- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- eI2-12275-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03296-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir VMSA) atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. prašymą? (toliau – ir Prašymas) ir pateikti atsakymą?; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodo, kad ji 2024 m. gegužės 13 d. pateikė VMSA prašymą suteikti informaciją dėl galimai neteisėtai bendros dalinės nuosavybės teise bendrojo naudojimo patalpos dalies indeksu a-6 prijungimo (priskyrimo) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nuo prašymo pateikimo dienos praėjo daugiau kaip 20 darbo dienų, ir jokio atsakymo negauta, apie prašymo nagrinėjimo pratęsimą taip pat informacijos nėra, todėl pareiškėja prašo teismo įpareigoti VMSA pateikti atsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovė VMSA pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti bei netenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus pirmojo prašymo, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2024 m. birželio 28 d. raštu Nr. A51-96001/24(3.3.2.26E-ARC) atsakė pareiškėjai į jos 2024 m. gegužės 13 d. prašymą (paklausimą), prašymas buvo išnagrinėtas išsamiai, susipažinus su dokumentais ir kiek įmanoma operatyviau. Atsakovė paaiškina, kad pagal skyriaus pateikusio atsakymą informaciją, nors skyrius deda visas pastangas, kad atsakymai į gautus prašymus būtų pateikti laikantis teisės aktuose nustatyto termino, tačiau dėl didelio fizinių bei juridinių asmenų gaunamų prašymų kiekio bei atostogų meto padidėjus darbo krūviui, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas praleidus nustatyta? terminą?. Atsakovė nevilkino atlikti jos kompetencijai priskirtų veiksmų, o pareiškėjos prašymo nustatytu terminu negalėjo išnagrinėti dėl objektyvių priežasčių.
Atsakovės teigimu, pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 prašymas išnagrinėtas ir pareiškėjai yra atsakyta, todėl šioje byloje neliko ginčo dalyko. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Ginčai, kurie nesukelia šalims realių teisinių pasekmių, yra nenagrinėtini administracinio proceso tvarka. Šiuo metu dėl byloje susiklosčiusios situacijos nebėra jokios teisės ar įstatymo saugomo pareiškėjos intereso, kurį teismas turėtų / galėtų ginti, kadangi net ir reikalavimo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas tapo iš esmės beprasmiu.
Atsakovė, pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo, nurodo, kad pareiškėjai neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, kadangi jame iš esmės yra tik trumpai pakartojamos bylos faktinės aplinkybės, taip pat skundo apimtis labai nedidelė – tik nepilni 2 puslapiai (su dideliais tarpais tarp eilučių). Skundas yra šabloniškas, iš esmės nereikalaujantis nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, sisteminimo, nei didelių laiko sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo, kuriuo siekiama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. prašymą? ir pateikti atsakymą?.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 13 d. paklausimu kreipėsi į VMSA Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus Statybos leidimų poskyrį, prašydama paaiškinti dėl kokių priežasčių be bendraturčių sutikimų buvo išduota 2021 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. STL-21-0857, kurios pagrindu prijungta dalis patalpos a-6 (pagal schemą A-5) prie buto priklausančio D. S.
VMSA el. laišku informavo, kad laiškas užregistruotas ir perduotas nagrinėti pagal kompetenciją, registracijos numeris: A50-20253/24, registracijos data: 2024 m. gegužės 13 d.
Pareiškėja 2024 m. birželio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. prašymą? ir pateikti atsakymą?.
VMSA pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, prie kurio buvo pridėtas VMSA Architektūros skyriaus 2024 m. birželio 28 d. raštas „Dėl galimai neteisėto bendros dalinės nuosavybės teise valdomos bendrojo naudojimo patalpos A-6 dalies prijungimo prie buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuriame nurodyta, jog atsakoma į pareiškėjos 2024 m. gegužės 13 d. Prašymą.
VMSA Architektūros skyriaus rašte paaiškinta, kad Prašyme nurodyta 2021 m. gegužės 31 d. pažyma buvo išduota pagal buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkės O. G. 2021 m. gegužės 25 d. pateiktą prašymą ir kartu su prašymu pateiktą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviejų butų Nr. 4A ir 4B sujungimo schemą.
VMSA Architektūros skyriaus rašte taip pat paaiškinama, kad pagal schemą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu yra formuojama gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties patalpos, pažymėtos A-1, A-2, A-3, A-4, A-5 su bendro naudojimo patalpa a-5. Patalpos formuojamos sujungiant gyvenamosios (įvairioms socialinėms grupėms) paskirties patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Rašte be kita ko nurodyta, kad kartu su schema buvo pateikta 2011 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis ir nustatyta naudojimosi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpomis tvarka. Nutartyje taip pat buvo nurodytas šalių patvirtinimas, kad pasirašius šią taikos sutartį ir šalims įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, naujų reikalavimų dėl šių bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamų patalpų šalys nekels. Kadangi sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarka, buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, ir Schema atitiko šios taikos sutarties sąlygas, atskiras bendraturčių sutikimas išduodant pažymą nebuvo privalomas.
Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėjai kreipusis į teismą dėl įpareigojimo VMSA atlikti veiksmus (atsakyti į paklausimą) VMSA įvykdė šį reikalavimą, todėl byloje neliko ginčo dalyko.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (jos atstovui) buvo pasiūlyta pateikti poziciją dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, tačiau ji skundo neatsisakė.
Vertindama pareiškėjos Prašymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad esminis pareiškėjos klausimas buvo, dėl kokių priežasčių be bendraturčių sutikimų buvo išduota 2021 m. gegužės 31 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.
Iš atsakovės atsakymo matyti, kad pareiškėjos prašoma informacija buvo pateikta, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad taikos sutartimi buvo nustatyta naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarka, Schema atitiko šios taikos sutarties sąlygas, todėl atskiras bendraturčių sutikimas išduodant pažymą ne(be)buvo privalomas.
Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMSA atsakė pareiškėjai į jos Prašymą.
Teismas, pasisakydamas dėl galimai praleisto atsakymo pateikimo termino, pažymi, kad atsakovė pareiškėjos Prašymą gavo 2024 m. gegužės 13 d., o į jį atsakė 2024 m. birželio 28 d. raštu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atsakymas buvo pateiktas praleidus 20 darbo dienų terminą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė turėtų būti pakartotinai įpareigojama atsakyti pareiškėjai.
Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).
Taigi, atsakovei, nors ir pavėluotai, pateikus atsakymą į pareiškėjos Prašymą, o pareiškėjai neatsisakius skundo ir palaikant reikalavimą, kuris iš esmės yra įvykdytas, teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Nagrinėjamu atveju teismas skundą atmetė, nes, atsakovei patenkinus pareiškėjos reikalavimą, pareiškėja neatsisakė skundo. Atmetus skundą, teisės aktai nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos (jos atstovo) elgesys, kai atsakovei įvykdžius reikalavimą teismas pareiškėjai nustatė terminą pozicijai dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo pareikšti, bet iš pareiškėjos (jos atstovo) nebuvo gauta jokio atsakymo net ir po pakartotinio raginimo tai padaryti, neatitinka ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų šalių pareigų sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.