- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-24
- Bylos Nr.
- 1S-1399-238/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00272-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas, Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant nukentėjusiojo D. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo L. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-07-05 Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje L. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad jis 2013-03-11, apie 3.10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė vieną ar daugiau smūgių buku daiktu D. D. į veido dešinę pusę, padarydamas apatinio žandikaulio lūžį dešinėje 45-46 dantų ir kairės pusės kaklelio srityje, sužalojimus sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kauno apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje.
2013-08-22 Kauno apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo D. D. ir jo atstovo advokato Kęstučio Jonaičio prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui.
2013-09-04 teismo posėdyje prokurorė E. S. prašė baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokurorė savo prašymą motyvavo tuo, kad būtina papildyti ikiteisminį tyrimą, nes paaiškėjo naujos aplinkybės ir priimtos naujos nutartys dėl to, kad tyrimas neišsamus.
Kauno apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi nutarė baudžiamąją bylą, kurioje L. J. kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant trijų mėnesių terminą. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 219 straipsnio reikalavimų, tą beje pripažino ir teisiamajame posėdyje dalyvaujanti prokurorė E. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros III-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė L. Š. (b.l. 184). Tokią išvadą teismas padarė susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus 2013-07-31 nutarimu (b. l. 185-186), kuriame nurodyta, jog nukentėjusiojo D. D. atstovo skundo dėl 2013-06-13 prokurorės V. V. nutarimo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau skundo nenagrinėjo iš esmės, nes ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas 2013-07-02, prokurorei surašius kaltinamąjį aktą. Sprendė, kad tai patvirtina faktą, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas, nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tuo metu nebuvo visapusiškai ištirtos. Konstatavo, kad šio trūkumo neįmanoma pašalinti bylą nagrinėjant teisme, kadangi nukentėjusysis ir jo atstovas kelia kitų trijų asmenų (A. Z., T. G. ir M. V.) atsakomybės klausimą, kai tuo tarpu paminėti asmenys šioje byloje turi liudytojo statusą.
Šalies argumentai
Skundu L. J. gynėjas Ričardas Girdziušas prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog S. B. ir A. Z. būtų nepatenkinti tuo, kad teismui perduotoje byloje jie nebuvo laikomi nukentėjusiaisiais. Pažymi, kad dėl prokurorės sprendimo nepripažinti jų nukentėjusiaisiais šie asmenys įstatymų nustatyta tvarka nesiskundė, iš bylos nesimato, jog jie įgaliojo nukentėjusįjį ar jo atstovą ginti baudžiamajame procese jų interesus. Mano, kad šis bylos perdavimo motyvas vargu ar gali būti laikomas tinkamu tokio procesinio sprendimo priėmimo pagrindu. Nurodo, kad nemano, jog kaltinamojo akto trūkumu reikėtų laikyti aplinkybę, kad teismui teisti nebuvo perduoti A. Z., T. G. ir M. V. arba, kad L. J. veika nebuvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Pažymi, kad išvardyti asmenys buvo įtariami padarę nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai faktinių duomenų, rodančių, jog jie įvykdė nusikaltimus, ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė 2013-06-13 priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą prieš juos nutraukti. Tuo pačiu nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą ir dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Nukentėjusysis galėjo tokį nutarimą apskųsti BPK 63 str. nustatyta tvarka, šia teise jis pasinaudojo, tačiau jo skundas buvo atmestas. Tą patį klausimą nukentėjusysis ir jo atstovas galėjo kelti tada, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, o nukentėjusysis bei jo atstovas turėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad tų asmenų dalyvavimas L. J. bylos procese kaip liudytojų nebuvo kliūtis nagrinėti L. J. baudžiamąją bylą teisme. Šie asmenys būtų buvę apklausti teisiamajame posėdyje, jų vaidmenį byloje tiriamame įvykyje galima buvo aiškintis teisminio proceso metu. Teigia, kad teismui nustačius, kad A. Z., T. G. ir M. V. galimai yra padarę nusikalstamas veikas, teismas turėjo teisę BPK 257 str. nustatyta tvarka apie tai motyvuota nutartimi pranešti prokurorui, o BPK 217 str. numato galimybę atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Akcentuoja, kad pagal BPK 256 str. prokuroras ir nukentėjusysis taip pat turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Nurodo, kad L. J. baudžiamoji byla su joje surašytu kaltinamuoju aktu Kauno apylinkės teismui buvo perduota 2013-07-05, o Kauno apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi byla perduota nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Teigia, kad tai rodo, jog teismas tuo metu nenustatė jokių procesinių kliūčių bylą nagrinėti teisme. Pažymi, kad skundžiama nutartis buvo priimta faktiškai net nepradėjus bylos nagrinėti teisme. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje net nebuvo perskaitytas kaltinamasis aktas, kurio trūkumai buvo keliami nukentėjusiojo ir jo atstovo pareiškime, nebuvo pradėti tirti įrodymai. Mano, kad tai rodo, jog teismas net nepabandė įsitikinti, ar byloje esantis kaltinamasis aktas iš tiesų blogai surašytas ir tai kliudo nagrinėti bylą teisme, ar iš tikrųjų galima manyti, jog nusikalstamą veiką padarė ir kiti asmenys, ar yra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstami veiksmai susiję su šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu arba chuliganiškomis paskatomis ir pan. Akcentuoja, kad nors nutartyje kaltinamojo akto autoriui priekaištaujama, jog šis dokumentas buvo surašytas, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tuo metu nebuvo visapusiškai ištirtos, pats teismas išvadą apie tai, kad kaltinamasis aktas turi trūkumų, padarė nepradėjęs tirti bylos įrodymų. Mano, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bylos perdavimo prokurorui, turėjo nepamiršti, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas tada, kai nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš A. Z., T. G. ir M. V. tebegaliojo. Pažymi, kad ir šiuo metu nėra duomenų, jog tas nutarimas būtų panaikintas. Teigia, kad teismo argumentas, kad ta aplinkybė, jog šie asmenys byloje tėra liudytojai, o tai neva trukdo nagrinėti bylą, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Akcentuoja, kad teismas bylos nagrinėti nepradėjo ir naujų aplinkybių nekonstatavo, t. y. teisme neištyrė bylos faktinių duomenų ir nenustatė, kad šie asmenys padarė nusikalstamas veikas.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Jonaitis prašė kaltinamojo gynėjo advokato R. Girdziušo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmestinas.
LR BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (BPK 219 str.) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Surašius kaltinamąjį aktą įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.
Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
BPK 234 straipsnio 2 dalis nurodo, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
BPK 234 straipsnio 3 dalis nurodo, kad byla taip pat gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras bylą teismui perduoda šio Kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.
BPK 254 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Iš teismo nutarties matyti, kad baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Taip pat teismas vertino ir tą aplinkybę, kad prokurorė prašė bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taigi, galima daryti išvadą, kad byla perduota prokurorui BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Konstatuojama, kad šiuo įstatyminiu pagrindu teismas pagrįstai perdavė bylą prokurorui. Apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas, nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tuo metu nebuvo visapusiškai ištirtos, o šio trūkumo neįmanoma pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Teismas pagrįstai įvertino Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus 2013-07-31 nutarimą, kuriame išdėstytos aplinkybės apie nepagrįstą ikiteisminio tyrimo nutraukimą kitų asmenų atžvilgiu (A. Z., T. G. ir M. V.), kurie šioje byloje turi liudytojo statusą ir netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą.
Pažymėtina ir tai, kad 2013-09-04 teisiamojo posėdžio metu prokurorė E. S. taip pat prašė grąžinti bylą prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes paaiškėjo naujos ir papildomos aplinkybės. Taip prokurorės prašyme bylą grąžinti prokurorui išreikšta nuomonė, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus ir jį reikia papildyti, o tuo pačiu ir kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, jos gali keistis, kaip ir asmenų statusas iš liudytojų į kaltinamųjų, o jų veika betarpiškai susijusi su L. J. kaltinime nurodyta veika.
Iš gynėjo skundo matosi, kad nors jame prašoma teismo nutartį panaikinti, tačiau iš esmės galima teigti, kad su teismo nurodytu kaltinamojo akto trūkumu, jog jis buvo surašytas, nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės tuo metu nebuvo visapusiškai ištirtos, faktiškai sutinkama. Skunde nurodoma tai, kad A. Z., T. G. ir M. V. dalyvavimas kaip liudytojų L. J. bylos procese nėra kliūtis nagrinėti L. J. baudžiamąją bylą teisme, nes šie asmenys būtų buvę apklausti teisiamajame posėdyje, jų vaidmenį byloje tiriamame įvykyje galima buvo aiškintis teisminio proceso metu.
Pažymėtina, kad BPK 257 str. iš tikrųjų numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Šiuo atveju, kadangi nukentėjusysis ir jo atstovas kelia kitų trijų asmenų atsakomybės klausimą, kai tuo tarpu jie byloje turi liudytojo statusą, akivaizdžiai trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, nes iškiltų liudytojų imuniteto problema – kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus (BPK 80 str. 1 p.). Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, tai teismas turėjo pagrindą perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes to prašė prokurorė. Kaip minėta BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad „Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą“. Šiuo atveju yra pagrindas tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo papildymas yra būtinas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės prašymas buvo grindžiamas sudėtingesnio ir platesnės apimties tyrimo būtinumu, o taip pat galimu kaltinimų ir už veiką galimai atsakingų asmenų rato išplėtimu. Nors sutiktina su skundo argumentais, jog kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimai gali būti sprendžiami atskirai, o veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimą įstatymas leidžia ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau siekiant bylą išnagrinėti išsamiai ir teisingai, papildomų tyrimo veiksmų šioje byloje atlikimas per teismo posėdžius užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui jo prašymu yra numatytas įstatymo ir šioje dalyje yra pagrįstas, naikinti teismo sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nėra pagrindo.
Skundo argumentas, kad nutartis bylą perduoti prokurorui priimta teisminio nagrinėjimo metu nepagarsinus kaltinamojo akto ir neatlikus įrodymų tyrimo, atmestinas, nes įstatymas to nereikalauja ir tai nėra pagrindas naikinti teismo nutartį.
Aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad pateikdamas skundą jis nepateikė dokumento, įrodančio, kad jo pateiktas skundas neprieštarauja kaltinamojo L. J. valiai. Todėl dar ir šiuo pagrindu skundas negali būti tenkinamas.
Dėl to, kas buvo išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą pagrįstai pripažino iš esmės neatitinkančiu BPK 219 str. reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad tai trukdo bylą išnagrinėti teisme, pagrįstai tenkino prokurorės prašymą bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Todėl daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti arba keisti nėra pagrindo.
Skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.