Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-400-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
e2A-400-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10217-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fehuline“
Atsakovas
UAB „Departus Truck Service“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. Nr. e2A-400-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10217-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.; 2.6.18.1.; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fehuline“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fehuline“ ieškinį atsakovei UAB „Departus Truck Service“ dėl nuostolių priteisimo ir atsakovės UAB „Departus Truck Service“ priešieškinį ieškovei UAB „Fehuline“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB "Fehuline" prašė priteisti iš atsakovės UAB "Departus Truck Service" 20 833,36 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. sausio 27 d. sudarė autoserviso paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė atliko ieškovei priklausančio autovežio "Mercedes-Benz Actros" remonto (rangos) darbus Belgijoje, nes 2016 m. sausio 12 d. autovežis sugedo. 2016 m. vasario 10 d. atsakovė informavo ieškovę apie autovežio remonto darbų pabaigą, tačiau ieškovei atsiėmus autovežį iš serviso ir pasikrovus krovinį, vairuotojai pastebėjo, kad bėga tepalai ir buksuoja sankaba. Susisiekus su atsakove buvo sutarta grįžti atgal į servisą, kad būtų dar kartą atliekami autovežio remonto darbai. Po remonto ir riebokšlio pakeitimo autovežis išvažiavo į Prancūziją išsikrauti krovinio, tačiau nuvažiavus apie 270 km vėl įvyko autovežio gedimas, kurio pasekmės - nepataisomai sugedęs autovežio variklis. Iškvietus techninę pagalbą kelyje, autovežis buvo nuvilktas į SAS Braun remonto dirbtuves. 2016 m. kovo mėn. ieškovės autovežis atgabentas į Lietuvą. Teigė, kad dėl atsakovės nekokybiškai atlikto autovežio remonto patyrė 2648,19 Eur autovežio nutempimo paslaugų, 2480,65 Eur detalių atsakovės atliktiems remonto darbams įsigijimo, 2420,00 Eur autovežio atgabenimo iš Prancūzijos į Lietuvą, 9680,00 Eur naudoto variklio įsigijimo, 2188,82 Eur naudoto variklio įrengimo autovežyje ir kitas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Nesutiko su atsakovės priešieškiniu ir prašė jį atmesti.

Atsakovė UAB "Departus Truck Service" su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB "Fehuline" 4868,57 Eur skolą, 165,45 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodė, kad pagal 2016 m. sausio 27 d. autoserviso paslaugų teikimo sutartį tinkamai suteikė ieškovei autovežio variklio remonto paslaugas, tačiau ieškovė laiku neapmokėjo jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Fehuline“ ieškinį atmetė. Atsakovės UAB „Departus Truck Service“ priešieškinį tenkino iš dalies.

Teismas nurodė, kad ieškovė transporto paslaugas teikianti įmonė nusprendusi pati įsigyti ir pateikti atsakovei remontui naudotą variklio cilindrų bloką ir pasirinkusi variklio remonto darbų atlikimo tvarką, negali besąlygiškai tikėtis, jog rangovė (atsakovė) ateityje garantuos remontuoto variklio tinkamą veikimą. Pažymėjo, jog transporto priemonės gamintojas nenumato tokio variklio remonto (naudojant kitą naudotą variklio bloką) ir tokią variklio remonto atlikimo tvarką ieškovė pasirinko, norėdama turėti kuo mažesnes remonto išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilio variklio sugadinimą lėmė tai, kad į „Euro 3“ standartą atitinkančias įvores buvo sumontuoti „Euro 5“ standartą atitinkantys stūmokliai. Remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad variklio gedimas įvyko dėl sutrikusio tepimo, kurį lėmė ieškovės pateikto naudoto variklio bloko laikymo metu tepimo kanaluose likę nešvarumai, kurie nėra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (nepagrįstu neveikimu), atliekant automobilio variklio remontą, kurie lemtų variklio sugadinimą.

Dėl priešieškinio teismas nurodė, jog byloje nenustačius, kad atsakovė netinkamai atliko remonto ir detalių keitimo darbus, nurodytus sąskaitose, ieškovė privalo už juos atsiskaityti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės prašoma priteisti suma 272,60 Eur (4868,57 Eur - 4595,97 Eur) nebuvo detalizuojama ir įrodinėjama, todėl šią priešieškinio dalį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Fehuline“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Priimdamas sprendimą, pirmos instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo UAB “Departus Truck Service” pasitelkto eksperto V. M. išvada ir jo paaiškinimais teismo posėdžio metu ir visiškai neatsižvelgė ieškovo pasitelkto eksperto A. R. išvadas bei paaiškinimais ir tokio savo sprendimo nemotyvavo. Faktinę aplinkybę, kad pirmiau atsakovės atlikti ieškovės transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti netinkamai išimtinai dėl atsakovės kaltės patvirtina tai, kad iš ieškovės nebuvo reikalaujama mokėti už pakartotinai atliktus remonto darbus, o ieškovei buvo išrašyta sąskaita tik už panaudotas detales.

6.2. Aplinkybę, kad variklio remonto metu buvo pažeista surinkimo technologija, savo 2016-05-30 išvadoje nurodė ir ekspertai dr. V. V. ir M. T. Tačiau nepaisant net kelių ekspertų vienodos nuomonės, pirmos instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad techniniu požiūriu „EURO 3“ ir „EURO 5“ standartus atitinkančių įvorių konstrukcinis skirtumas neturėjo reikšmingos įtakos variklio darbo temperatūrinio režimo pokyčiui. Net ir transporto priemonių Mercedes-Benz atstovų UAB “Silberauto” 2017-03-10 atsakyme nurodyta, kad gamintojas nenumato galimybės dėl mišraus „EURO 3“ gilzių ir „EURO 5“ stūmoklių naudojimo, dėl to galimos įvairios pasekmės.

6.3.Atsakovė netinkamai atliko ir kitus ginčo transporto priemonės remonto darbus – techniškai klaidingai atliko variklio veleno galinio riebokšlio montavimą. Iš panaudotų dalių, skirtų „Mercedes Benz 1844 LS“, variklio remontui 2016-02-10 sąrašo matyti, kad pirmojo netinkamai atlikto transporto priemonės remonto metu (2016-02-10) buvo panaudotas alkūninio veleno galinis riebokšlis, kurio kodas 0139971447. Šis riebokšlis turi ~5 mm didesnį vidinį skersmenį (120 mm), nei kakliukas ant kurio jis montuojamas (115 mm). Montuojant šį remontinį alkūninio veleno galinį riebokšlį būtina ant smagračio kakliuko, skirto šiam riebokšliui, papildomai sumontuoti papildomą riebokšlio žiedą (kodas 4030320309). 2016-02-10 detalių, skirtų remontui, sąraše papildomo riebokšlio žiedo nėra. Nesumontavus papildomo žiedo, lieka ~5 milimetrų žiedinis tarpas, pro kurį, veikiant varikliui ir karteryje esant pertekliniam karterinių dujų slėgiui, iš karterio link smagračio ir sankabos intensyviai teka alyva. Techniškai klaidingai atliktą variklio veleno galinio riebokšlio montavimą patvirtina tai, kad, po pakartotino riebokšlio remonto (keitimo), į variklį papildomai reikėjo įpilti 4 litrus alyvos. Pagal atsakovo pateiktą 2016-02-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. DTS1602/113 ir jos priedą negalima nustatyti koks riebokšlis buvo sumontuotas papildomo remonto metu, nes nėra įvardintas naujos detalės kodas, bet kaina skiriasi, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad galimai buvo panaudotas visai kito modelio riebokšlis, kuris montuojamas nenaudojant papildomo riebokšlio žiedo, kas sukėlė nepataisomą transporto priemonės variklio gedimą.

6.4. Atsakovė, kaip rangovas, būdama savo srities profesionalu, teikdamas kvalifikuotas paslaugas ir už tai gaudamas atlygį negali apsiriboti užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti jo atliekamų rangos darbų trūkumus. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovė, kaip rangovas, būtų nors kartą kreipęsis į ieškovę su reikalavimais pateikti jam reikalingą informaciją bei įspėjęs ieškovę apie galimą neigiamą darbų rezultatą (CK 6.659 str. 1 d.), nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo argumentas, kad atsakovė, kaip rangovas, negali garantuoti jam užsakovo pateiktų medžiagų (šiuo atveju naudoto variklio bloko) atitikties kokybės reikalavimams ir suderinamumo su remontuotu varikliu. Netinkamo remonto pasėkoje, ieškovė patyrė žalą dėl visiško variklio sugadinimo.

Atsiliepimu į ieškovės UAB „Fehuline“ skundą, atsakovė UAB „Departus Truck Service“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovės priteisti teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Nors apeliantė nurodo, kad remiantis eksperto A. R. atlikto tyrimo rezultatais, automobilio „Mercedes Benz 1844“ variklio gedimo priežastimi buvo vienas ar keli iš šio eksperto manymu, nustatytų trūkumų, tačiau tokie eksperto A. R. argumentai yra nepagrįsti. Be to, variklinės alyvos sumažėjimas (apie 4 litrus) yra leistinas. UAB „Silberauto“ pateikta informacija patvirtina, kad atlikus kompiuterinį testą, 2016-04-05, rezultatuose užfiksuotas tik variklio alyvos slėgio daviklio gedimas, tačiau nebuvo fiksuotas nei per žemas alyvos lygis nei per mažas alyvos slėgis. Variklyje buvo „EURO 3“ standarto įvorės, jų matmenys buvo suderintos su stūmoklių matmenimis (sprendžiant pagal stūmoklių ir įvorių žymėjimą), todėl variklio perkaitymas dėl stūmoklių strigimo įvorėse techniniu požiūriu negalimas. Sumontavus „EURO 5“ standarto stūmoklius į „EURO 3“ standarto įvores nepakito vienas svarbiausių parametrų - suspaudimo laipsnis (taigi neturėjo pasikeisti ir temperatūrinis variklio darbo režimas). Todėl šiuo atveju nėra ir kitokio akivaizdaus neigiamo poveikio požymių.

7.2. Apeliantė apeliuoja į V. V. išvadas, tačiau byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir buvo gautos dvi teismo ekspertų išvados, kurios paneigė V. V. išvadoje nurodytą automobilio gedimo priežastį. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog automobilio variklis sugedo nuvažiavęs tik 270 km po jo remonto. Automobilio variklis sugedo nuvažiavus beveik 770 km, t. y. po remonto 500 km nuvažiavimo automobilis buvo grąžintas dėl riebokšlio gedimo, ir tada automobilis nuvažiavo dar 270 km, kol atsirado variklio gedimas. Ieškovės atstovai, priėmę transporto priemonę po remonto ir nepareiškę jokių pastabų dėl darbų kokybės, pripažino, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Po darbų priėmimo ir nesant garantijos, atsakovė už atliktus darbus jokios atsakomybės prieš ieškovę nebeturi.

7.3.Apeliantė apeliacinį skundą grindžia UAB “Silberauto” rašytais raštais. Tačiau byloje yra teismo eksperto V. M. išvada, kuri paneigia UAB “Silberauto” rašytus raštus.

Šalies argumentai

7.4. Apeliantė teigia, kad neva riebokšlio kaina po pirmo remonto buvo didesnė, o po antro remonto buvo mažesnė. Tačiau kaina nėra tas kriterijus, kuris šiuo atveju galėtų pagrįsti riebokšlio kokybinius parametrus. Juo labiau, kad ieškovė įrodymų, jog riebokšlių kokybiniai parametrai būtų lėmę variklio gedimo atsiradimą, byloje net nepateikė. Ieškovė iki atliekant teismo ekspertizę, pati pakeitė buvusį variklio valdymo bloką kito automobilio variklio valdymo bloku ir kitu tepalo filtru. To pasėkoje teismo ekspertai nebegalėjo įvertinti tepalo filtre esančių išfiltruotų medžiagų.

7.5. Ieškovė pati priėmė sprendimą remontuoti automobilį ne naujomis, o naudotomis detalėmis, pati nupirko ir patiekė atsakovei variklio bloką „EURO 3“, nors, būdama patyrusi pervežėja, puikiai žinojo, jog variklis yra „EURO 5“ standarto. Ieškovė atsisakė, kad variklio remontą atliktų atsakovė savo detalėmis ir tokiu atveju būtų suteikusi garantiją. Tačiau ieškovė pati, siekdama sumažinti automobilio remonto kaštus, priėmė sprendimą atlikti remontą be garantijos.

7.6. Atsakovė negalėjo numatyti, jog variklio bloke yra susiformavusios rūdys, nes, variklio tepimo kanalų vizualiai apžiūrėti neįmanoma. Atsakovės darbuotojas ėmėsi priemonių patikrinti ieškovės atvežtą variklio bloką, prapūtė suslėgtu oru kanalus ir įsitikino, jog variklio bloko tepimo kanalai yra pralaidūs. Todėl atsakovė negalėjo įspėti ieškovės, jog jos patiektame variklio bloke yra rūdžių, nes jai nebuvo žinomos ieškovės variklio bloko laikymo sąlygos ir laikas. Teismo ekspertai patvirtino, jog varikliui dirbant jo darbinė temperatūra yra ženkliai didesnė nei jo surinkimo metu. Be to, variklio bloko kanalais teka po spaudimu alyva. Todėl susiformavusios rūdys gali daug lengviau atsiskirti nuo variklio korpuso ir užkišti varikio tepimo kanalus arba tepalo purkštukus. Ieškovė ieškinyje nenurodė aplinkybių, dėl variklio bloke esančių rūdžių ir informavimo pareigos, ir jomis ieškinio negrindė. Ieškinį ieškovė grindė visai kita variklio gedimo priežastimi.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Fehuline“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus remonto darbus ir tenkintas atsakovės priešieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. CK 6.200 str., 6.246-6.249 str., 6.648 str., 6.662 str. 5 d., 6.663 str., 6.644 str. 1 d.

Ieškovė UAB „Fehuline“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad atsakovė netinkamai atliko variklio remonto darbus, dėl to, kad, pirma, naudojo mišrias „EURO 3“ standarto gilzes ir „EURO 5“ standarto stūmoklius, antra, dėl to, kad klaidingai atliko variklio veleno galinio riebokšlio montavimą. Netinkamai atlikus remonto darbus, ieškovės transporto priemonės „Mercedes-Benz Actroc 1844LS“ variklis buvo sugadintas nepataisomai, todėl atsakovė, kaip rangovas, priėmęs iš ieškovės jos nupirktą naudotą ir pateiktą atsakovei variklio bloką „EURO 3“, bet neįspėjęs ieškovės apie galimą neigiamą darbų rezultatą, turi prisiimti ir iš to atsiradusius ieškovės nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Apeliantės teigimu, turtinę žalą ji patyrė dėl galimai nekokybiško atsakovės atlikto autovežio (transporto priemonės) remonto darbų. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą teisiniu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti konkrečiam asmeniui civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę turtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai, turtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovės veiksmų ir turtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovė privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovės, kuriai reiškiamas reikalavimas, veiksmus, turtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovės veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. sausio 27 d. ieškovė UAB „Fehuline“ ir atsakovė UAB „Departus Truck Service“ sudarė autoserviso paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti užsakovei (ieškovei) transporto priežiūros ir remonto paslaugas, t. y. Belgijoje suremontuoti autovežį. 2016-02-11 ieškovės darbuotojams atsiėmus autovežį po remonto darbų buvo pastebėta, jog buksuoja sankaba ir buvo įdėtas neteisingas alkūninio veleno riebokšlis. Pakartotinai atvykus į remonto vietą buvo atlikti remonto darbai. Autovežiui išvažiavus iš remonto dirbtuvių ir nuvažiavus apie 270 km, įvyko autovežio variklio gedimas. Atsakovė ieškovei už atliktą remontą 2016-02-10 d. išrašė 4173,06 Eur, o 2016-02-12 422,91 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras, kurių ieškovė neapmokėjo. Iš šalių 2016 m. sausio 27 d. pasirašytos autoserviso paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punkto matyti, kad paslaugų tiekėja įsipareigojo suteikti paslaugas pagal su užsakove aptartas/suderintas paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką (1 t., 10 b. l.). 2016-02-12 d. 422,91 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliktų darbų detalizacija patvirtina, kad atsakovė atliko ieškovės automobilio alkūninio veleno riebokšlio ir sankabos disko keitimo darbus ir atsakovė reikalauja 422,91 Eur sumos už pakeistas detales, o už pačius remonto darbus atlyginimas nereikalaujamas (1 t., 144, 148 b. l.). 2016-02-10 d. 4173,06 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų detalizacija (1 t., 143, 150 b. l.) ir ekspertų išvados įrodo, kad automobilio varikliui buvo atlikti tokie darbai: pakeistas naudotu cilindrų blokas (buvo įdėtas ieškovės atsakovei pateiktas iš UAB „Autokurtas“ įsigytas naudoto variklio cilindrų blokas) (1 t., 158 b. l.), pakeistos naujomis variklio detalės (detales ieškovė įsigijo iš UAB „Silberauto“) (1 t., 85 b. l.), pakeistos naujomis kitos variklio detalės (detales remontui užsakė atsakovė) (1 t., 143 b. l.), variklį surinko ir sumontavo į automobilį atsakovė. 2016-02-10 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad garantija netaikoma, nes naudotos klientės dalys (1 t., 143 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantė neįrodė, jog turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės, ji patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl apeliantės ieškinys laikytinas teisėtai ir pagrįstai atmestu. Vien tas faktas, kad ieškovė transporto paslaugas teikianti įmonė nusprendė pati įsigyti ir pateikti atsakovei remontui naudotą variklio cilindrų bloką (ne „EURO 5“, o „EURO 3“) bei pasirinko variklio remonto darbų atlikimo tvarką, norėdama turėti kuo mažesnes remonto išlaidas, suponuoja išvadą, jog pati ieškovė ir turi prisiimti sau iš to kilusias pasekmes. Pabrėžtina, kad šalių pasirašytoje autoserviso paslaugų teikimo sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, jog užsakovas įsipareigojo paslaugų teikėjui sudaryti visas sąlygas ir suteikti visą informaciją, būtiną paslaugoms teikti. Sugedęs automobilio variklis 2015-03-30 jau buvo remontuotas, buvo keistos cilindrų įvorės (1 t., 170 b. l.), bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad variklio stūmokliai taip pat buvo pakeisti iš kito variklio, kurio rida buvo apie 450 000 km. Taigi autovežis „Mercedes-Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki variklio gedimo (2016 m. sausio mėn.) nuvažiavo daugiau nei 920 000 km (1 t., 14 b. l.), variklio stūmoklių įdirbis galėjo būti daugiau kaip 675 000 km ridos, o įvorių daugiau kaip 225 000 km. Ieškovė nenurodė šių aplinkybių atsakovei iki variklio remonto darbų. Ieškovė taip pat nepateikė atsakovei jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovei pateiktas variklio cilindrų blokas buvo tinkamas suremontuoti sugedusį variklį. Taip pat neįrodė, kad naudotas variklio cilindrų blokas neturėjo trūkumų dėl jo laikymo sąlygų iki ginčo remonto. Akivaizdu, kad rangovė negali garantuoti jai užsakovės pateiktų medžiagų (šiuo atveju naudoto variklio bloko) atitiktį kokybės reikalavimams ir suderinamumą su remontuotu varikliu. Juo labiau, kaip matyti iš atsakovės 2016-02-10 išrašytos ieškovei sąskaitos, atsakovė nurodė, jog garantija netaikoma, naudotos kliento dalys (1 t., 14 b. l.).

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovės UAB „Departus Truck Service“ pasitelkto eksperto V. M. išvada ir visiškai neatsižvelgė į ieškovės pasitelkto eksperto A. R. išvadas, taip pat neatsižvelgė, kad variklio remonto metu buvo pažeista surinkimo technologija, kaip savo išvadoje nurodė ekspertai dr. V. V. ir M. T. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad iš esmės nei viena iš byloje atliktų ekspertizių, nenustatė, kad remonto darbai atlikti nesilaikant reikalavimų. Akcentuotina ir tai, kad ekspertų dr. V. V. ir M. T. 2016-05-30 galutinės išvados dėl stūmoklio lūžimo priežasties buvo daromos apžiūrint ne „Mercedec Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, o naudojant kito identiško variklio stūmoklį. Be to, išvadoje paminėta, kad gedimo priežastį, nesant didelės dalies tirtinų detalių, vienareikšmiškai nustatyti sudėtinga. Analogiškos išvados, jog ardant variklį nenustatyta netinkamo remonto požymių, pažymėtos ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docento 2016-08-12 G. G. išvadoje Nr. GG-2016-01 (1 t., 119-123 b. l.). Joje pabrėžta, kad labiausiai tikėtina rasto gedimo priežastis įvyko dėl naudotų (senų) detalių naudojimo atliekant automobilio Mersedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remontą (1 t., 119-123 b. l.). Taipogi ir 2017-11-16 ekspertizės akte nurodyta, jog nenustatyta požymių, kad remontuojant automobilio variklį nebuvo įvykdyti techniniai reikalavimai, reglamentuoti standartu „LST 1438:2005 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“ ar kad nebuvo laikomasi reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio remonto darbams (3 t., 31 b. l.). 2017-11-13 ekspertizės akte (ekspertas A. R.) neatskleistos priežastys, parodančios dėl ko variklio gedimas pasireiškė ne visuose variklio cilindruose vienodai ar panašiai ir nurodyta, kad nepataisomą variklio sugadinimą galėjo lemti kelios priežastys (2 t., 168 b. l.). Neatskleista, kodėl šios priežastys pasireiškė nevienodai ir tik tam tikruose cilindruose. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog labiau tikėtina, kad variklio gedimą lėmė ieškovės pateikto jau naudoto variklio bloko remontui netinkamumas, o ne atsakovės neteisėti veiksmai (ar nepagrįstas neveikimas).

Ieškovė teigia, kad UAB „Silberauto“ pažyma įrodo, jog už netinkamai atliktus darbus atsako tų darbų atlikėjas, tačiau ieškovė nesiremia tos pačios UAB „Silberauto“ išsakyta nuomone, kad mišraus panaudojimo „EURO 3“ gilzių ir „EURO 5“ stūmoklių, gamintojas nenumato, taip pat atsarginės detalės abiem varikliams tiekiamos tik komplektais (2 t., 66, 108 b. l.). Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog UAB “Silberauto” nėra įstaiga, kuri galėtų ar turėtų spręsti kas dėl atsiradusio gedimo yra kaltas ir kas prisiima riziką, juo labiau, kad tiek atsakovės išrašytoje 2016-02-10 sąskaitoje, tiek 2017-11-16 ekspertizės akto galutinių išvadų 6 punkte (3 t., 31 b. l.) nurodyta, kad jei remontui naudojamos kliento pateiktos detalės, jokia garantija netaikoma. Šiuo atveju, ieškovė pati priėmė sprendimą remontuoti automobilį ne naujomis, o naudotomis detalėmis.

Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė neįspėjusi ieškovės apie galimą neigiamą darbų rezultatą, turi prisiimti ir iš to atsiradusius ieškovės nuostolius. Šį apeliantės argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą ir deklaratyvų. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pati priėmė sprendimą remontuoti automobilį ne naujomis, o naudotomis detalėmis, pati nupirko ir patiekė atsakovei variklio bloką „EURO 3“, nors, būdama patyrusi pervežėja, puikiai žinojo, jog variklis yra „EURO 5“ standarto. Ieškovė pati, siekdama sumažinti automobilio remonto kaštus, priėmė sprendimą atlikti remontą be garantijos, todėl argumentas, kad neva atsakovė neįspėjo apie galimą neigiamą darbų rezultatą ne tik, kad neatitinka faktinių aplinkybių, bet ir prieštarauja elementariai logikai. Natūralu, kad ieškovė autovežio „Mercedec Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio remontui pateikdama kitą naudotą (ne naują) variklį, siekdama jo sudėtines dalis pritaikyti esamoms autovežyje variklio dalims, kitaip tariant, iš dviejų naudotų variklių surinkti vieną, kaip profesionali pervežėja, turėjo ir galėjo suprasti, kad galimos įvairios neigiamos pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, nurodytas šios nutarties 10 punkte, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą toje dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Fehuline“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Departus Truck Service“ (j.a. k. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusIrena StasiūnienėRasa Bartašienė