena. Kai atvyko, dviratis gulėjo ant žemės. Ta sankryža buvo filmuojama. Abiejų dalyvių paklausė įvykio versijų, jie parašė paaiškinimus. Matė, kad buvo sulenktas dviratininko šalmas, akiniai sudaužyti. Negali pasakyti, ar automobilis buvo apgadintas. Negali pasakyta ar dar kažkas buvo sugadinta. Dviratininkas sakė, kad jam smilkinį skauda.

Liudytojas M. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo parduotuvės „Lidil“ Ukmergės g. parkinge. Išgirdo, kad supypsėjo mašina. Pamatė, kad stovi mašina, iš vairuotojo pusės šalia stovėjo dviratininkas. Dviratis buvo prie pat automobilio. Iš pradžių jam pasigirdo, kad dviratininkas į automobilį trenkė, tačiau to patvirtinti negali. Jie abu stovėjo už sankryžos, abu konfliktavo, žodžiavosi, matyt, kažkas kažko nepraleido. Ten buvo dviračių takas, juo ir turėtų važiuoti dviratininkai, ten yra sankryža su pėsčiųjų perėja. Dviračių takas tęsiasi už „Bigo“. Nuo kolonėlės pusės galima buvo važiuoti dviračių taku, pėsčiųjų perėja yra. Ten dažnai važinėja dviratininkai važiuojamąja dalimi. Vyras iššoko iš mašinos, smogė dviratininkui į šalmą. Matė kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį dviratininkui į veidą, dviratininkas stovėjo, laikė dviratį. Po smūgio dviratininkas ištraukė telefoną ir pradėjo skambinti. Norėjo filmuoti, pradėjo bėgti į tą vietą, įvykio nufilmuoti nepavyko. Pribėgo prie automobilio, išlipo vairuotojo žmona. Ji šaukė, kad kviestų policiją. Po smūgio žmona kaltinamąjį atitraukė. Nukentėjusysis skambino policijai. Kaltinamojo žmona paprašė paliudyti apie įvykį. Jis davė jai telefono numerį. Moteris buvo išsigandusi, stabdė vyrus, sakė, kviesti policiją, vyrą atitraukė nuo nukentėjusiojo. Automobilyje dar kažkas sėdėjo gale. Sugadintų daiktų nematė. Dviratininko šalmas buvo ant galvos, akinių nepastebėjo. Sužalojimų nei pas vieną nematė. Dar buvo kažkoks vyras, kuris filmavo, praeivių buvo, bet jie nepriėjo prie įvykio vietos.

Liudytoja V. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad važiavo su šeima į šventę. Prie šviesoforo stovint Ukmergės gatvėje tarp pirmos ir antros juostos stovėjo dviratininkas, jis pradėjo važiuoti, mėtytis. Vyras važiavo pirma juosta, dviratininkas stovėjo tarp pirmos ir antros juostos. Vyras kažką pasakė, jis parodė vidurinė pirštą, užkišinėjo jiems kelią, jie negalėjo važiuoti. Jie pradėjo važiuoti, nukentėjusysis mėtėsi su dviračiu, vyras pasignalizavo, dviratininkas parodė vidurinį pirštą, vyras atidarė langą ir paklausė, ką jūs darote. Dviratininkas pradėjo užkišinėti dviratį jiems prieš automobilį. Jie negalėjo važiuoti, bijojo jį partrenkti. Ji nesuprato, ką jis darė, vyras atidarė langą ir paklausė, ką jūs darot. Nukentėjusysis kelis kartus į automobilio dureles su dviračio ratu. Vyras sustojo, norėjo išlipti, jis dviračiu užrėmė duris. Vyras su jėga atidarė duris ir išlipo. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius. Vyras sakė, kad jo neprovokuotų, visa tai stebėjo dukra. Dviratininkas rėkė, ją plūdo. Vyras trenkė jam į veidą. Automobilio durys buvo uždarytos, vaikas viską matė pro langą. Po smūgio nukentėjusysis elgėsi ramiai. Jokių apgadintų daiktų nematė, nes stovėjo kitoje automobilio pusėje. Nukentėjusysis pradėjo šaukti, ar jie nepabėgs ir pardėjo kviesti policiją. Atvyko policija, nukentėjusysis nurimo kaip niekur nieko. Dviratininkas buvo su šalmu, ausinių laidų nematė, neatsimena, ar jis buvo su akiniais. Dviratininkas niekuo nesiskundė, kai atvyko policija, jis buvo be šalmo. Ji liudytojo policijos kviesti neprašė, vyro nuo dviratininko netraukė, nes stovėjo iš automobilio priekio. Buvo dar du vyrai, vienas filmavo, kitas buvo kurčnebylys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G1936/2018(01) nurodyta, kad E. B. nustatyta kairio smilkinio srities poodinė kraujosruva su odos įbrėžimu, padaryta kietu, buku ir ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2018-06-09). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27).

2018-06-27 objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš Vilniaus miesto eismo valdymo centro (filmuojama Ukmergės - S. Nėries g. sankryža). Jame užfiksuota, kad 2018-06-09, 11.20.08 val. pirmoje važiuojamosios kelio dalies juostoje pasirodo juodos spalvos automobilis Dodge ir dviratininkas. Pastarasis važiuoja važiuojamąja kelio dalimi tarp pirmos ir antros eismo juostų. automobilis ir dviratininkas kerta sankryžą Tarandės link, važiuodami labai arti vienas kito (dviratininkas iš kairės). Dviratininkui kiek išsiveržus į priekį ir pasitraukus į dešinę, automobilis sustoja iš karto už sankryžos važiuojamojoje kelio dalyje. Dviratininkas prieina prie automobilio iš vairuotojo pusės ir kurį laiką būna palinkęs prie vairuotojo durelių. 11.20.27 val. automobilis šiek tiek pajuda iš vietos, bet iš karto sustoja. Dviratininkas nulipa nuo dviračio. Iš automobilio pro vairuotojo dureles išlipa vyras. Tuo pačiu metu pro priekinės keleivio pusės dureles išlipa moteris. Vairuotojas prieina prie dviratininko. Matosi, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. 11.20.44 val. vairuotojas nusisuka ir nori lipti atgal į automobilį, tačiau greitai atsisuka į dviratininką. 11.20.49 val. vairuotojas nustumia nuo savęs dviratininką. Iš karto po to dviratininkas pastumia vairuotoją su dviračiu. Tada vairuotojas smūgiuoja dešine ranka dviratininkui į galvos sritį. Ant važiuojamosios kelio dalies pabyra kažkokie daiktai. Po smūgio dviratininkas paguldo savo dviratį ant važiuojamosios kelio dalies šalia automobilio ir paima į rankas telefoną. 11.21.03 val. moteris ir vyras įlipa į automobilį ir sėdi jame. Dviratininkas vaikšto prie automobilio, renka nuo žemės daiktus ir skambina telefonu. Aplink įvykio vietą būriuojasi keli žmonės. Moteris vėl išlipa iš automobilio ir prieina prie įvykio liudytojų. Kažkoks vaikinas vaikšto aplink įvykio vietą ir filmuoja telefonu. 11.22.09 val. įvykio vietą filmavęs vaikinas pasišalina link parduotuvė "Lidl". Vairuotojas išlipa iš automobilio ir vaikšto aplink . Po to moteris ir vairuotojas pasitraukia ant šaligatvio ir stoviniuoja.11.28.20 val. į įvykio vietą atvyksta policijos ekipažas (b. l. 44).

2018-06-27 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta E. B. šalmo, akinių ir navigacijos prietaiso apžiūra. Jos metu nustatyta, kad šalmo kairėje pusėje, smilkinio srityje yra 3 cm ilgio įdubimas ir įskilimas. Akinių kairė kojelė nulūžusi 2 cm atstumu nuo stikliuko. Navigacijos prietaiso kairiajame apatiniame korpuso kampe it dešiniajame viršutiniame korpuso kampe yra apie 0,5 cm ilgio įbrėžimai (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad viešoje vietoje – kelio važiuojamojoje dalyje, ties Ukmergės - S. Nėries g. sankryža, tarp jo ir nukentėjusiojo E. B. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį. Tačiau kaltinamasis nurodė, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis E. B., be to, neigė kad dėl jo veiksmų buvo apgadinta nukentėjusiojo navigacijos sistema bei pamesta viena ausinė. Iš tokių kaltinamojo parodymų darytina išvada, kad jis pripažino esminius jam inkriminuojamo nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, taip pat neneigė, kad konfliktą matė ir pašaliniai asmenys. Šios aplinkybės taip pat nustatytos nukentėjusiojo E. B., liudytojų M. J. ir V. P. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis.

Vertinant konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo pobūdį pažymėtina, kad konfliktas kilo dėl eismo situacijos kelyje ties Ukmergės - S. Nėries g. sankryža. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis pavojingai manevravo važiuodamas dviračiu ir taip trukdė jam važiuoti greitėjimo juosta, o perspėtas – parodė jam įžeidžiantį gestą, dėl ko tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, peraugęs į smurto panaudojimą. Nukentėjusysis parodė, kad jis važiavo Ukmergės plentu šalia „Lidlo“ antrąja eismo juosta ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui kirto sankryžą. Jis eismui netrukdė. Išgirdo riksmus, signalizavimą iš dešinės pusės, kai kirto sankryžą, išgirdo kaltinamąjį jį plūstant necenzūriniais žodžiais. Išanalizavus byloje esančiame vaizdo įraše bei jo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, darytina išvada, kad tiek kaltinamojo E. P., tiek nukentėjusiojo E. B. veiksmai eismo saugumo požiūriu nebuvo tinkami. Kaltinamasis važiavo greitėjimo juostoje, nors, pagal kelio ženklinimą, jis šia juosta galėjo važiuoti tik įvažiuodamas į sankryžą iš dešinės pusės, o ne važiuodamas per ją tiesiai. Nukentėjusysis važiavo per sankryžą važiuojamąja kelio dalimi, nors iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad toje vietoje, šalia važiuojamosios kelio dalies buvo dviračių takas. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 57 p., važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra-tam tinkamu kelkraščiu. Pažymėtina ir tai, kad E. B. dviračiu važiavo važiuojamąja kelio dalimi tarp greitėjimo ir pirmos eismo juostų (praktiškai skiriamąja linija). Iš vaizdo įrašo matyti, kad toks važiavimus esamoje eismo situacijoje nebuvo saugus, nes dviratininką galėjo kliudyti tiek pirmąją eismo juosta, tiek greitėjimo juosta važiuojantys automobiliai. Visgi šios teismo nustatytos aplinkybės nepateisina smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį ir nešalina E. P. baudžiamosios atsakomybės.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo nustatyta, kad E. P. vairuojamajam automobiliui sustojus važiuojamojoje kelio dalyje, E. B. prie jo priėjo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamasis nustumia nuo savęs nukentėjusįjį. Iš karto po to pastarasis pastumia kaltinamąjį su dviračiu. Tada kaltinamasis smūgiavo dešine ranka nukentėjusiajam į galvos sritį. Šios aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu E. P. ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, ko pasekoje buvo sugadinti ir jam priklausantys daiktai. Tačiau asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nereiškia, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra šalia namo, esančio Vilniuje, S. Nėries 16. Konfliktą matė praeiviai, vienas iš jų pradėjo filmuoti įvykį. Buvo iškviesta policija bei greitoji pagalba, iš dalies sutrikdytas eismas, nes konfliktas vyko važiuojamoje kelio dalyje. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, remdamasis išvardintų, vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad E. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis bei atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, šio nusikaltimo motyvus ir tikslus. E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šis nusikaltimas padarytas kilus konfliktui dėl nukentėjusiojo veiksmų važiuojant dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, kurie, kaip minėta, esamoje eismo situacijoje nebuvo saugūs. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad E. P. neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 284 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 48 str. 2 d. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantis vokas su vaizdo įrašu iš Vilniaus miesto eismo valdymo centro, paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1042 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis E. P. sugadino jo dviratininko šalmą-119 Eur vertės, dviratininko akinius -145 Eur vertės ir navigacijos prietaisą - 599 Eur vertės bei pradangino jo „Apple“ gamintojo „AirPods“ ausinę -179 Eur vertės. E. P. teismo posėdžio metu civilinį ieškinį dalyje dėl akinių bei dviratininko šalmo sugadinimo pripažino ir sutiko jį atlyginti. Teismas vertina, kad šioje dalyje ieškinys pagrįstas, įrodytas ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimais, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas atlyginti iš E. P..

Tačiau, teismo vertinimu, civilinis ieškinys dalyje dėl E. B. navigacijos prietaiso sugadinimo ir ausinės praradimo, nėra įrodytas. Pažymėtina, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad įvykio vietoje matė sugadintą navigacijos prietaisą, taip pat nepatvirtino, kad nukentėjusysis jiems būtų užsiminęs apie prarastą ausinę. E. B. teismui paaiškino, kad navigacija buvo pritvirtinta dviračio priekyje, ji buvo sugadinta, kai krito dviratis. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo nustatyta, kad po smūgio nukentėjusysis pats paguldė savo dviratį ant važiuojamosios kelio dalies šalia automobilio ir paėmė į rankas telefoną. Ši aplinkybė paneigia ir E. B. aiškinimą, kad po smūgio jam aptemo sąmonė ir jis nesiorientavo aplinkoje. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad konflikto metu pats nukentėjusysis įrėmė dviratį į kaltinamojo automobilio dureles, pastūmė kaltinamąjį su dviračiu, todėl neatmestina, kad navigacijos prietaisas galėjo būti sugadintas ir dėl jo paties veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių jog navigacijos prietaisas buvo sugadintas ir ausinė prarasta būtent dėl E. P. nusikalstamų veiksmų. Todėl, visas iškilusias abejones vertinant kaltinamojo naudai, šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys netenkintinas.

CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos prarado psichologinę pusiausvyrą, patyrė emocinį sukrėtimą, jautėsi bejėgiškos būsenos. Prarado norą važinėti dviračiu, užsiiminėti šiuo sportu. Jautė diskomfortą rodytis žmonėms su akivaizdžia kraujosruva itin matomoje vietoje - veido srityje.

Pažymėtina ir tai, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus E. B. patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu (nustatyta, kad jis taip pat konfliktavo, naudojo necenzūrinę leksiką kaltinamojo E. P. atžvilgiu, o jo, kaip eismo dalyvio veiksmai nevisiškai atitiko saugumo reikalavimus), taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų 400 eurų neturtinės žalos dydis, todėl tokia suma jam priteistina atlyginti iš kaltinamojo.

E. B. prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo E. P. 800 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat 23,30 eurų už specialisto išvados pateikimą. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti teismas įvertina baudžiamosios bylos eigą, atsižvelgia į tai, kad E. B. atstovas dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje, prieš tai vykusiame posėdyje paties nukentėjusiojo prašymu buvo paskelbta pertrauka, nes jis pavėluotai pasisamdė advokatą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes E. B. prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ir jam iš kaltinamojo priteistina 500 eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti bei 23,30 eurų proceso išlaidų už specialisto išvados parengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Voką su vaizdo įrašu iš Vilniaus miesto eismo valdymo centro palikti saugoti byloje.

Priteisti iš E. P. nukentėjusiojo E. B. naudai 264 eurus turtinei žalai atlyginti, 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, 500 eurų advokato paslaugoms ir 23 eurus 30 euro centų proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė