Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai T. Ž., atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-05-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo spręsti iš naujo; 3) priteisti 500 000 Lt žalos atlyginimą, kartu skaičiuojant 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu skaičiuojant 5 proc. metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Skunde (b. l. 1-4) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad patyrė neturtinę žalą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2014-05-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-03-28 ir 2014-05-16 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama atlyginti žalą, patirtą dėl 9 mėnesius trukusio neteisėto kardomojo kalinimo, baudžiamojo persekiojimo, kuris buvo užbaigtas Kauno apygardos teismui 2014-02-27 priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas galimai už teismams ir teisėjams išsakytą kritiką, tuo pažeidžiant, inter alia, konstitucinę teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimą persekioti už kritiką, asmenų lygybės principą. Kreipėsi su prašymu atlyginti patirtą žalą į Teisingumo ministeriją, tačiau skundžiamu sprendimu prašymą atsisakyta tenkinti. Skundžiamas sprendimas nepagrįstai grindžiamas aplinkybe, kad išteisinamajame nuosprendyje paskirtas suėmimas nebuvo pripažintas neteisėtu, kadangi teismas neturi pareigos išteisinamajame nuosprendyje tai vertinti. Taip pat priimant skundžiamą sprendimą nebuvo išsireikalauta baudžiamoji byla, išsamiai neištirtos su teisių pažeidimu, sukelta žala susijusios aplinkybės. Dėl tokio atsakovės neteisėto, šiurkštaus ir nemotyvuoto sprendimo patyrė neturtinę žalą. Atsakovės veiksmai buvo neteisėti, sukėlė žalą yra susiję priežastiniu ryšiu su žala, todėl iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu (b. l. 16-17) atsakovo atstovu prašė laikyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, dėl pareiškėjos skunde pateiktų argumentų nepasisakė.

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 19-20) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas. Prie pareiškėjos pateikto prašymo nebuvo pridėtas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Kauno apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį, jame nebuvo konstatuota pažeidimų, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta atlyginti dėl baudžiamajame procese įvykdytų pareigūnų veiksmų patirtą žalą, ir dėl šio sprendimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2014-03-28 ir 2014-05-16 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama atlyginti žalą, kurią nurodė patyrusi dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo, pasibaigusio išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-606/2013.

Skundžiamu 2014-05-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6) Teisingumo ministerija pareiškėjos prašymų netenkino. Tokį sprendimą iš esmės grindė aplinkybe, kad su prašymais pareiškėja nepateikė valstybės institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumą patvirtinančių dokumentų, o išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje savaime nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūnai veikė neteisėtai.

Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama jį panaikinti, priteisti dėl šio sprendimo patirtą neturtinę žalą, ir įpareigoti Teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.

Atsakovė Teisingumo ministerija atsiliepime iš esmės remiasi analogiškais argumentais, kaip ir skundžiamame sprendime, prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo, skundžiamą sprendimą vertina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. nustatytus kriterijus – ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šioje byloje teismas iš esmės nesprendžia skundžiamu sprendimu nagrinėto pareiškėjos prašymo atlyginti žalą už neteisėtą suėmimą.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo turi teisę kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis) ne teismo tvarka.

To paties straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kad Teisingumo ministerija, nagrinėdama asmens prašymą atlyginti žalą ne teismo tvarka, turi teisę iš valstybės institucijų, įstaigų, kitų juridinių bei fizinių asmenų gauti žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingą informaciją ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka ir visų žalos dydžiui apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo turi asmeniui pateikti motyvuotą rašytinį siūlymą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Pareiga tinkamai motyvuoti individualius administracinius aktus taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 str. 1 d., pagal kurį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos už suėmimą atlyginimo, yra konstatavęs, kad sprendžiant žalos už suėmimą atlyginimo klausimą, išvadą apie suėmimo teisėtumą ar neteisėtumą galima daryti tik išanalizavus visas bylos aplinkybes, pagal visumą reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio mėn. 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-895). Nors išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 20 d. nutartyje taip pat nurodė, jog asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010 kt.).

Teisingumo ministerija skundžiamą 2014-05-30 sprendimą iš esmės grindė aplinkybe, kad pareiškėja nepateikė jokio įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimo, nustatančio pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje byloje priimant sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo. Tuo neatsižvelgė į minėtą nuostatą, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu bei į kitus minėtus reikšmingus kriterijus. Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad, priimdama skundžiamą sprendimą, Teisingumo ministerija neatsižvelgė į visus kriterijus, kurie reikšmingi sprendžiant žalos už neteisėtą suėmimą atlyginimą klausimą, nevertino reikšmingų susijusių aplinkybių.

Išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą institutas yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A143-191/2010).

Nagrinėdama pareiškėjos skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, Teisingumo ministerija turi atsižvelgti į teisės į teisingą teismą užtikrinimo standartus, siekti įgyvendinti tikslus, kurių yra siekiama išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne per teismą.

Kadangi skundžiamame sprendime nenurodyta, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad priimant skundžiamą sprendimą Teisingumo ministerija būtų tyrusi pareiškėjos nurodytą jos teisių pažeidimą, iš esmės vertinusi, ar prašymas atlyginti žalą yra pagrįstas, teismo nuomone, toks sprendimo priėmimas neatitinka išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą paskirties, gero viešojo administravimo principo, todėl skundžiamas aktas prieštarauja tikslams, dėl kurių institucija gavo įgaliojimus nagrinėti prašymus dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų ir yra naikintinas, atsakovė Teisingumo ministerija įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš esmės.

Taip pat teismas pasisako, kad atsakovo argumentas, jog sprendžiama byla neteisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra nepagrįstas. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, vadovaujantis proceso absorbcijos principu, vengiant reikalavimų ir proceso skaidymo, reikalavimas panaikinti Teisingumo ministerijos sprendimą dėl žalos ne teismo tvarka atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose, kada kartu yra reiškiamas reikalavimas priteisti žalą, kurios atlyginimo klausimas buvo spręstas ir skundžiamame Teisingumo ministerijos sprendime (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. T-2008-08).

Sprendžiamoje byloje pareiškėja minėto bendrosios kompetencijos teismui teismingo reikalavimo atlyginti žalą nepareiškė (prašymą atlyginti žalą sprendžiamoje byloje grindžia kitomis aplinkybėmis, t. y., atsakovo atsisakymu išnagrinėti pareiškėjos skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka), todėl byla dėl sprendžiamoje byloje pareikštų reikalavimų teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Pareiškėjos nusiskundimas dėl patirtos neturtinės žalos yra bendro pobūdžio, grindžiamas abstrakčiais argumentais, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė intensyvius neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kurią ji nurodė patyrusi dėl skundžiamo Teisingumo ministerijos 2014-05-30 sprendimo, atlyginimą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėja su skundu pateikė įrodymus apie patirtas 116,10 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas kelionei į teismo posėdį (b. l. 117-118). Prašymas atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas tenkinamas, pareiškėjai priteisiant 116,10 Lt išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-05-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją išnagrinėti pareiškėjos T. Ž. prašymą atlyginti žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ne teismo tvarka iš naujo.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai T. Ž. 116,10 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.