- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- eA-2555-781/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00467-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- N. K. T. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. K. T. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 21S36185 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė negalintis pasilikti kilmės valstybėje, nes yra diskriminuojamas dėl išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Jis yra detaliai paaiškinęs aplinkybes, iš kurių matyti, kad jis yra persekiojamas, patiria nuolatinį spaudimą, prievartą, diskriminaciją, bet negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, kadangi prievartą, persekiojimą organizuoja kilmės šalies valdžios institucijos. Tvirtina bijantis sugrįžti į kilmės valstybę dėl gresiančio persekiojimo ir represinių bausmių, kurios nėra pagrįstos ir proporcingos jo tikėjimo ypatumams.
3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neužtikrino jo teisės būti tiesiogiai išklausytam. Be to, nebuvo tinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo situacija jo kilmės valstybėje, pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika, kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima daryti išvadą, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, todėl pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
4. Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad pareiškėjas gali pasislėpti, detaliai neįvertintos asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad jo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
8. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
9. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pareiškėjo prašymas buvo abstraktus, grindžiamas bendra kolektyvine grėsme, pareiškėjas nenurodė konkrečių ir individualių aplinkybių. Pareiškėjas turi vadovautis ne kolektyvine grėsme, o asmenine patirtimi, nurodyti konkrečias individualias su persekiojimu susijusias aplinkybes, prieglobstis suteikiamas kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo, bet ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, kad kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.
10. Iš atsakovo surinktos informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
11. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija UTPĮ 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą, todėl atsakovas mano, kad pareiškėjas nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį nuo persekiojimo savo kilmės valstybėje, kas taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
13. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, politinei partijai nepriklauso. Prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nurodė, kad jo valstybėje nuolat daromas kitų tikėjimų ir religijų etninis valymas, (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonės yra persekiojami, moterys įkalinamos ir prievartaujamos, todėl nėra sąlygų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini). Jam tiesiogiai grėsmė nebuvo kilusi. Pareiškėjas 2021 m. spalio 28 d. vykusios apklausos metu nurodė esantis (duomenys neskelbtini), paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) vietovė, kurioje iš esmės nuolat gyveno, išskyrus momentą, kai darbo tikslais buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje neturi jokių teisių, netgi teisės dirbti. 2014 m. prasidėjus (duomenys neskelbtini) puolimams, (duomenys neskelbtini) patyrė daug problemų. Pažeminimų dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra patyręs parduotuvėje, iš bendradarbių, taip pat sulaukė niekinančių komentarų socialiniame tinkle facebook. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad nors pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) 2021 m. ataskaitą (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų sąrašą, tačiau ne visi šiai grupei priskiriantys save asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Šiuo atveju atsakovas Sprendime detaliai išanalizavo situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, t. y. šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją. Taigi, pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja būtinybės suteikti tarptautinę apsaugą.
15. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti prielaidą, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam grėstų reali individualaus persekiojimo rizika dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai Migracijos departamento Sprendimu nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.
16. Vertindamas pareiškėjo atitiktį UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintiems papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, teismas padarė išvadą byloje nesant duomenų, kad grįžimo į kilmės šalį atveju su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai kiltų grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Prašydamas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, pareiškėjas turi nurodyti grėsmes ir baimes, susijusias su grįžimu į kilmės šalį, o Migracijos departamentas turi atlikti tyrimą tik dėl prašytojų nurodytų ir identifikuotų grėsmių ir baimių, susijusių su grįžimu į kilmės šalį. Tokių grėsmių pareiškėjas nenurodė, kaip nenurodė ir duomenų, kad dėl savo religinių įsitikinimų būtų buvęs persekiojamas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Sprendimu pagrįstai jam nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
17. Teismas pripažino, kad pareiškėjui taikytina priemonė – išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), yra pakankamai motyvuota, skirta tinkamai taikant teisinį reglamentavimą. Tačiau teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus penkerių metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai, yra būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus.
18. Atsižvelgęs į tai, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
20. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą. Dėl pareiškėjo priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo duotus parodymus patvirtina ir Migracijos departamento tyrime užfiksuoti aspektai - „Pew Research Center” vykdomas pasaulinių religijų tyrimas, kuris įrodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 metų buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas. Nors buvo dedamos pastangos apsaugoti (duomenys neskelbtini) mažumą, tačiau net vyriausybės pajėgos po (duomenys neskelbtini) įvykdyto genocido nesugebėjo apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių prievartos. Taigi, pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Migracijos departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei.
21. EPPB ataskaita, kuria rėmėsi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, atsakovo apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.
22. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.
23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
Atsiliepimas
24. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atnaujinti atsiliepimo padavimo terminą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
25. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
26. Atsakovas atsiliepime papildomai paaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.
27. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Dar daugiau, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.
28. EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, surinktais iki 2020 m. spalio mėn., taigi apeliacinio skundo rengimo metu informacija yra mažiausiai dešimt mėnesių senumo, tačiau pareiškėja nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad saugumo situacija Bagdade per 10 mėnesių laikotarpį pasikeitė tiek, kad pareiškėją grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jam patirti rimtą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
33. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs ABTĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 straipsnio 3 dalis).
35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).???
36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
37. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami UTPĮ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. UTPĮ 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio UTPĮ 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
38. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
39. UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad UTPĮ 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal UTPĮ 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – UTPĮ 83 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, jog yra (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai. Nors pareiškėjas paaiškino, kad jam asmeniškai niekas negrasino, tačiau (duomenys neskelbtini) bendruomenei (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) valstybės. Pareiškėjas akcentavo itin blogas (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygas, nuolatinį jų diskriminavimą.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jam, kaip (duomenys neskelbtini), tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita, Sprendime akcentavo, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini)beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau asmens paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pats asmuo). Asmuo gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) tos teritorijos nevaldo. Asmuo visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus asmens pasakojimą, atsakovo teigimu, pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, pareiškėjas galėtų saugiai gyventi (duomenys neskelbtini).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūręs su persekiojimu ar kitais neigiamais veiksmais, kuriuos sąlygotų jo išpažįstama religija (priešingai, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jam asmeniškai niekas negrasino). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
47. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini)beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiai išvadai neturi įtakos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie karo veiksmus tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją, kadangi ji yra bendro pobūdžio ir nepaneigia EPPB informacijos apie nustatytą smurto lygį (duomenys neskelbtini).
48. Negalima sutikti su pareiškėju, kad skundžiamų sprendimų priėmimą sąlygojo atsakovo pateikta pasenusi, neaktuali informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Atsakovas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą grindė EPPB 2020 m., 2021 m. duomenimis, t. y. informacija, kuri buvo surinkta pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės metais. Vadinasi, atsakovo nurodyti duomenys atitinka tinkamumo kriterijų, ir jais pagrįstai buvo remiamasi vertinant pareiškėjos situaciją. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi EPPB ataskaita, suformuota 2021 m.
49. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
50. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra išsami ir pagrįsta teisingu teisės aktų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu, todėl yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. K. T. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.